Sveika gyvensena: neurobiologė įvardino vieną svarbiausių pranašumų sportuojant, apie kurį beveik niekas nekalba

„Laikas nustoti galvoti apie treniruotes tik artinantis paplūdimio sezonui. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip mankšta gali pakeisti jūsų smegenis ir visą ateitį“, – rašoma  Wendy A. Suzuki straipsnyje „A neuroscientist says there’s a powerful benefit to exercise that is rarely“.

Tai veiksmingas būdas įveikti stresą ir su juo susijusias emocijas

„Ko gero tik prieš 40-ąjį gimtadienį pradėjau nuolat mankštintis sporto salėje. O treniruojantis pastebėjau, kad fizinis aktyvumas ne tik pagerina kūną, bet gerokai pakeitė  ir smegenų darbą į gerąją pusę‘, – sako Wendy A. Suzuki

Anot jos, tai padarė  nepaprastai gerą įtaką ir nuotaikai bei suaktyvėjo pažintiniai procesai: tapo smalsesnė ir ėmė labiau viskuo domėtis. Šie pokyčiai tapo pastebimi beveik iškart po to, kai ji pradėjo treniruotis. Būdama neurobiologė ir fizinių pratimų gerbėja priėjo prie gana paprastos išvados: visi šie pranašumai gali stipriai paveikti tai, kaip mes gyvename, tobulėjame ir senstame.

„Pradėkite nuo vieno svarbiausių treniruočių privalumų, kuris paaiškėja beveik iškart. Pirmiausiai tai veiksmingas būdas įveikti stresą ir su juo susijusias emocijas. Taip yra dėl to, kad mankšta padidina svarbių neurotransmiterių, ypač serotonino, norepinefrino, dopamino ir endorfinų lygį“, – paaiškino neurobiologijos specialistė.

Anot jos, depresijos ar sunkaus nerimo metu šių neurotransmiterių lygis labai sumažėja. Štai kodėl bėgimas ar pusvalandžio trukmės treniruotės iškart pakeičia nuotaiką į gerąją pusę. Praeina neigiamos emocijos, kurias sukelia vadinamieji stresoriai, ir su kuriomis susiduriame  beveik kasdien.

Padidėja dėmesio koncentracija iškart po to, kai „išsklaidėte“ kraują kūne

„Su komanda atlikome tyrimą ir išsiaiškinome, kad treniruojantis ne tik padeda geriau  susikaupti, bet ir akimirksniu perjungti dėmesį iš vieno į kitą dalyką, – tvirtina straipsnio autorė. – Net netaisyklingai mankštinantis galima tikėtis teigiamų rezultatų. Tai reiškia, kad padidėja dėmesio koncentracija iškart po to, kai „išsklaidėte“ kraują kūne.  Ir visai nesvarbu, kaip jūs tai pasiekėte.  Vaikščiojote su šunimi ar aktyviai mankštinotės“.

Neurobiologės tvirtinimu, jei rengiatės pristatymui ar susitikimui, kuriame turėsite atidžiai išklausyti viską, kas sakoma, pabandykite tai padaryti prieš tai. Po treniruotės jūsų dėmesio koncentracija turėtų žymiai padidėti.

„Asmeniškai mane labiausiai įkvepia tai, kaip fiziniai pratimai veikia mūsų hipokampą (seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės – apsiausto (lot. pallium) dalis- red.). Kitaip tariant, tai yra smegenų sritis, atliekanti pagrindinį vaidmenį procesuose, susijusiuose su ilgalaike atmintimi. Ji išskirtinė ir tuo, kad visą gyvenimą ten gaminamos naujos ląstelės. Šis procesas vadinamas suaugusiųjų (hipokampo) neurogeneze“, – rašo Wendy A. Suzuki.

Anot jos, tie, kurie reguliariai mankštinasi ar lanko treniruotes, apskritai mažiau linkę į stresą, būna žvalesni, sveikesni ir produktyvesni.

Kuo ilgiau mankštinsitės visą gyvenimą, tuo mažesnė silpnaprotystės tikimybė senatvėje

Geros naujienos tuo nesibaigia. Naujausi tyrimai rodo, kad hipokampas pagerina žmonių vaizduotę. „Mes jau nustatėme, kad treniruojantis prisideda prie naujų hipokampo smegenų ląstelių atsiradimo ir pagerina atmintį“, – tvirtina neurobiologė.

Mokslininkės tvirtinimu, naujausio tyrimo išvados rodo teigiamą treniruočių poveikį smegenų struktūroms, dalyvaujančioms vaizduotės procese. Tiesa, anot jos, ši teorija dar turi būti išbandyta praktikoje. Tačiau pati hipotezė skamba labai įkvepiančiai.

Taip pat svarbu kalbėti apie vieną svarbiausių teigiamų treniruočių ir mankštos padarinių ilgalaikei atminčiai. Kuo ilgiau ir reguliariau mankštinsitės visą gyvenimą, tuo mažesnė demencijos (silpnaprotystės) išsivystymo tikimybė senatvėje.

Iš dalies taip yra dėl to, kad treniruotės skatina naujų hipokampo smegenų ląstelių formavimąsi.

Taip galite prarasti iki 34 kg. riebalų, nesportuodami, nesilaikydami dietų, neišeidami iš namų!

Žinoma, tokio efekto negalima tikėtis iškart. Jį pastebėsite praėjus ne vieneriems metams…   Nepaisant to, jei šiandien dauguma jūsų pradės reguliariai treniruotis, ateityje daugelis sugebės išvengti problemų, susijusių su pažintinių funkcijų susilpnėjimu.

parengta pagal qz.com