XXI amžiuje santykiai suvokiami labai skirtingai nei prieš 100 ar 200 metų. Šeima vis dažniau laikoma partneryste, kurioje žmonės yra laisva valia, o ne dėl to, kad neišgyvens vieni. Todėl kai kurie patarimai, pateikiami kaip laiko patikrinti, nebeveikia.
- Būk išmintingesnis, tiesiog patylėk
Tai vienas populiariausių patarimų, kai siūloma patylėti ir kilęs barnis ar nesutarimai neišsirutulios į kivirčą ir jo savaime nebeliks. Bet tai yra tarsi žaisti slėpynių su vaiku: jis užsidengia akis rankomis ir mano, kad jo niekas nemato. Tik šiuo atveju patariama užčiaupti burną ir manyti, kad konfliktas savaime išsispręs.
Tiesa, jei problema neverta nė supuvusio skatiko, šis metodas pasiteisins: jūs tiesiog greitai pamiršite barnį ir toliau eisite, kur jums reikia. Bet jei ginčo objektas yra svarbus ir reikšmingas, tada nori nenori prie jo dar kartą grįšite. Bent jau mintimis. Tylėsite, bet problema niekur nedings: kils daugiau neaiškumų, nesužinosite savo antrosios pusės nuomonės tuo klausimu ir negalėsite jam išsakyti savosios. Tokiu būdu kaupsis neigiamos emocijos, ypač jei situacija pasikartos, kol vieną dieną prasiverš su galinga jėga. Arba išliesite susikaupusį pyktį ir kartėlį ant nieko dėtų žmonių – vaikų, tėvų, kolegų. Taigi, ši strategija labiau žalinga nei naudinga.
- Nieko nesakyk ir daryk savo
Tai yra tarsi ankstesnio patarimo tęsinys. išeina, kad jūsų tiesiog ignoruojate savo partnerio/ės nuomonę, užuot aptarę problemą ir apsikeitę argumentais. Iš tiesų, negi jums neįdomu, ką galvoja žmogus, su kuriuo sukūrėte šeimą. Išeina, kad jis visiškai nieko nesupranta, tai kam jo klausyti?
Tiesa anksčiau ar vėliau paaiškės ir partneris pagrįstai jausis apgautas. O tai tikrai neprisideda prie darnių santykių kūrimo.
Žinoma, mes turime omenyje svarbius dalykus, turinčius įtakos visai šeimai. Jei paklausite, kurios spalvos suknelė/kelnės jums labiau tinka, galite pasirinkti ir ne tas, kurios jums buvo patartos. Nieko tokio. Bet jei aptartumėte savo atostogų kelionę į kurią nors egzotišką šalį ir partneris/ė pasakytų: „Tik ne į Afriką“, o jūs nepaklausytumėte – tai labai negerai.
- Manipuliacijos padeda išspręsti daug problemų
Daugelis mano, kad manipuliavimas yra neatsiejama santykių dalis. Ir kartais tokios „išmintys“ perduodamos iš kartos į kartą.
Pavyzdžiui, tradicinėje patriarchalinėje šeimoje moters nuomonė nebuvo suvokiama kaip vienintelė teisinga ir prasminga. Todėl ji turėjo ir kitą svertą – manipuliavimą. Bet viską pateikdavo taip, jog vyras pamanytų, kad jis pats priėmė sprendimą. Iš čia kilo ir posakis: „Vyras yra galva, o žmona – kaklas kur ji panorės, ten ir pasuks“. Pavyzdžiui, vyras sako žmonai: „Jei būtum gera mama, liktum su vaikais, o ne eitum į darbą“. Tuo tarpu moterys labiau mėgsta kelti ultimatumus: „Jei to nepadarysi, paduosiu skyryboms“.
Deja, ne visi žino, kaip kitaip bendrauti, todėl manipuliacijas laiko tarsi savaime suprantamu dalyku. Aišku, visada sunkiau derėtis ir susitarti. Daug lengviau ginčytis, prieštarauti, nesutikti ir kelti ultimatumus. Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos pozicijos, geriau, kad šie ir kiti klausimai būtų iš anksto abiejų aptariami ir priimamas vieningas sprendimas. Tada nebebus įmanoma užmesti atsakomybės ant kurio nors vieno pečių ir kaltinti už būtas ir nebūtas nuodėmes.
- Slėpkite trūkumus ir parodykite tik geriausias savo savybes
Pagrindinė serialo „The wonderful Mrs. Maisel“ ( „Nuostabioji ponia Maisel“) herojė atsibunda anksčiau vyro, kad suspėtų pasidaryti makiažą ir susišukuoti plaukus, o paskui apsimeta, kad ji visada taip atrodo. Žinoma, seriale tai labiau pateikiamas kaip humoristinis epizodas, tačiau tokios nuostatos vis dar gajos ir gyvenime.
Čia dar galite pridėti rekomendacijų ir dėl figūros trūkumų, pritaikyti savo pomėgius pagal savo partnerio/ės skonį ir visada būti gerai nusiteikusiais. Jei pasiseks, galite apsimetinėti ir meluoti iki mirties.
Taip elgtis ir tikėtis to paties iš savo partnerio/ės yra bent jau nelogiška. Tokia apgaulė, ypač jei žmogus ketina apsimetinėti tik pirmaisiais pažinties ar bendro gyvenimo metais, bus kliūtis partneriui/ei objektyviai įvertinti savo pasirinkimą ir rasti tinkamą žmogų.
Jei tikrai norite gyventi kartu ilgus metus, būkite pasirengę ne vieną kartą sloguoti, sirgti, pasenti ir galbūt net teks keisti sauskelnes.
O jei jums reikia tobulo parterio/ės, pasiskolinkite kurio nors mėgstamo aktoriaus ar aktorės natūralaus dydžio kartoninę figūrą.
- Namų ruošos darbai – moterų rūpestis
Pavyzdžiui, akivaizdu, kad vidutinis vyras yra fiziškai stipresnis už vidutinę moterį, bet sunkius krepšius dažniausiai tenka tempti būtent jai. Daugumai namų ruošos darbų nereikia jokių įgūdžių ar specialių žinių: visi gali plauti indus, įkalti vinį ir įsukti lemputę. Proporcingas pareigų pasidalijimas, partnerius daro laimingesnius santykiuose.
- Neskalbkite nešvarių skalbinių viešai
Apie kai kuriuos dalykus tikrai geriau nekalbėti viešai. Jei sugebate savarankiškai susitvarkyti su iškilusiais nesutarimais, nereikia įtraukti į juos pašalinius asmenis.
Tačiau iškilus rimtoms problemoms, šis patarimas gali būti net žalingas. Pirmiausia kalbame apie smurto šeimoje atvejus – fizinį, psichologinį, ekonominį. Auką retai galima išgelbėti be pašalinių pagalbos, nes ji neturi nei kur eiti, nei kam pasiskųsti. Nuolat veikiama neigiamos įtakos, ji praranda pasitikėjimą savo jėgomis. Žmogus ne visada sugeba tinkamai išanalizuoti situaciją, nes prievartautojas aplink jį kuria visiškai kitokią realybę.
Todėl patarimas, kad negalima viešai plauti nešvarių skalbinių negali būti teikiamas siekiant išsaugoti santykius. Tokiais atvejais svarbu atsikratyti išankstinių nuostatų ir stereotipų: „Ką žmonės pagalvos“, „nereikia griauti šeimos“, „turite vaikų“. Bet būtų kvaila maskuoti fasado plyšius, kai naikinami pamatai.
- Nori vyrą nutempti į santuokos rūmus, pasidaryk vaiką
Nors abiejų lyčių atstovų reprodukcinis smurtas nėra įprastas dalykas, bet tikslas visada yra tas pats: pririšti prie savęs partnerį.
Tačiau visuomenės požiūris, atsižvelgiant į lytį, yra skirtingas. Kai moteris praduria prezervatyvą, ji dažniau būna „kalytė, norinti atsisėsti ant partnerio kaklo“. Kai vyras nesisaugo, jis „tiesiog myli moterį ir nori vaikų, ir tuo reikia tik džiaugtis“.
