vaikui reikia paaiškinti, kuo skiriasi priimtinas ir nepriimtinas lietimas? Kodėl, jei kas nors bando liesti, galima ir reikia pasakyti „ne“, o nenustojus to daryti, pradėti net rėkti. Archyvo iliustracija

Nuo pat mažens su vaikais reikia kalbėti apie seksą. Suprantama, kalbėtis tada, kai jie supranta, jog jų kūnas yra jų nuosavybė. Kad jie suprastų, kas yra gerai, o kas blogai. Kad jie žinotų, kaip pasakyti „ne“ ir nieko nebijodami galėtų pasakyti suaugusiajam, kuriuo pasitiki, jei kas nors  kėsinasi į jų nuosavybę, rašo todaysparent.com.

 

Visiškai normalu, jei vaikas apžiūrinėja savo intymias kūno vietas

Šia tema  prirašyta daug knygų, gausu įvairiausių psichoanalitinių studijų, terapijos kursų.

Labai svarbu, kad mes, suaugę, negalvotume, kad mūsų vaikai  yra aseksualūs vien todėl, kad pati mintis apie vaikystės seksualumą mus gąsdina.

Pasak Nacionalinio jaunimo seksualinio elgesio tyrimų centro (JAV) ekspertų, tėvai  turėtų drąsiai  kalbėti  apie tai su savo vaikais.

Nuo 1,5 iki 4 metų vaikai išgyvena labai svarbų vystymosi etapą. Pirmą kartą jie susiduria su socialinėmis normomis, su draudimais. Todėl,  kaip sėkmingai vaikas išgyvens šį laikotarpį, priklauso nuo jo tolesnio požiūrio į normas, taisykles ir įstatymus.

Visiškai normalu, jei vaikas apžiūrinėja ir liečia savo intymias kūno vietas, parodo jas kitiems žmonėms. Jis vaikšto nuogas be gėdos, gali susidomėjęs žiūrėti į kažkieno nuogą kūną (pavyzdžiui, kai ateina su mama į baseiną, kur visos mamos ir vaikai persirengia bendroje rūbinėje). Normalu, jei vaikas ką nors klausia apie kūno anatomiją ir funkcijas.

Ką ir kaip kalbėti su vaiku? Kaip vadinamos atitinkamos intymios kūno dalys, kad berniukai ir mergaitės skiriasi vieni nuo kitų (geriau be detalių), kaip gerbti asmenines ribas (vaikščioti paplūdimyje ar namuose su kelnaitėmis, neliesti savo intymių vietų kitų žmonių akivaizdoje, neliesti kitų žmonių), kodėl nėra gerai šnipinėti kitus, jei jie nueina į tualetą ar persirengia ir taip toliau.

Be to, vaikui reikia paaiškinti, kuo skiriasi priimtinas ir nepriimtinas lietimas? Kodėl, jei kas nors bando liesti, galima ir reikia pasakyti „ne“, o nenustojus to daryti, pradėti net rėkti.

Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad vaiko vystymasis nuo 1,5 iki 4 metų yra didžiulis kelias, kurį jis nueina pažindamas jį supantį pasaulį, o šio pasaulio ribos palaipsniui tolsta. Tai reiškia, kad neturėtumėte stengtis sūnui ar dukrai visko paaiškinti iš karto per dvejus metus. Sekite juos pamažu aiškindami taisykles ir draudimus bei skatinkite gerus įgūdžius. Neignoruokite jų klausimų, net ir tų, kurie nelabai patogūs iš suaugusiojo pozicijos. Taip pat venkite tokių teiginių, kaip antai, „daug žinosi, greit pasensi“, „užaugsi – sužinosi“, o stenkitės vaikų smalsumą patenkinti teisingai ir dozuotai, pagal amžių. Be to, tokio amžiaus vaikams paskaitų nereikia, jie patenkinti išgirdę ir trumpą paaiškinimą.

 

Negali žaisti „daktaro“ su vyresniais už jį vaikais

Ką gali daryti 4–6 metų vaikai, ir tai visiškai normalu: masturbuotis, šnipinėti kitus žmones, kai jie yra nuogi, žaisti gydytoją su bendraamžiais, kalbėti apie intymias kūno dalis, mėgdžioti meilės elgesį su bendraamžiais (bučiuotis, apsikabinti, susikabinti už rankų).

Kaip supratote čia pagrindinis žodis yra bendraamžiai. Pavyzdžiui, turite paaiškinti vaikui, kad negalite žaisti „daktaro“ su vyresniais už jį vaikais ar su suaugusiais.

Apie ką galite kalbėtis su savo sūnumi ar dukra tokiame amžiuje: kaip keičiasi kūnas žmogui augant, iš kur atsiranda kūdikiai (be detalių, bet ne visai teisinga sakyti, kad tai gandrų darbas),

masturbacija nėra nieko bloga, tačiau neturėtumėte liesti savo lytinių organų kitų žmonių akivaizdoje. Aiškinant, nebūtina vartoti šio termino.

Taip pat kodėl neturėtų leisti kitiems žmonėms liesti jų intymių vietų, o jei taip atsitiks, turi pasakyti savo mamai ar kitam suaugusiam, kuriuo vaikas pasitiki

Svarbiausia, vaikas  turėtų suprasti, kad dėl to jis nėra kaltas ir nėra nieko gėdingo ar baisaus viską pasakyti mamai. Priešingai, jis turi nedelsdamas viską pasakyti mamai

Viskas, kas susiję su lytinio išnaudojimo klausimais, turėtų būti aptarta su vaiku. Laimei, jau yra paveikslėlių knygų, kurios gali padėti vaikui suprantamai paaiškinti, kaip jam elgtis. Tačiau su pasaulio pažinimu susijusias temas geriau diskutuoti tik tada, kai vaikas pats to klausia, arba pastebite, kad jis kažkuo domisi. Tai yra, jūs neturėtumėte kviesti jo į pokalbį „ateik, aš tau pasakysiu, iš kur atsiranda vaikai“.

Ir, žinoma, kalbant apie saugumą, nebūtina orientuotis vien į seksualinį saugumą. Tuo pačiu labai pravartu būtų jam paaiškinti, kaip teisingai pereiti kelią, elgtis su elektros prietaisais, nusiplauti rankas ir išsivalyti dantis – šios žinios mažyliui pravers daug dažniau. Todėl neužsiangažuokite tik ties vienu klausimu. Juk pasaulyje yra tiek daug įdomių dalykų!

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą