sniegopilys.lt
Sakoma, kad būti laimingam nėra taip sunku… Gyvenime, anksčiau ar vėliau, viskas baigiasi: meilė, draugai, kančia. Tačiau nėra pabaigos tik vienam – prisiminimams… Kiekvienas žmogus ieško laimės, kol pavargsta ir sustoja.
Pavargo laukti ir bėgti paskui „savo laimę“
Žinote, yra toks palyginimas apie uodegą ir laimę. Vieną dieną išmintinga katė pamatė kačiuką, besisukantį aplinkui, bandantį pagauti save už uodegos, ir paklausė:
- Kodėl vejiesi savo uodegą?
– Man pasakė, kad mano laimė yra uodegoje, todėl bandau ją pagauti.
– Kai buvau jauna, man irgi taip sakydavo, ir aš ilgai vaikiausi uodegą… Kol man pasidarė nuobodu, ir aš tiesiog nuėjau…
– Kur tu nuėjai?
– Kur tik akys matė… Juk katės mėgsta vaikščioti vienos. Ir žinai, ką aš staiga atradau? Kad uodega, kad ir kur eičiau, visada eidavo su manimi.
Į mane kreipėsi 35 metų moteris ir papasakojo savo istoriją. Kaip neretai pasitaiko, ji draugavo su vaikinu, tačiau jo motina nemėgo jos. „Ji buvo nusistačiusi prieš mane, ir jis nenorėjo jos nuliūdinti. Ji jam buvo „mamytė“. Jis mane mylėjo, svajojo apie laimę, bet mama buvo prieš.
Pavargau laukti ir bėgti paskui „savo laimę“ ir susipažinau su kitu vaikinu. Jis mane iš karto įsimylėjo, pasiūlė vesti ir persikelti pas jį. Ir viskas buvo gerai. Tiesa, nuosavo būsto neturime, nuomojamės kambarį.
Vieną vakarą nuėjome į teatrą, ten pamačiau savo vaikystės draugę, pribėgau prie jos, norėjau ją apkabinti, bet ji tik ištiesė man ranką. Ji pasakė, kad labai sėkmingai ištekėjo už verslininko, jie turi daug pinigų, namą… Pagalvojau, bet kas aš tokia? Pagal šiandienos standartus – niekas.
Mano nuotaika pablogėjo. Vyras pastebėjo ir paklausė: „Ar kažkas atsitiko? Vis dėlto piktai pažvelgiau į jį, o paskui pagalvojau: „O kur čia jo kaltė?“. Kodėl aš ištekėjau už jo? Jis padorus, išvaizdus žmogus, moka tesėti žodį, sekasi savo profesijoje. Šalia jo buvau rami ir laiminga. Bet dabar man atrodo, kad esu labiau rami nei laiminga. Sakoma, kai gauni laimę ne visiškai, o dalimis, tampi piktas ir smulkmeniškas žmogus“ .
Dažniau užsiimame savęs plakimu
Šios moters istorija ne vienintelė, nes žmonės savo rankomis neretai sunaikina savo laimę, Kodėl? Atsakymas, manau, jus nustebins, bet vis dėlto pasakysiu: „Su savimi retai bendraujame geranoriškai. Dažniau užsiimame savęs plakimu, savęs kaltinimu: „Na, kodėl aš neištekėjau už tokio paties, kaip ir mano draugė?“, „Kuo aš blogesnė už ją?“, „Kas yra negerai su manimi?“ ir taip toliau.
Žinoma, klausimų sau reikia užduoti, kalbėtis su savimi būtina, o dar geriau – kiekvieną dieną. Tačiau reikia užduoti ne tokius klausimus, kurie pablogina gyvenimą, o tokius, kurie padeda labiau suprasti save ir, atsakius į juos, daro jūsų gyvenimą laimingesnį.
Klausimai gali būti patys paprasčiausi:
- Kaip aš jaučiuosi?
Ir, jei suprantate, kad „nelabai“ – pagal galimybes pasiimkite laisvą dieną, leiskite sau pailsėti.
- Su kuo šiandien noriu susitikti?
Jei nenorite su niekuo susitikti, o norite skaityti knygą, taip ir padarykite. Galite paskambinti draugui/ei ir pasakyti, kad ateisite rytoj arba poryt. Jie supras.
- Kai ką nors darote ar su kuo nors kalbate, paklauskite savęs: „Kaip aš dabar jaučiuosi?“. Ir jei suprantate, kad retsykiais bendravimas su šiuo žmogumi jums sukelia skausmą, susierzinimą, neviltį – nustokite su juo bendrauti. Sveikas egoizmas yra gerai, norint patenkinti savo vidinio komforto troškimus, niekam nepakenkiant.
- Ko aš dabar noriu?
Žinote, gali kilti įvairių norų, pavyzdžiui, išmokti piešti per vieną dieną? Žinoma, menininku netapsite, bet suprasite, kad tai jums teikia malonumą.
- Kas šiandien mane maloniai nustebino, kuo galiu pasidalinti su savo artimaisiais?
Tai padeda jaustis laimingesniais.
psichologė Angelė Kazlauskienė
