Mokslininkai: ligą gali sukelti vien žmogaus baimė dėl savo sveikatos

Jau seniai žinoma, kad savihipnozė gali sukelti ligą be priežasties. Lygiai taip pat, kaip būrėjos gali  pakenkti savo aukai sugestija. Mat dažnai vien tik žmogaus tikėjimas, kad jis serga, gali sukelti tikrų ligos simptomų, tokių kaip pykinimas ar galvos svaigimas, ir netgi mirtį. Šis reiškinys žinomas kaip nocebo efektas (priešingai nei placebo efektas), rašo bbc.com.

Gali būti, kad ir jūs tapote nocebo auka

Šiais laikais tapo akivaizdu, kad pavojingi pasiūlymai lengvai pasklinda gandų ir paskalų pavidalu, o neigiamas jų poveikis yra nepaprastai didelis. Galbūt todėl kai kurie namai laikomi prakeiktais, nes jų gyventojai nuolat suserga, o šalia vėjo jėgainių gyvenantys žmonės skundžiasi nepaaiškinamais galvos svaigimo priepuoliais, nemiga ir pykinimu. Jei po vakcinacijos kada nors patyrėte „gripo“ simptomus, įtarėte, kad jūsų mobilusis telefonas sukelia galvos skausmus arba netikėtai atsirado alergija tam tikram maistui, gali būti, kad ir jūs tapote nocebo auka.

„Nocebo efektas puikiai iliustruoja, ką mūsų protas sugeba, – sako neuromokslininkas Dimosas Mitsikostas iš Atėnų (Graikijos) jūrų ligoninės. – Ir mes negalime to iki galo paaiškinti“.

Rašytinių šaltinių duomenimis, VIII amžiuje Vienos gydytojas Erichas Menningeris von Lerhenthalis aprašė blogą studentų pokštą su tragiška baigtimi: jo medicinos mokyklos studentams nepatiko vienas asistentas ir nusprendė jį pamokyti. Jie staiga užpuolė padėjėją, užrišo jam akis, padėjo galvą ant kaladėlės ir pranešė, kad dabar jam bus nukirsta galva. Tada ant kaklo buvo užmestas šlapias skuduras. Įsitikinęs, kad tai šaltas geležtės plienas, nelaimingasis, kaip apibūdino von Lerhenthalis, „mirė iš karto“.

Placebas turi tą patį, ką ir tikrasis vaistas – ir palengvėjimą, ir šalutinį poveikį.

Nors tokių istorijų gausu, šiuolaikiniai medicinos tyrimai iki šiol daugiausia tyrinėjo žmogaus proto gebėjimą ne susinaikinti, o išgydyti save – vadinamąjį placebo efektą, kuris lotyniškai reiškia „prašau“. Šiais laikais placebas naudojamas bet kokiame klinikiniame tyrime – tiriamiesiems atsitiktine tvarka paskirstomas bandomasis vaistas ir „manomas“ kontrolinis vaistas (dažniausiai laktozės pagrindu pagamintos tabletės). Pacientai nežino, ką tiksliai gavo. Tuo pačiu metu tam tikras teigiamas poveikis pastebimas net vartojant placebą dėl tiriamojo tikėjimo vaisto gydomąja galia.

Tačiau, be pastebėto teigiamo placebo efekto, pacientai dažnai skundžiasi nepaaiškinamais nemaloniais simptomais – pykinimu, galvos skausmais ar kitais skausmo pojūčiais. Faktas yra tas, kad visi klinikinio tyrimo dalyviai – nepriklausomai nuo to, ar gavo tikrą vaistą, ar „pakaitalą“ – įspėjami apie galimą šalutinį bandomo vaisto poveikį. Atrodo, kad kai kuriems pacientams, vartojantiems placebą, jų atsiradimą gali sukelti pats tikėjimasis galimo tokio poveikio atsiradimo. „Šis reiškinys buvo stebimas ne viename tyrime, tačiau iš tikrųjų jis niekada nebuvo ištirtas“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos profesorius Tadas Kapčukas.

