sniegopilys.lt
Mokslininkai mano, kad rado priežastį, kodėl kai kurie žmonės rašo kaire ranka ir kad tai neturi nieko bendro su smegenimis.
Anot mokslininkų, apie 10 proc. pasaulio gyventojų yra kairiarankiai. Per daugelį metų buvo iškeltos kelios teorijos, kodėl kai kurie žmonės labiau mėgsta viską daryti kaire ranka.
Bet praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad tai gali būti nesusiję su mūsų smegenimis. Greičiau tai gali priklausyti nuo nugaros smegenų, kol kūdikis yra gimdoje.
Genų veikla nugaros smegenyse jau būna asimetrinė gimdoje
Per visą istoriją su kairiarankiais ne visada buvo gerai elgiamasi. Kairiarankiai anksčiau buvo net persekiojami. Jie buvo vadinami blogais ar net raganomis.
2020 metais žurnale „eLife“ paskelbtas tyrimas parodė, kad atsakymas gali slypėti… nugaros smegenyse. Tyrimą atliko dr. Sebastianas Oaklenburgas, Judith Schmitz ir prof. H. K. Onuras Güntürkünas iš Rūro universiteto Bochume kartu su kitais kolegomis iš Olandijos ir Pietų Afrikos universitetų. Jie nustatė, kad genų veikla nugaros smegenyse jau yra asimetrinė gimdoje ir tai gali būti kairiarankystės vystymosi priežastis.
Rankos judesiai prasideda smegenyse, srityje, vadinamoje motorine žieve, kuri siunčia signalą į nugaros smegenis. Čia signalas paverčiamas judesiu. Kol kūdikis auga gimdoje, maždaug iki 15 savaičių, motorinė žievė ir nugaros smegenys dar nėra sujungtos, tačiau jau būna nulemta, žmogus bus dešiniarankis ar kairiarankis.
Kitaip tariant, vaikas jau pasirinko savo mėgstamą ranką, kol smegenys pradeda valdyti kūną. Tai paskatino mokslininkus manyti, kad nugaros smegenys yra pagrindas, teikiant pirmenybę kuriai nors rankai. Norėdami tai ištirti, komanda analizavo nugaros smegenų genų ekspresiją aštuntą – dvyliktą nėštumo savaitę.
Labai sunku numatyti, ar kūdikis gimus taps „kairysis“, ar „dešinysis“
Mokslininkai nustatė reikšmingus kairės ir dešinės rankos skirtumus nugaros smegenų segmentuose, kurie kontroliuoja rankų ir kojų judėjimą. Jie priėjo prie išvados, kad asimetrinis nugaros smegenų pobūdis gali būti toks, koks vadinamas epigenetika. Būtent tai, kaip organizmus veikia jų genų raiškos pokyčiai, o ne patys genai.
Šiuos pokyčius dažnai lemia aplinkos poveikis ir jie gali turėti įtakos vaiko augimui. Genų raiškos skirtumai gali skirtingai paveikti dešinę ir kairę nugaros smegenis.
Taigi, kodėl kairiarankiai vis dėlto gana retas reiškinys?
Kai kurie mokslininkai bandė atsakyti į šį klausimą dar 2012 metais, kai Šiaurės vakarų universiteto tyrėjai sukūrė matematinį modelį.
Anot jų, svarbiausias efektyvios visuomenės veiksnys yra aukštas bendradarbiavimo laipsnis. Todėl dauguma ir yra dešiniarankiai žmonės. Kitaip tariant, dėl kažkokios priežasties mes evoliucionavome, bet tie, kurie „nukrypo nuo teisingo kurso“, buvo suteikta galimybė „pasitaisyti“, nepaisant genetinio polinkio.
Todėl iki šiol vis dar nėra aišku ir labai sunku numatyti, ar kūdikis gimus taps „kairysis“, ar „dešinysis“. „Iš dalies taip yra todėl, kad į mokslinius tyrimus reikia įtraukti daugiau kairiarankių žmonių. Mes žinome tik tai, kad neurologiniai skirtumai tarp „kairiųjų“ ir „dešiniųjų“ yra labai maži, o tariami elgesio ir psichologiniai skirtumai dažnai gali būti panaikinami“, – sakė mokslininkai.
