Kaip berniukai išgyvena dėl savo penio dydžio

„Ką daryti, kad mano lyties organas būtų tokio pat dydžio, kaip ir šito vaikino iš pornografijos filmo“, – tokį klausimą neretai užduoda sau dažnas paauglys, peržiūrėjęs pornografijos filmą ar prisižiūrėjęs įvairiausių penių dydžių ir formų suaugusiems skirtuose portaluose, – rašoma Barbaros Poncelet straipsnyje „What Is the Average Penis Size for Boys and Teens?“  („Koks yra vidutinis berniukų ir paauglių penio dydis?“)

Kai kurie paaugliai galvoja, kad jų lyties organas auga per lėtai

       Šie klausimai ypač neduoda ramybės berniukams lytinio brendimo metu. Be to, dar kuris nors bendraamžis ar vyresnis kiemo draugas patikino, kad vyro seksualiniai sugebėjimai priklauso būtent nuo jo lytinio organo dydžio. Nors iš tikrųjų vyro lytinis pajėgumas priklauso visai ne nuo penio ilgio ir apimties ir neturi jokios įtakos jo erotiniam patrauklumui. Bet paaugliai paprastai to nežino.   

       Lytinis brendimas  – labai plačiai apimantis procesas, todėl tikėtini įvairūs brendimo atvejai. Pavyzdžiui, kai kuriems paaugliams varpa neauga iki 16 metų, o tada  greitai „pasiveja“ ir tampa normalaus dydžio.

       Kai kuriems paaugliams berniukams neduoda ramybės ir tai, kad jau pradėjo kaltis ūseliai, plaukai ant genitalijų, o lytinis organas ir sėklidės vis dar nedidėja.  Ir čia nėra nieko nenormalaus. Augantys plaukai ant genitalijų – tai lytinio brendimo pradžios ženklas.  O jei procesas jau prasidėjo, vadinasi, jis ir toliau vystysis.

      Arba kai kurie paaugliai išgyvena, matydami  ir akivaizdžius kai kuriuos savo brendimo požymiai, bet lyties organas, jų manymu, auga per lėtai. Mat ir prieš metus jis buvo maždaug lygiai toks pats. Iš tikrųjų lyties organo dydis ne toks ir svarbus. Daugumos vyrų lyties organas mažesnis už nustatytą vidutinį dydį, bet jis gerokai padidėja erekcijos metu.

     Jei paaugliui savaime išsilieja sėkla erekcijos ir poliucijų metu, vadinasi, viskas tvarkoje, nes   lytinės liaukos funkcionuoja normaliai. O vadinamieji antrieji lytiniai požymiai atsiras kiek vėliau ir dėl to sielvartauti tikrai neverta.

     Didesnė bėda ta, kad ne vieną berniuką trikdo ir pastato į nepatogią padėtį savaiminės erekcijos,  atsirandančios pačiu netinkamiausiu laiku ir netinkamiausiose situacijose. Berniukas bijo, kad jo erekciją pastebės aplinkiniai ir juoksis iš jo. Ypač tada, kai jis būna lengvai apsirengęs, pavyzdžiui, žaisdamas futbolą ar krepšinį su trumpikėmis.

Kai kuriems jau 11-13 metų berniukams pradeda „kaltis“  plaukeliai ant krūtinės ir genitalijų

       Be to, kai kurie paaugliai išgyvena, kad neauga plaukai ant kūno, genitalijų ir pažastyse, o kitiems bendraamžiams jau yra ir jie erzina bei šaiposi iš nesubrendėlio. Todėl šis varžosi jiems matant persirengti. Bet ir tokiais atvejais nėra nieko nenormalaus, nes kiekvienas žmogus bręsta  individualiai.  Tiesiog tuo metu paauglys kiek vėluoja nuo savo bendraamžių, bet jis yra atitinkamame savo vystymosi etape. Šiandien dar nesimato akivaizdžių brendimo požymių, žiūrėk, po mėnesio, dviejų  – strimgalviais ir audringai prasidės, kad paauglys nespės net atsikvošėti….

      Bręstant. ne vienas paauglys primena bjaurųjį ančiuką, lyginant su jo bendraamžiais. Tarkim,  fizinio lavinimo pamokos rikiuotėje visada stovėjo paskutinis arba priešpaskutinis, o praėjus metams, dviem „neūžauga“ paauglys perauga buvusius lyderius visa galva, kad net tenka pasilenkti,  žiūrint į juos. Taigi, paauglio ūgis, raumenų masė ir plaukuotumas gali galutinai susiformuoti sulaukus ir 19 metų. O kai kuriems jau 11-13 metų berniukams pradeda „kaltis“  plaukeliai ant krūtinės ir genitalijų. Tada jau išsigąsta ne tik paaugliai, bet ir tėvai dėl per ankstyvo brendimo. Bet dėl to taip pat neverta nerimauti.

       Tačiau jei 15-16 metų paaugliui neįvyksta spontaniškos erekcijos, nėra poliucijų ir kitų lytinio brendimo požymių, galbūt lytinės liaukos gamina nepakankamą hormonų kiekį. Žinoma, tokiais atvejais pravartu būtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.  Prireikus jis nukreips pas urologą arba paskirs atitinkamą gydymą ir viskas atsistatys į normos ribas. Žodžiu, nėra nenormalu, jei fiziologiniai pokyčiai organizme vyksta lėčiau arba greičiau.

    Straipsnio pabaigoje autorė pateikia apytikslius berniukų ir paauglių penio išmatavimus ramybės ir erekcijos būsenoje pagal amžių.

10 – 11 metų – nuo 1,6 iki 3,1 colių (1 colis – 2.54 cm.).

12 metų  –  nuo 2,0 iki 4,0 colių.

13 metų  – nuo 2,0 iki 4,7 colio

14 metų – nuo 2,4 iki 5,5 colio

15 metų – nuo 3 iki 5,9 colio

16 metų – nuo 3,9 iki 5,9 colio

17 metų – nuo 3,9 iki 6,3 colio

18 metų amžius: nuo 4,3 iki 6,7 colio

Paauglio psichikoje ir elgesyje – vien sumaištis ir jokio nuoseklumo

       Aišku, jei bręstantį paauglį gerokai pralenkia jo bendraamžiai, kurie galvoja esantys jau suaugę ir labai reikšmingi, atsiliekantis jaučia ne tik pyktį ir pavydą, bet jam atsiranda nepilnavertiškumo kompleksas. Juk paauglio psichika labai permaininga. Mat bręstant, didžiulis išmetamo hormono testosterono kiekis staiga pakeičia ne tik paauglio fizinę būseną, bet ir jo elgesį bei psichiką. 

      Paauglys pajunta nežabojamą jėgą  ir naujas galimybes, bet tuo pačiu jis dar nesugeba įvertinti save objektyviai, kai tą gali padaryti suaugęs žmogus.  Paauglio psichikoje ir elgesyje – vien sumaištis ir jokio nuoseklumo.  Nepaisant to, jis nori būti asmenybė, išsiskirti iš kitų. Nori būti savarankiškas ir tuo pačiu jis nori būti pranašesnis už kitus, nors ir kopijuoja ar mėgdžioja jų elgesį bei kalbėseną.  Aišku, tokiais atvejais atsiranda grėsmė prarasti ir savo neįkainojamą individualumą.

       Paauglių skirtingi ir kompleksai. Kai kurie sugeba juos sumaniai slėpti. Tuo tarpu kiti mėgina paslėpti savo kompleksus įžūlumu, cinizmu, necenzūrine leksika. „Aš – kietas, fu…, todėl man į viską nusipjauti!“. O širdies gilumoje slypi baimė, kad kas nors supras, jog jis turi nepilnavertiškumo kompleksą.

        Pam Johnson  savo knygoje „The Inferiority Complex Cure“  („Nepilnavertiškumo komplekso gydymas“) rašo:  „Vienas mano senas pažįstamas pasakojo, kaip jis išgyveno paauglystėje, kad neturi klausos.  Tėvai atidavė jį į muzikos mokyklą, nes tada buvo labai madinga, kad vaikas iš inteligentiškos šeimos mokėtų groti pianinu. Solfedžio pamokose jis tiesiog norėjo prasmegti žemę, kai buvo žeminamas, kadangi nesugebėjo teisingai padainuoti nei vienos natos, net ir paprasčiausios melodijos.  „Ką padarysi, jei lokys užlipo ant ausies, bet mano tėvai žūt būt norėjo padaryti iš manęs naujų laikų Bethoveną!“, – guodėsi jis.  Ir jis ėmė nekęsti muzikos mokyklos. Prieš solfedžio pamokas saujomis rijo sniegą, kad jam pradėtų skaudėti gerklę. Žinoma, ir jis pasiekė savo.  Gydytojai iš pradžių paaugliui nustatė gerklės uždegimą, po to anginą, kurią po kiek laiko teko išoperuoti. Bet tada paauglys džiaugėsi atsikratęs neapykantos solfedžio pamokoms ir nepilnavertiškumo komplekso.

      „Dabar ir nepasakytum, kad jis kažkada turėjo stiprų nepilnavertiškumo kompleksą, nes jis – sėkmingas, pasitikintis savimi žmogus, talentingas gydytojas. Turi vaikų, kuriems jau spėjo papasakoti apie savo kompleksą, turėtą paauglystėje.  Jei jie susiduria su kuriomis nors problemomis, tuojau pat viską iškloja man  ir aš juos visada išklausau ir palaikau ir padedu  spręsti problemas“, – džiaugėsi  dviejų vaikų tėvas, pats kažkada sunkiai išgyvenęs nepilnavertiškumo kompleksą.

      Aišku viena, kad slėpdami savo trūkumus, geresniais netapsite. Tik atvirai ir nuoširdžiai pirmiausiai prisipažinus sau ir tik savo valios pastangomis, galite atsikratyti šio ne itin malonaus jausmo.