sniegopilys.lt
Remiantis keliais moksliniais darbais, jau 14 metų prieš mirtį žmogaus organizme prasideda būdingi fiziologiniai pokyčiai. Paprastai jie nėra matomi plika akimi; norint juos identifikuoti, reikia atlikti specialius tyrimus. Mokslininkai tikisi, kad nauji duomenys padės anksčiau diagnozuoti su amžiumi susijusias ligas ir pailgins gyvenimo trukmę, rašo livescience.com.
Neišvengiamos mirties išvakarėse prasideda ypatingas laikotarpis
Dar 2006 metais Kalifornijos universiteto (JAV) biologai stebėjo vaisines muses – 2828 pateles ir du patinus. Žinia, vabzdžiai negyvena ilgai, tik kelias savaites, tačiau šio laiko pakako pastebėti vieną keistumą: jei patelė pradėjo dėti mažiau kiaušinių, tai netrukus ji mirė. Taip vaisingumo tyrėjai numatė tikslią vamzdžių patelių mirties datą.
Ta pati komanda 2012 metais rado panašų modelį ir vaisinių muselių patinams: likus kelioms dienoms iki mirties, jie poravosi blogiau. Nepriklausomai nuo amžiaus, vabzdžiai, kurie netrukus turėjo mirti, turėjo silpnesnę reprodukcinę funkciją nei jų bendraamžiai. Tuo pat metu išoriškai vamzdžiai atrodė sveiki.
2016 metais Minesotos universiteto (JAV) tyrėjas Jamesas Curtsingeris padarė panašias išvadas. Eksperimentų metu jis taip pat atrado vaisinių muselių vaisingumo sumažėjimą likus kelioms dienoms iki mirties. Tyrėjo tvirtinimu, tas pats modelis tinka ir tiek seniems, tiek jauniems žmonėms.
Kiek vėliau kelios tyrimų grupės pakartotinai nustatė ryšį tarp vaisinių muselių reprodukcinės funkcijos sumažėjimo ir ankstyvos mirties. Kitaip tariant, jei patelė staiga pradėjo dėti mažiau kiaušinių, tai po kurio laiko ji mirė. Mokslininkai netgi galėjo numatyti apytikslį jos mirties laiką.
Taigi, mokslininkai nusprendė, kad neišvengiamos mirties išvakarėse prasideda ypatingas laikotarpis. Jis skiriasi nuo vaikystės, pilnametystės ar vėlesnio gyvenimo ir gali būti nulemtas fiziologinių organizmo pokyčių. Jie tai pavadino mirties spirale.
Tačiau mokslininkai įspėjo, kad vaisingumo mažėjimas neturėtų būti laikomas visuotiniu visiems neišvengiamos mirties ženklu. Daugelis rūšių, įskaitant žmones, skiriasi nuo vamzdžių daugeliu biologinių parametrų. Tai reiškia, kad visiškai skirtingos apraiškos gali signalizuoti apie jų neišvengiamą mirtį.
Periodiškai vertino jų ėjimo greitį, laiką, atsikeliant nuo kėdės, sukibimo jėgą
2021 metais rugpjūčio mėnesį Danijos ir Švedijos mokslininkai atrado vieną iš šių tikėtinų požymių, analizuodami fiziologinius parametrus. Taip pat duomenis apie beveik pustrečio tūkstančio tautiečių, gimusių 1908–1952 metais sveikatą ir gyvenimo būdą.
Danijos ir Švedijos mokslininkai apskaičiavo, kad su kiekvienu prarasto ūgio centimetru didėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tiesa, ši priklausomybė labiau būdinga moterims.
Remiantis skaičiavimais, paaiškėjo, kad reikšmingas ūgio sumažėjimas koreliuoja su beveik dvigubai padidėjusia mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pavyzdžiui, kiekvienas prarastas centimetras padidino tikimybę mirti nuo širdies priepuolio ar insulto 14 procentų švedams ir 21 proc. danams. Sumažėjus daugiau nei dviem centimetrais, skaičiai pakilo atitinkamai iki 74 ir 80 procentų.
Kiek anksčiau prancūzų ir britų tyrinėtojai taip pat pranešė apie akivaizdžius neišvengiamos mirties požymius. Mokslininkai devynerius metus stebėjo beveik šešis tūkstančius 35 – 55 metų savanorius. Tyrėjai periodiškai vertino jų ėjimo greitį, laiką, atsikeliant nuo kėdės, sukibimo jėgą bei įprastą veiklą, kurią kasdien atlieka kiekvienas sveikas žmogus. Pavyzdžiui, apsirengti, gaminti maistą ar pirkti maisto produktus.
Paaiškėjo, kad kuo sunkiau žmogui atlikti įprastus veiksmus, tuo didesnė rizika mirti per ateinančius kelerius metus. Taigi, mokslininkai išsiaiškino, kad palaipsniui ilgėjantis kėlimosi laikas nuo kėdės prasideda vidutiniškai dešimtmetį prieš mirtį, o sunkumai kasdieniame gyvenime – vidutiniškai likus ketveriems metams iki mirties.
Pradeda kilti sunkumų kasdieniame gyvenime
Be to, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad sumažėjęs ėjimo greitis padidina ankstyvos mirties riziką 22 proc., sukibimo jėgos problemos – 15 proc., atsikėlimas nuo kėdės – 14 proc., o 30 proc. padidėja rizika mirti, kai žmogui pradeda kilti sunkumų kasdieniame gyvenime.
Tuo tarpu Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų teigimu, tikras artėjančios mirties ženklas yra staigus kraujospūdžio sumažėjimas.
Ekspertai išanalizavo 46 tūkstančių britų, kurie mirė sulaukę 60 metų ir vyresni, sveikatos elektroninius įrašus, vedamus 20 metų iki jų mirties. Tarp tyrimo dalyvių buvo ir, palyginti, sveiki žmonės, ir tie, kuriems buvo diagnozuotos širdies ir kraujagyslių bei kitos ligos.
Paaiškėjo, kad daugumai, likus maždaug 14 metų iki mirties, kraujospūdis pradėjo mažėti. Šis simptomas buvo pastebėtas ir vartojantiems vaistus nuo hipertenzijos, ir tiems, kuriems gydymo nereikėjo. Pasirodo, kad šį ženklą galima laikyti neišvengiamos mirties ženklu. Tiesa, anot tyrėjų, tai taikoma tik vyresniems nei 60 metų žmonėms.