Per pastaruosius 10 metų mokslininkai nustatė, kad nocebo efektas (išvertus iš lotynų kalbos – „aš įskaudinsiu“) yra labai paplitęs. Neuromokslininkas Dimosas Mitsikostas iš Atėnų (Graikijos) jūrų ligoninės  tyrinėjo vaistų nuo migrenos, išsėtinės sklerozės ir depresijos tyrimų rezultatus. Daugelyje šių tyrimų jis rado ryškių nocebo efekto apraiškų. Pradedant klinikiniais vaistais nuo Parkinsono ligos tyrimų iki 65 proc. vartojusiųjų placebą skundėsi neigiamu gydymo poveikiu. „Dėl to tyrimo programą paliko maždaug vienas iš 10 pacientų, ir tai yra labai didelis skaičius“, – pabrėžė jis.

Nors daugelį šių simptomų – ​​tokių kaip pykinimas ar skausmas – galima paaiškinti subjektyviais pojūčiais, nocebo efektas kartais pasireiškia bėrimu ir odos sudirgimu. O kartais tai galima nustatyti atliekant fiziologinius tyrimus. „Neįtikėtina, kad pacientas geria tik cukraus tabletes, bet tyrimai rodo padidėjusį fermentų kiekį kepenyse“, – sako Mitsikostas.

Anot jo, kartais užtenka tik ligos baimės… Skeptikai gali ginčytis, kad paciento smegenys greičiausiai „įkvepia“ organizmą tokiam šalutiniam poveikiui, tačiau žmonių, patiriančių nocebo efektą, nervų sistemos veiklos matavimai parodė, kad pavartojus placebą, nugaros smegenys pradeda fiksuoti padidėjusį skausmą, kol smegenys nespėja prisijungti, atsakingos už sąmoningą mintį.

Apie vėjo malūno ligą atvejų labai daugėja

Paimkime beveik mirtimi pasibaigusį paciento „A“ atvejį, kurį 2007 metais aprašė daktaras Roy‘us Reevesas. Pacientas, kenčiantis nuo depresijos, išgėrė visą buteliuką tablečių ir nusprendė tokiu būdu atsisveikinti su gyvenimu.  Beveik iš karto apgailestavęs dėl savo sprendimo, jis nuskubėjo į ligoninę, tačiau nugriuvo ant greitosios pagalbos skyriaus slenksčio. Jo būklė atrodė labai rimta – gydytojai užfiksavo staigų kraujospūdžio kritimą ir plaučių hiperventiliaciją. Pacientui iš karto buvo uždėta lašelinė, tačiau atlikus kraujo tyrimą jo organizme išgertų vaistų pėdsakų nepastebėta. Po keturių valandų kitas gydytojas pranešė Reevesui, kad vyras buvo klinikinio tyrimo kontrolinės grupės dalis ir kad perdozavimo simptomai atsirado pavartojus placebą. Netrukus po to, kai apie tai sužinojo pats pacientas „A“, jo sveikatos būklė normalizavosi.

Nežinoma, ar šis atvejis iš tikrųjų galėjo būti mirtinas, nors neurologijos profesorius Fabrizio Benedetti iš Turino universiteto medicinos mokyklos mano, kad tai tikėtina. Jis nuskenavo tiriamųjų smegenis, kol jiems buvo sukeltos neigiamos mintys, ir padarė išvadą, kad tokie pasiūlymai suaktyvina pagumburio, hipofizės ir antinksčių liaukas, kurios gamina adrenaliną. Jos  yra skirtos reaguoti į ekstremalias kūno grėsmes. „Jei žmogus pakankamai bijo, šių organų gaminamų hormonų kokteilis gali būti mirtinas“, – sako Benedetti.

Jaudina pati mintis, kad gydytojas neatsargiu žodžiu gali netyčia pabloginti paciento būklę. Ir dabar tampa akivaizdu, kad nocebo efektui paskleisti užtenka net pro šalį išgirsto gando ar paskalų.

