16 metų mergina įsimylėjo vedusį vyrą

Vasarą teta parekomendavo mane vienai savo pažįstamai prižiūrėti jos vaikus. Nuo tada gana dažnai jie paprašo pasaugoti jų vaikus. Pavyzdžiui, kai nori kur nors išvažiuoti arba eina vakare į kiną ar į svečius. Bet reikalas tas, kad beveik iš karto įsimylėjau tų vaikučių tėvą. Jis visada labai dėmesingas man. Labai meiliai ir švelniai bendrauja su manimi.  Ypač, pastebėjau, kai jo žmona išeina iš kambario. Po to jis parveža mane namo, ypač jei vėlai grįžta iš kur nors… Man atrodo, kad jis nori manęs. Aš jį labai stipriai myliu! Net dažnai sapnuoju jį ir visą laiką apie jį galvoju! Kaip man elgtis? Kaip man pasakyti ar parodyti, kad jį labai myliu ir noriu jo?

                                                                                     mergina, 16 metų

Tema „Myliu vedusį vyrą“ tokia pats sena, kaip ir  pasaulis. Tikriausiai gyvuoja tiek pat, kiek ir santuokos sąvoka, tačiau pakankamai aktuali ši tema. Kitaip tariant, nesvarbu, kiek jau metų praėjo ar dar praeis, bet į šias pinkles vis dažniau patenka ne tik patyrusios moterys, bet ir visai jaunos merginos dėl įvairiausių priežasčių.

Panašu, kad pateikto klausimo autorė nesąmoningai ieško partnerio, gerokai vyresnio vyro, su kuriuo ji jaustųsi rami ir saugi, ir kuris ją rūpintųsi bei globotų. Bet vyresnio amžiaus vyrai paprastai jau būna vedę. Be to, jaunutės merginos įsimyli gerokai vyresnius ir vedusius vyrus ir dėl to, kad nepatyrė savo tėvo meilės, kuris nesirūpino, nerodė jokio dėmesio savo dukteriai arba jo išvis nebuvo šeimoje. Tai yra motina viena augino dukterį.

Negalima atmesti, kad paklausimo autorei būdinga žema savivertė ir ji bijo, kad  gali „nepatikti“ išvaizdžiam vaikinui arba galvoja, kad su jos amžiaus vaikinais nėra apie ką kalbėtis, kad jie neįdomūs ir su jais apskritai nuobodu.

Be to, gali būti, kad draugės ne kartą klausė, kodėl ji neturi vaikino. „Griebk pirmą pasitaikiusį, jei nesugebi susirasti geresnį, nes liksi senmerge!“, – greičiausiai siūlė draugės.  Nepaisant to, kad šiai merginai tik 16 metų. Ji dar paauglė.

Gana dažnai  įvairiuose straipsniuose gvildenamas amžinas klausimas – kas kaltas dėl to, kad mergina įsimylėjo vedusį vyrą?  Vieni sako, kad mergina nekalta, nes širdžiai neįsakysi. Tai vyras turėtų galvoti, kaip elgtis ir neleisti jai įsimylėti! Tuo tarpu kiti atsako: „Ne, vyras čia nieko dėtas. Tai mergina kalta, kad kabinosi ant kaklo šeimos vyrui. Juo labiau, žinodama, kad jis vedęs!“. Dar kiti – visai kitos nuomonės: „Tai žmona kalta, nes jei jam būtų gerai šeimoje ir lovoje su ja, jis į kitas moteris niekada nesižvalgytų!“.

Tačiau ieškoti kaltų bet kokiose situacijose – bereikalingas laiko gaišinimas. Kadangi  vieno „kalto“ niekada nebūna. Juk artimus santykius paprastai užmezga ir palaiko du žmonės, o jei atsiranda „meilės trikampis“ – tai ir visi trys. Ir kiekvienas iš jų turi ne tik savo poreikių bei galimų problemų, bet ir savo priežasčių užmegzti ir palaikyti tokius santykius. Beje, neretai nutinka ir taip: jei merginai ir pavyksta „išsigydyti“ ar atsikratyti vedusio vyro meilės, tai praėjus kiek laiko ji paprastai užkimba ant to paties kabliuko – vėl įsimyli vedusį vyrą.

Bet šį kartą mes tikrai neaptarinėsime situacijų, kai vedęs vyras seniai svarstė apie skyrybas. Todėl susipažinęs su mergina, pasiūlė jai ranką ir širdį, išsiskyrė su žmona ir vedė antrą kartą. Arba kai žmona sužinojo apie meilužę ir iš karto padavė pareiškimą skyryboms. Arba kai užmezgusi pažintį, mergina po kiek laiko sužinojo, kad vyras vedęs ir nutraukė santykius su juo.

Šį kartą aptarsime tokius santykius, kai „trikampiai“ užsitęsia, kai mergina tikisi, kad vyras paliks, išsiskirs su žmona, ir gyvena iliuzijomis, o vyras tik maitina pažadais merginą ir manipuliuoja santykiais.

Taigi, paauglė sutiko vyrą, kuris jai labai patinka ir kurį netrukus smarkiai įsimylėjo. Šiuo atveju net nesvarbu, ar ji žinojo, kad vyras vedęs, ar tai jau paaiškėjo vėliau, santykiams įsibėgėjus.  Tačiau toliau santykiai gali klostytis pagal du scenarijus.

Pirmasis jų, apie kurį taip mėgsta rašyti žurnalistai: vyras galvoja, kad turi gražią ir dailią meilužę, kaip prabangią mašiną. Turi ką parodyti ir kuo pasigirti draugams, kolegoms, verslo partneriams.  Be to, tai ir įrodymas, kad vyras yra „valdžia“ šeimoje. Tai yra tik nuo jo priklauso šeimos finansinė padėtis ir materialinė gerovė.

Tada vyras gali išlaikyti ir žmoną, ir meilužę, bet tuo pačiu gana atvirai nesiskaito nei su viena, nei su kita. Ir jaunutė mergina, jo meilužė psichologiškai laimi tik vienu dalyku: jei iš karto pasakoma jai, kad jis palaikys ją finansiškai, tačiau nebus nei skyrybų, nei kitos santuokos.  Ir tada „meilė vedusiam vyrui“ problema gali peraugti į priklausomybę nuo to vyro. Kitaip tariant, jaunutė mergina nenorės prarasti savo „bankomato“ ir sutinka su visomis jo keliamomis sąlygomis.

Bet yra ir kitas „aš myliu vedusį“ variantas, kuris gerokai mažiau ištyrinėtas, nors ir sutinkamas gana dažnai. Kai mergina geidžia ir siūlo gerą seksą vedusiam vyrui. Nors iki vedybų nemažai merginų ar ar moterų per lovą nutempia vyrus į santuokų rūmus. Tačiau po vedybų, tapusi teisėta žmona, po kiek laiko  nebelieka nei jos seksualumo, nei dvasingumo.  Tada vyras pradeda ieškoti  sau artimos sielai žmogaus. Ir netikėtai akiratyje pasirodo jaunutė mergina, kuri kaip ir supranta jį ir, atrodo, pasirengusi gerbti ir mylėti jį kaip žmogų ir asmenybę!..

psichologė Angelė Kazlauskienė