sniegopilys.lt
Dar 1987 metais Mičigano universiteto mokslininkai bandė išsiaiškinti, ar tarp sutuoktinių išvaizdos nėra sąsajų. Paskui, ištyrę apie 25 metus susituokusių porų nuotraukas, jie padarė išvadą, kad po ilgų bendro gyvenimo metų partneriai tampa panašūs vienas į kitą. Jie paaiškino šį reiškinį pasikartojančia empatine mimika, pabrėždami, kad ilgalaikis socialinis kontaktas prisideda prie veido išraiškos ir partnerio bruožų „kopijavimo“. Taip mokslininkai paneigė teoriją, kad traukia priešybės.
***
Tačiau nauji Stanfordo universiteto mokslininkų tyrimai paneigia šią teoriją.
Tyrėjai ištyrė 517 porų veido atvaizdus, padarytus santuokos pradžioje ir po 20 ar daugiau santuokos metų. Fotografijos buvo analizuojamos trimis skirtingais būdais: pirmiausia tai padarė patys mokslininkai, tada paprašė savanorių grupės rasti poras, o trečiajame etape vaizdai buvo nuskaityti naudojant veido atpažinimo technologiją.
Visi trys etapai davė tą patį rezultatą: partneriai per savo bendrą gyvenimą „neprisitaikė“ prie vienas kito išvaizdos. Be to, laikui bėgant, priešingai, jie vis labiau skyrėsi.
Tačiau mokslininkų dėmesį patraukė pirminės nuotraukos. Paaiškėjo, kad iš pat pradžių žmonės pasirinko partnerius, kurie atrodė kaip seniai gyvenanti kartu pora. Tyrimo autoriai pažymi, kad santuokoje neveikia „priešybių pritraukimo“ principas. Priešingai – partneriai dažniausiai renkasi savo „antrininką“, rašoma leidinio „Scientific Reports“ straipsnyje.