Praėjusiais metais Benedetti surengė eksperimentą, pakviesdamas daugiau nei šimtą studentų dalyvauti pakilime į 3000 metrų aukštį Italijos Alpėse. Likus kelioms dienoms iki planuojamos kelionės, jis vienam iš potencialių dalyvių papasakojo apie galimas neigiamas buvimo dideliame aukštyje pasekmes – oro sukeltą migreną. Iki nustatytos dienos buvo nustatyta, kad gandas pasklido daugiau nei ketvirtadaliui grupės, o visus tai išgirdusius pradėjo kamuoti stiprūs galvos skausmai. Be to, šių studentų seilių analizė parodė pernelyg didelę deguonies kiekio organizme reakciją, įskaitant fermentų aktyvumo padidėjimą, susijusį su aukščio liga (vienas iš simptomų yra galvos skausmas). „Studentų smegenų biochemija iškart pasikeitė“, – sako Benedetti.

Anot jo, su kiekvienu žiniasklaidos pranešimu apie vėjo malūno ligą atvejų labai daugėja.

Kitaip tariant, neigiami pasiūlymai, galintys sukelti ligų simptomus, gali būti užkrečiami. „Jie perduodami draugams ir kaimynams, greitai plinta tarp gyventojų“, – pridūrė Benedetti.

Dar kitame tyrime buvo nustatyta, kad net ir matant skausmą kenčiantį pacientą, gydymo procedūra gali sukelti daugiau skausmingų pojūčių nei įprastoje būsenoje.  Tai yra, matyt, nocebo efektas gali būti perduodamas iš vieno žmogaus kitam. Tai yra, per paprastą vizualinį stebėjimą. Dar blogiau, kad neigiamomis mintimis galima užsikrėsti net to nesuvokiant. Atrodo, kad nocebo efektas gali sukelti signalus iš mūsų pasąmonės.

Istorija kupina paslaptingų epidemijų, kurias galima paaiškinti nocebo efektu. Garsiausias chorėjos (nereguliarių nekontroliuojamų judesių) protrūkis įvyko Strasbūre (Prancūzija) 1518 metais ir baigėsi keliomis mirtimis.

1960 metais  Amerikos tekstilės fabriko darbuotojus užklupo „birželio vabzdžių epidemija“, pasireiškianti galvos svaigimu ir vėmimu. Joks nuodingas vabzdys niekada nebuvo nustatytas kaip šios būklės priežastis. Labiausiai šiurpinanti buvo paslaptingų mirčių tarp azijiečių, kurie 1980-aisiais emigravo į JAV iš Pietryčių Azijos. Sveikus jaunuolius ėmė kamuoti nuolatiniai košmarai ir miego paralyžius, po kurių jie mirė miegodami. Ekspertai iškėlė hipotezę, kad šios mirtys lėmė nuoširdų šių žmonių tikėjimu, kad egzistuoja piktosios naktinės dvasios.

Neretai negalavimo priežastimi gali būti naujų technologijų pažangos baimė: XIX amžiaus pabaigoje,  žmonės, kurie naudojosi pirmaisiais telefonais, skundėsi galvos svaigimu ir stipriais galvos skausmais. O tarp biurų darbuotojų Skandinavijoje 1980 metais atsirado bėrimas ant odos – pagal vieną versiją, dėl kompiuterių monitorių, kuriuos jie naudojo darbe.

Uždraudė savo kabinete naudotis mobiliaisiais telefonais

Dabar nocebo efektas laikomas labiausiai tikėtinu tokių sutrikimų priežastimi, kaip „vėjo turbinos sindromas“ (pykinimas ir nemiga, susijęs su gyvenimu šalia vėjo turbinų), ypač paplitęs Kanadoje. Ir „elektros jautrumas“ – tariama alerginė reakcija į mobilųjį telefoną ir belaidžio interneto signalai.  Kartais besiskundžiantys šiais negalavimais yra priversti net savo miegamąsias vietas apjuosti metaliniais ekranais, kad nejaustų nuolatinio spengimo ausyse. Tuo tarpu dešimtys eksperimentų įtikinamai įrodė, kad žmonėms pasireiškia tie patys simptomai esant neveikiančiam elektromagnetinių bangų šaltiniui, jei jiems bus pasakyta, kad iš tikrųjų jis dirba.

Nocebo efekto tyrimo rezultatai rodo, kad nereikėtų pamiršti negalavimų, kuriuos jis gali sukelti. „Neabejoju, kad žmonės iš tikrųjų patiria fiziologinius ligos simptomus“, – sako psichologijos profesorius Jamesas Rubinas iš Londono King’s College.

Netgi buvusi Pasaulio sveikatos organizacijos vadovė patyrė nocebo efektą: ji uždraudė savo kabinete naudotis mobiliaisiais telefonais, nes buvo tikra, kad jie jai sukelia stiprų galvos skausmą.

Elektrojautrumo simptomai pasireiškia rečiau, tačiau nocebo efektas gali pasireikšti ir kitais būdais. Ar kada nors pastebėjote nepaaiškinamą tam tikrų maisto produktų netoleravimą? 20 proc. Anglijos gyventojų kenčia nuo alergijos kokiam nors maistui. Nors, remiantis klinikinių tyrimų rezultatais, tik apie dešimtadalis iš šio skaičiaus turi medicininių problemų, galinčių paaiškinti šį reiškinį. Gali būti, kad nocebo efektas taip pat paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms, bandant naujas vakcinas, po placebo injekcijos pasireiškia negalavimo simptomai, taip pat plačiai aptariamas šalutinis farmakologinių kontraceptikų vartojimo poveikis (depresija, migrena ir krūtų skausmas), kuri didžiąja dalimi kliniškai nepatvirtinta. Prie šio sąrašo tikriausiai galima pridėti pykinimą ir regos nuovargį, kuriais skundžiasi kai kurie 3D televizorių vartotojai.

Norint užsikrėsti toksiškomis mintimis, visai nebūtina pakliūti į piktojo burtininko kerų pinkles.

Ką galima padaryti? Kovoti su žmonių kliedesiais ir įtaigumu, žinoma, labai sunku, tačiau atsakingas žiniasklaidos požiūris bent jau padėtų suvaldyti žalingų gandų plitimą.

2013 metais mokslininkai išsiaiškino, kad bandomiesiems asmenims gali pakakti vien pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie elektros jautrumą. Taip pat yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad apsilankymų medicinos įstaigose su skundais dėl „vėjo turbinos sindromo“ daugėja, vietinėje žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie galimą vėjo jėgainių žalą. Kitaip tariant, ligą gali sukelti tik žmogaus baimė dėl savo sveikatos būklės.

Rebecca Wells iš „Wake Forest“ universiteto baptistų medicinos centro Šiaurės Karolinoje pabrėžė, kad tai yra pagrindinė šiuolaikinės medicinos dilema. Gydytojai privalo atskleisti pacientams informaciją apie galimą šalutinį vaistų poveikį, nes reikia gauti vadinamąjį „informuotą paciento sutikimą“ gydymui. Tačiau tam tikrais atvejais, kaip matome, pats informavimo faktas gali pabloginti paciento būklę.

„Nėra vieno atsakymo į klausimą, kokį tiksliai poveikį turi tas ar kitas vaistas“, – sako Wells. Jos nuomone, ateityje gydytojams gali tekti persvarstyti dabartinį požiūrį, atsižvelgiant į tai, kokia tiksliai informacija turi būti atskleista pacientams ir kaip ji turi būti pateikiama. Atsargumas yra svarbus kiekvienu konkrečiu atveju, nes dėl nocebo efekto užkrečiamumo vieno žmogaus patiriamas šalutinis poveikis gali greitai išplisti į dideles populiacijas.

Tuo tarpu mokslininko Mitsikosto teigimu, nepaisant šiuolaikinės sveikatos apsaugos pažangos, negalima ignoruoti ryšio tarp psichikos ir somatikos. „Tūkstančius metų visa medicina iš tikrųjų buvo placebas – gydytojai gydė žmones, tikėdamiesi, kad užteks vien pacientų noro, jog jie pasveiktų. Paciento noras gydytis yra, nors ir nepakankamas, bet būtina sėkmingo gydymo sąlyga, – sako jis.