Jei matote vyrą, kuris yra visiškai pasitikintis savimi, tai reiškia, kad jis nebijo jūsų prarasti. Archyvo nuotrauka

„Pirmiausiai atkreipkite dėmesį  į vyro ydas ir jei esate pasirengusi su jomis susitaikyti, tada drąsiai susiekite savo gyvenimą su šiuo vyru“, – pataria psichologai.

Bet moterims visada gaunasi priešingai: pirmiausiai pamato, kad vyras yra malonus, gražus, išmintingas  ir ji nori būti su juo. Bet  vėliau paaiškėja, kad jis yra nemandagus, godus, ciniškas ir taip toliau.

 

Meilės neįmanoma nupirkti, bet galima ją dovanoti

Kaip ir dauguma žmonių, vyrai taip pat turi savo pranašumų ir trūkumų. Bet jie nori, kad juos mylėtų  ne už jų pranašumus, o trūkumus. Ir tokias moteris jie vertina labiausiai.

„Aš tave myliu, nes esi protingas, malonus, talentingas, gražus“… Tai dažnai girdima. Išeina, kad meilė yra  savotiškas užmokestis už gerąsias vyro savybes. Tarsi tik toks žmogus nusipelno meilės. Bet kaip duoti jam tai, ko nenusipelno, tiesiog dovanoti meilę? Tai esmė. Juk meilės neįmanoma nupirkti, bet galima ją dovanoti.

Kitas ne mažiau svarbus dalykas – vyras keičiasi į gerąją pusę žinodamas, kad yra mylimas net ir  nepelnytai. Tai motyvuoja  jį pasitempti, būti geresniu. Juk malonu žinoti, kad jo trūkumai ne tik neatbaido moters, bet suteikia vietos augimui, skatina keistis ir tobulėti.

Mylėdami neretai mes klausiame savęs: „Kodėl myliu jį? Ką jis man už tai duoda?“. Tačiau stebuklas yra mylėti ne už ką nors, nes patiriama meilė jau yra laimė.

Jei meilė yra jausmas, tada ji priklauso tam, kuris patiria šį jausmą. Kai žmoguje apsigyvena meilės   džiaugsmas, jis jaučiasi pakylėtai. O jei apninka liūdesys, pyktis dėl nerealizuotos meilės, žmogus jaučiasi sugniuždytas.

 

Mes keičiamės tada, kai esame ne tik mylimi, bet ir nepelnytai mylimi

Kad meilė iš paprasto jausmo išaugtų į prisirišimą, būtina ją išplėsti ne tik į mylimojo skleidžiamą šviesą, bet ir į jo šešėlį. Jei pasakysite: „Aš myliu tave už tavo ydas“, – tada partneris jausis tikrai mylimas. Svarbu, kad mergina suprastų, jog galima mylėti vyrą dėl jo tingumo, žodžio nesilaikymo, neryžtingumo, savanaudiškumo ir taip toliau. Bet negalima toleruoti to.  Taip pat neverta kovoti ir su jo nuodėmėmis, – mylėkite, priimkite ir atleiskite iš anksto.

Tuo pačiu pravartu  būtų atidžiau pažvelgti, kaip jūsų partneris elgiasi su jūsų trūkumais. Ar jis juos priima, ignoruoja, aktyviai taiso, ar visai nepriima?

Santykių pradžioje paprastai žmogus stengiasi nepastebėti partnerio ydų, kad jos netrukdytų ir neužkirstų kelią meilės malonumams.

Bet po kiek laiko pradeda taisyti kitų žmonių trūkumus, patarinėja, kaip greitai ir veiksmingai juos įveikti, nes „žino geriau nei jis“, kaip tą padaryti teisingai. Negana to, paskelbia karą ydoms ir negailestingai mėgina jas sunaikinti, uždrausti, manipuliuoti.

Visa tai rodo, kad žmogus dar nėra subrendęs meilei. Jį vis dar palaiko „meilės jausmas“, o ne „meilės santykiai“. Nes meilė yra dovana, o ne „užmokestis“ už teigiamas žmogaus savybes.

Mes keičiamės tada, kai esame ne tik mylimi, bet ir nepelnytai mylimi. Meilė, apimanti ydas, kuria ir atsinaujina.

 

psichologė Angelė Kazlauskienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą