Žudikė, nugalabijusi tris paaugles, išlipo iš balos sausa: ištekėjo už advokato brolio ir augina tris vaikus

„Ken and Barbie Killers 2021“ – keturių dalių dokumentinis filmas apie prieštaringiausią Kanados nusikaltimų ir bausmių istoriją, paremtą tikrais faktais, rašo narcity.com.

Pora seksualiai išnaudojo savo aukas

Karla Homolka – žmona ir trijų vaikų mama. Graži, bet eilinė moteris. Tačiau jos biografija yra gana neįprasta. 1991 metais jauna 20-metė gražuolė ištekėjo už gražaus jaunuolio, vardu Paulas Bernardo. Iš išorės jie atrodė kaip nuostabi laiminga pora, neatsitiktinai vėliau spauda juos praminė „Kenu“ ir „Barbe“.

Tačiau per trejus santuokinio gyvenimo metus ši pora prikišo nagus prie trijų paauglių mergaičių mirčių, tarp kurių viena yra pačios Karlos sesuo. Pora seksualiai išnaudojo savo aukas ir tai įrašinėjo į vaizdo kasetes. Moteris aktyviai dalyvavo visuose nusikaltimuose, tačiau kai 1993 metais vyras ją  smarkiai sumušė – tėvai užfiksavo sužalojimus ir prisidėjo prie jų skyrybų.

Po smurto šeimoje istorijos „Kenas ir Barbė“ atsidūrė policijos dėmesio centre. Pradėti atidžiau tirti įtarimai, kad šie žmonės gali būti susiję su rezonansiniais nusikaltimais. Ir galiausiai jaunuoliai stojo prieš teismą.

Polas Bernardo buvo nuteistas iki gyvos galvos, tačiau Karlos Homolkos istorija pasirodė daug neįprastesnė. Padedant advokatui, jai pavyko įrodyti esanti dar viena vyro auka, o ne kaip jo  bendrininkė.  Ji sudarė susitarimą su teisėsauga ir kalėjo 12 metų. O 2005 metais išėjusi į laisvę 35 metų moteris ištekėjo už advokato brolio ir susilaukė trijų vaikų. Ir ji galėtų gyventi laimingai ir ramiai, jei ne žurnalistai ir kanadiečių bendruomenė.

Moterys šalia „blogų“ vyrų nebūtinai yra aukos

2010-aisiais labai garsiai įsiplieskė diskusijos apie tai, ar spauda ir visuomenė turėtų suteikti Karlai Homolkai teisę į privatumą, ar ją persekiojantys žurnalistai pagrįstai nušviečia faktą, kad moteris, žiauriai nužudžiusi keletą paauglių, kasdien ateina į mokyklą pasiimti vaikus.

Pranešama, kad „Ken ir Barbie Killers“ projektas dabar yra daugiau nei savalaikis. Vakarų visuomenė aktyviai propaguoja „MeToo“ ir „TimesUp“ judėjimus, užkraudama vyrams didžiulę kaltės ir atsakomybės naštą už savo elgesį. Vyrai manipuliuoja ir naudojasi silpnomis moterimis, seksualiai išnaudoja jas ir tik po daugelio metų gali rasti jėgų suvokti santykių, į kuriuos buvo įtrauktos, neteisingumą ir apie tai viešai kalbėti.

Tačiau Karlos Homolkos istorija, kupina dialektinių prieštaravimų. Viena vertus, aiškiai parodo, kad moterys šalia „blogų“ vyrų nebūtinai yra aukos. Joms net gali patikti tai, ką daro, ir jos turėtų būti už tai atsakingos.

Ir, kita vertus, Karlos Homolkos istorija rodo, kad aukos padėtis yra labai patogi ir naudinga. Buvęs jos vyras ne kartą teigė, kad merginas nužudė jo žmona. Bet kas juo patikės? Užfiksuoti sumušimai ant moters kūno tapo nepaneigiamu ir betoniniu argumentu, kuris visus moters žodžius paverčia tiesa, o visus vyro – melu.

„Ken and Barbie Killers: The Lost Murder Tapes“ 2021 metais toli gražu nėra tobulas projektas, bet tikrai vertas dėmesio.

„YouTube“ stopkadrai