Taigi, nesvarbu, kas bando apgauti, kad sukeltų nėštumą, tai nėra sąžininga. Tai greičiau pasibaisėtina, net jei „nukentėjusioji“ šalis niekada nesužinotų, kas nutiko. Turėti vaiką yra rimtas sprendimas, kuris turi būti abipusiai savanoriškas ir apgalvotas. Juk naujojo žmogaus savijauta priklauso nuo to, kiek pora tam pasiruošusi.
Bet vaikai ne visada džiugina tėvus ir negali užtikrinti, kad jų santykiai dėl to tik sustiprės. Taigi, kaip suvaldyti skyrybų riziką, kai šeima pagausėja? Taip nutinka dėl to, kad pora visą dėmesį nukreipia ne vienas į kitą, o į vaiką.
- Gaunate tai, ko nusipelnėte ir nesiskųskite
Tikėjimas teisingu pasauliu yra apsauginis psichikos mechanizmas. Todėl atrodo, kad jei žmogui nutinka kas nors blogo, tada jis to nusipelno. O tie, kurie elgiasi „teisingai“, niekada nepateks į blogą situaciją. Iš tiesų, jei visą laiką galvosite, kad bet kurią minutę be priežasties gali nutikti bet kokia bėda, galite rimtai pakenkti sau.
Tikėjimas teisingu pasauliu yra susijęs su žmogaus polinkiu kaltinti kitus. Tačiau tuos, kurie buvo skriaudžiami, sunku įtikinti, kad pasaulis yra teisingas.
Taigi, žmonės ne visada gauna tai, ko nusipelno. Ir ne visada santykių pradžioje jie sugeba suprasti, su kuo bendrauja. Ir tam yra kelios priežastys. Galima susidurti su smurtautoju šeimoje ir tai yra tipiškas jo veiksmų mechanizmas – būti geram, kol auka tvirtai prisiriša prie jo. Po to be jokio gailesčio jis pradeda trypti jos savivertę, naikina socialinius ryšius, kad nebūtų į ką kreiptis pagalbos ir pradeda sūpuoti auką „emocinėmis sūpynėmis“.
Žinia, žmonės keičiasi, bet ne visada į gerąją pusę. Todėl jei santykiuose viskas blogai, jokiu būdu neturėtumėte su tuo taikstytis.
- Kas benutiktų, svarbu išsaugoti šeimą
Daugelis dažnai remiasi tuo, kad anksčiau žmonės pusę amžiaus ir daugiau pragyveno santuokoje ir nesiskyrė. Tačiau ilgalaikiai santykiai nereiškia laimingus. Kas žino, gal poros turėjo savo priežasčių toliau gyventi kartu. Pavyzdžiui, dėl vaikų, kad netektų dalintis turtu ir panašiai.
Bet ar verta kentėti visą gyvenimą?
Santykių įtrūkimai yra skirtingi. Kai tinkas šiek tiek nukrenta nuo fasado, jo lopymas iš esmės nieko nekainuoja. Tiksliau, galima nesunkiai pataisyti bendromis pastangomis. Būtent tai turėtumėte daryti, jei abu esate nusiteikę gyventi toliau laimingai santuokoje.
Bet jei viskas žlunga jūsų akyse ir auga nepasitenkinimas vienas kitu, jūs tiesiog ėmėte nekęsti vienas kito, galbūt skyrybos nėra tokia bloga mintis. Ir geriau spėti iššokti iš griūvančio namo, kol stogas nenukrito ant galvos. Tai ypač svarbu, jei turite vaiką: geriau ramiai išsiskirti ir palaikyti normalius santykius, nei pradėti karą, per kurį, žinoma, labiausiai nukentės vaikas.
Dar ne taip neseniai skyrybos buvo net smerkiamos, o dviejų žmonių išsiskyrimas buvo suvokiamas kaip visų vilčių žlugimas. Tačiau santuoka, pripildyta abipusių priekaištų, nepasitenkinimo ir neapykantos, yra daug blogesnė.
Harmoningi santykiai grindžiami abipuse pagarba, rūpesčiu ir meile. Juose nėra vietos melui ir manipuliacijoms.