sniegopilys.lt
Pagal evoliucijos teoriją – taip. Ji tiesiog sukurta remiantis prielaida apie įvykius su panašia tikimybe, kaip ir jūsų pavyzdyje. Taip pat galite manyti, kad moteris pastos netyčia, be jokių spermatozoidų. Atsitiktinai. Tikimybė yra maždaug tokia pati. Bet tikimybė rasti vyrą, kuris patikėtų tokiais žmonos paaiškinimais, taip pat yra lygi nuliui.
Spermatozoidai, atsidūrę unitaze, beveik iškart žus nuo osmosinio ir temperatūrinio šoko. Na, ilgiausiai laikas yra apie 10 minučių!
Norint išsiaiškinti šį klausimą, pirmiausiai reikia žinoti spermatozoidų sudėtį.
Spermatozoidą sudaro dvi skirtingos kilmės dalys: spermatozoidai, suformuoti sėklidėse ir subrendę epidermyje, ir plazma, kuri yra papildomų lytinių liaukų sekreto mišinys. Spermatozoidai yra pagrindinė spermos dalis. Jie turi paveldimą pagrindą DNR molekulės pavidalu.
Tačiau plazma taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes joje yra įvairių cheminių medžiagų ir junginių, kurie ir suteikia atitinkamą osmosinį slėgį ir pH.
Spermoje yra 85–97 proc. vandens ir 3–15 proc. sausųjų medžiagų. Sausoje liekanoje yra 9 proc. baltymų ir lipidų. Spermoje plačiai atstovaujamos biologiškai aktyvios medžiagos – įvairūs fermentai ir hormonai apdrogenai ir estrogenai .
Spermos sausojoje medžiagoje yra apie 1 proc. pelenų, kurios dalyje yra fosforo, kalcio, magnio, kalio, natrio, chloro, cinko, geležies, vario ir daugybė kitų elementų.
Lyginant su galvijais, jaučio spermatozoidai sudaro 12–20 proc. ejakuliacijos tūrio.
Sperma susideda iš galvutės, kaklo, kūno ir uodegos. Galvutėje slypi paveldima medžiaga – dezoksiribonukleino rūgštis, kuri perduoda tėvų savybes palikuonims. Kaklas, kūnas ir uodegėlė yra varomosios spermos dalys. Jaučio spermos ilgis siekia 65-72 mikrometrus (mikrometras yra 0,001 mm). Galvutės ilgis – 9, kaklo – 1, kūnas – 10-13, o uodega – 44-53 mikronus (mikrometrai). Jaučio spermos galvutė sudaro 51 proc. visos masės, kaklas + kūnas – 16, o uodega – 33 proc. Jaučio spermos tūris yra 20 tūkstančių kartų mažesnis nei karvės kiaušialąstės.
Cheminė spermos sudėtis: joje yra apie 25 proc. sausųjų medžiagų ir 75 proc. vandens. 85 proc. sausosios medžiagos sudaro baltymai, 13,2 proc. lipidai ir 1,8 proc. mineralai. Spermoje taip pat yra nemažas kiekis fosforo (apie 2,7 proc.), o jo kiekis galvutėje siekia 4 proc. Spermatozoidų galvutėse yra daug nukleorūgščių, o uodegose – lipidų ir įvairių fermentų, kurie aktyviai dalyvauja spermos gyvybingumo procesuose.
Spermoje yra šie mineralai: natris, magnis, kalis, kalcis fosforo, druskos ir sieros rūgščių druskų pavidalu, taip pat organinių rūgščių druskos pavidalu.
Spermą dengianti membrana yra baltyminės kilmės, joje yra didelis kiekis cistino ir tiek pat baltymų, kiek jų turi ir keratinas. Sieros turintis baltymas suteikia stiprybės spermos apvalkalui.
Gebėjimas judėti yra svarbi biologinė spermos savybė, reikalinga, kad jie pasiektų apvaisinimo vietą ir prasiskverbtų giliai į kiaušialąstę. Judėjimo centras yra spermos kakle ir kūne. Kai uodegėlė atplėšiama nuo kūno, spermatozoidai tampa nejudrūs, o spermatozoidai be galvučių gali judėti toliau.
Yra keletas spermos judėjimo tipų: tiesinis (spermatozoidai aktyviai juda į priekį tiesia linija), sukamasis (spermatozoidai sukasi arba juda ratu, kurio spindulys yra maždaug lygus spermos ilgiui), svyruojantis (vienoje vietoje susitelkę spermatozoidai svyruoja tai į dešinę ir į kairę pusę). Spermatozoidų tiesusis linijinis judėjimas yra normalus, o sukamasis ir svyruojantis judėjimai yra nenormalūs.
Spermos judėjimą atlieka uodegėlė, sulinkdama į vieną pusę ir tada greitai išsitiesinama. Šis judesys akimirksniu kartojamas vienas po kito.
Normalūs spermatozoidai juda viena kryptimi – prieš skysčio srautą. Ši funkcija vadinama reotaksija, kuriai padedant, kiaušintakyje esantys spermatozoidai juda link kiaušialąstės. Tuo pačiu metu nejudrūs ar negyvi spermatozoidai juda kartu su skysčio srautu.
Visi normalūs spermatozoidai turi neigiamą elektrinį krūvį. Tuo pačiu pavadinimu esantis elektrinis krūvis atstumia spermatozoidus vienas nuo kito. Todėl jie nesusiduria ir nesulimpa klampioje spermoje. Veikiami elektrinio krūvio, spermatozoidai yra išdėstyti lygiagrečiai vienas kitam, o tai sukuria tam tikrą jų judėjimo tvarką.
Sumažėjus elektros krūviui, abipusis spermatozoidų atstūmimas susilpnėja ir jie agliutinuojasi (prilimpa prisiklijuoja). Agliutinacija gali būti dėl įvairių priežasčių: padidėjus spermos rūgštingumui, joje esant metalų jonams (kalcio, magnio, aliuminio), kurie susilpnina arba visiškai sumažina spermos elektrinį krūvį.
Agliutinuoti spermatozoidai yra prastos kokybės rodiklis, nes tokie spermatozoidai negali patekti į moters lytinius takus, kad sutiktų kiaušialąstę.
Verta žinoti, kad tiesioginiai saulės spinduliai stimuliuoja spermos judėjimą, tačiau greitai juos užmuša (per 20–40 minučių). Stipri elektros šviesa taip pat yra nepalanki. Bet išsklaidyta šviesa neturi kenksmingo poveikio. Todėl sperma turi būti apsaugota nuo tiesioginio saulės spindulių poveikio.
Spermos gyvybingumas už kūno ribų priklauso nuo skysčio, kuriame jie yra, temperatūros. Spermatozoidai yra mobiliausi esant temperatūrai, artimai gyvūno kūno temperatūrai (+ 37-390 C). Esant 450 C temperatūrai, spermatozoidai dėl fermentų sistemų inaktyvacijos praranda apvaisinimo galimybes, o esant 48 ° C temperatūrai, jie miršta.
Žemesnėje nei gyvūnų kūno temperatūra spermatozoidų judėjimas sulėtėja. Palaipsniui spermatozoidus atvėsinant iki maždaug 00 C temperatūros, spermatozoidų judėjimas sustoja ir jie pereina į sustabdytos animacijos būseną (nejudrią spermos būseną, kurioje jie išlieka gyvybingi). Spermą pašildžius iki 37-390C temperatūros, jų judrumas atsistato. Esant žemai temperatūrai, spermatozoidai išlieka gyvybingi ilgą laiką. Todėl dauguma spermatozoidų laikymo metodų yra jų atšaldymas.
Tačiau staiga aušinant spermatozoidus, gali sukelti temperatūros šoką ar peršalimo smūgį – spermos mirtį ar jų pažeidimą, prarandant tręšiamąjį gebėjimą. Temperatūros šokas ryškiausias, kai spermos temperatūra greitai sumažėja – žemesnė nei 180 C. Jautriausia temperatūros sumažėjimui yra šviežiai gauti spermatozoidai. 1-2 valandas veikiant spermą kambario temperatūroje, ji tampa mažiau jautri sparčiam temperatūros kritimui. Norint išvengti spermos mirties nuo peršalimo smūgio, visus darbus reikia atlikti su spermatozoidais ne žemesnėje kaip 180 ° C temperatūroje.
Jei spermatozoidai sumaišomi su hipertoniniu tirpalu (pavyzdžiui, 3 proc. natrio chlorido tirpalu), spermatozoidai taip pat mirs, tačiau dėl dehidratacijos. Jie susiraukšlėja, uodegėlė įgauna zigzago formą.
seksologas Liudvikas Petravičius
