sniegopilys.lt
Amerikiečių pora Aaronas ir Rachel Halbertai ilgai negalėjo susilaukti kūdikio. Tada pora nusprendė įsivaikinti. Jie niekada nevertino žmonių pagal jų išvaizdą: plaukų ar odos spalvą, akių formą. Todėl pora, neabejodama savo sprendimu, įsivaikino du mažus tamsiaodžius vaikus. Pora vaikus apgaubė meile ir rūpesčiu. Tačiau jie susidūrė su nesuprastu ir grubiu aplinkinių požiūriu. Nepaisant to, pora savo požiūrio į gyvenimą nepakeitė.
Nusprendė apsilankyti įvaikinimo centre
Šį sykį papasakosime apie jauną Arono ir Rachel Halbertų šeimą. Kaip jie manė, dėl nevaisingumo negalėjo susilaukti vaikų, todėl žengė sunkų ir atsakingą žingsnį kaip įvaikinimas.
Kaip paaiškino pats vyras, jiedu su žmona niekaip negalėjo susilaukti kūdikio ir dažnai apie tai diskutuodavo. Įvaikinimas jiems atrodė labai geras pasirinkimas, nes tai ne tik suteikia galimybę turėti vaiką, apie kurį taip ilgai svajojo, bet ir suteikia vaikui galimybę turėti tikrą savo šeimą.
„Po vestuvių pradėjome daug keliauti ir vieną dieną nusprendėme aplankyti įvaikinimo centrą Misisipėje, kur tuo metu buvome. Ten sužinojome apie esančių juodaodžių vaikų šeimos problemą, – pasakojo sutuoktiniai Halbertai. – Mums šis faktas neturėjo reikšmės, todėl pasakėme, kad esame pasiruošę įsivaikinti bet kokios rasės vaiką. Ir dabar, po kurio laiko, pagaliau pradėjome šį sunkų įvaikinimo procesą. Kol galų gale vieną dieną mūsų šeimoje atsirado berniukas ir mergaitė“.
Anot poros, nuo to laiko jų gyvenimas šiek tiek pasikeitė, prisipildė naujų pojūčių ir net pažinčių. Juk kai sėdi kirpykloje ir lauki, kol apkirps sūnų, o Rachel ten vienintelė baltaodė moteris, aišku, susilaukė daug smalsių žvilgsnių. Bet moteris neslepia, kad taip užmezgusi ne tik naujų pažinčių, bet ir susiradusi draugų, su kuriais gali pasikalbėti jai visiškai naujomis temomis.
„Mes mylime savo skirtingų rasių šeimą ir manome, kad tai tik daro mūsų gyvenimą išskirtinį ir įdomesnį“, – teigė moteris.
Jos tvirtinimu, net ir tokiu metu, kai pasaulis pakankamai netolerantiškas, visada atsiranda tokių, kur baltaodė pora su tamsiaodžiais vaikais sukelia nesveiką susidomėjimą. „Pavyzdžiui, kokia nors moteris, kuri nepritariamai žiūrėjo į mus prekybos centre. Arba vyras, kuris iš mūsų tyčiojosi, rodydamas pirštu į mus, kai vedžiau sūnų už rankos gatve. Laimei, yra ir kitų žmonių, kurie mus palaiko ir su šeima elgiasi visiškai normaliai“, – pasakojo Rachel.
Halbertų šeimoje viskas buvo gerai, daugiau vaikų susilaukti jie neplanavo. Tačiau vieną dieną jie išgirdo apie krikščionišką organizaciją, kuri užsiima nepanaudotų embrionų, likusių po IVF, išsaugojimu – „Nacionalinį embrionų banką“.
Aaronas ir Rachel norėjo, kad jų šeima padidėtų, todėl nusprendė padovanoti brolį ar seserį savo dviem vaikams. Tada jie sužinojo, kad galima „įvaikinti“ embrioną. Sutuoktiniai nedvejodami ėmėsi šios procedūros.
„ Nors buvome patenkinti savo turima šeima, o rūpinimasis vaikais atėmė daug laisvo laiko, vis dėlto nusprendėme išsaugoti vieną iš embrionų, – paaiškino Aronas.- Pasaulyje šimtai tūkstančių nepanaudotų embrionų yra naudojami moksle įvairiems tyrimams arba tiesiog sunaikinami“.
Po to prasidėjo laukimo laikotarpis, ar embrionai prigis
Anot jo, kai nusprendė pabandyti, vėl susidūrė su anksčiau jiems iškilusiu klausimu – kurią embriono rasę pasirinkti. Gerai tai apgalvoję, vis dėlto apsistojo ties afroamerikiečiais. „Juk pirmiausiai galvojome apie savo vaikus ir kad jie geriau rastų bendrą kalbą“, – sakė sutuoktiniai.
Ir tada atėjo diena, 2016 metais rugsėjį Rachelei buvo implantuoti du embrionai, kurie buvo užšaldyti daugiau nei prieš 15 metų. Jie atrinko embrionus taip, kad gimsiantys dvyniai savo išvaizda atitiktų vyresnius vaikus. Po to prasidėjo laukimo laikotarpis, ar embrionai prigis. Po 6 savaičių nuvyko į ligoninę Hondūre, kur tuo metu dirbo misionieriais. Tačiau per vieną iš suplanuotų patikrinimų paaiškėjo, kad Rachel laukiasi trynukų. Mat vienas embrionų moters gimdoje suskilo į dvi dalis.
„Tada gydytoja mus nustebino ir pradėjo klausinėti, ar esame tikri, kad įsodinti būtent 2 embrionai. Žinoma, mes tai patvirtinome, nes buvome šimtu procentų tikri. Neįsivaizduojate, kaip nustebome, kai sužinojome, kad embrionai ne tik sėkmingai prigijo, bet vienas iš jų suskilo į 2 ir turėsime 3 vaikus. Kaip džiaugiausi stebėdama savo tamsią dukrytę, apsikabinusią baltą mamos pilvuką, laukiančią gimstant broliukų ir sesers“, – dalijosi įspūdžiais laiminga mama.
Anot jos, viso nėštumo metu kiekvieną vakarą prieš miegą jų vyresni vaikai linkėjo geros nakties savo gimusiems broliams ir seseriai. Dabar jie gali tai padaryti akis į akį.
„Kai mūsų santykiai tik prasidėjo, net negalėjome įsivaizduoti, kad mūsų šeima bus tokia, bet dabar tuo be galo džiaugiamės, nes mūsų vaikai tiesiog fantastiški“, – sakė Aaronas.
Problemos, kurias išgyveno ši pora, siekdama sukurti savo šeimą, rodo, kad mūsų visuomenė dar turi vystytis ir vystytis. Juk visi žmonės yra vienodi ir nesvarbu, kokios spalvos jų oda ar kokia kalba jie kalba – visi esame žmonės.
Dabar Rachel ir Aaronas yra laimingi penkių juodaodžių vaikų tėvai. Savo šeimą jie vadina „miniatiūriniais pasauliais“. Amerikoje Halberių šeima yra pavyzdys ir laikoma aktyvia kovotoja prieš rasizmą.
parengta pagal britų spaudą, socialinių tinklų nuotraukos
