sniegopilys.lt
Žmonės, turintys aukštą IQ, daug ginčijasi, eina miegoti vėlai ir keliasi vėliau nei kiti. Be to, žmonės su aukštu IQ daug keikiasi. Tai pranešė leidinys „Psychology Today“, remdamasi atitinkamu Minesotos Amerikos universiteto mokslininkų tyrimu.
Labai protingo žmogaus požymis yra vėlyvas miegas
Tyrėjai paaiškino, kad protingų žmonių paprastai būna netvarkingi kambariai, kadangi kūrybinę netvarką sieja su aukštu intelekto koeficientu. Šia tema kalbėjo psichologė Kathleen Vogs. Anot jos, kur tvarka, naujiems atradimams vietos nėra – tik susitarimai ir atsargumas.
Ekspertai nustatė, kad dar vienas labai protingo žmogaus požymis yra vėlyvas miegas. Remiantis tyrimo rezultatais, protingesni yra tie, kurie eina miegoti ir keliasi vėliau nei kiti. Leidinio „Curious Mind Magazine“ žurnalistai savo ruožtu pareiškė, kad tokios iškilios asmenybės kaip Charlesas Darwinas, Winstonas Churchillis ir Elvisas Presley yra pelėdos.
„Taigi, hipotezė numato, kad labiau protingi žmonės yra naktiniai nei mažiau protingi žmonės“, – rašoma straipsnyje.
Be to, nustatyta, kad protingi žmonės keikiasi dažniau. Pasak mokslininkų, jie taip pat turi turtingesnį žodyną ir geresnius retorinius įgūdžius.
Kita vertus, netvarka iš tikrųjų neigiamai veikia mūsų produktyvumą. Amerikos neurologai, naudojantys MRT, nustatė, kad informaciją apdorojame daug geriau, jei mūsų regėjimo lauke nėra išmėtytų popierių arba, kaip teigia mokslininkai, „konkuruojančių dirgiklių“. Kuo švaresnis jūsų stalas, tuo lengviau jums pavyks atlikti užduotį ir susikaupti.
Kitas tyrimas atskleidė ryšį tarp darbuotojų streso lygio ir jų aplinkos būklės. Jei jūsų biure visada triukšminga, jūsų akims šviesa per aštri, o stalas užgriozdintas pašalinių daiktų, tuomet ne tik prasčiau susidorosite su darbo užduotimis, bet ir patirsite papildomo nerimo.
Netvarkos biure ar namuose priežastys gali būti įvairios.
Nepaisant to, kad nuo vaikystės visi esame mokomi valytis, daugelis žmonių suskumba tvarkyti namus tik prieš atvykstant svečiams. Nenoras tvarkyti namus siejamas su psichologinėmis problemomis. Yra kelios pagrindinės šio reiškinio priežastys.
Tarp galimų netvarkos atsiradimo namuose priežasčių – aistra kolekcionuoti įvairius daiktus. Dažnai šis įprotis perauga į panikos kaupimą. Daugelis žmonių negali atsikratyti senų daiktų, manydami, kad anksčiau ar vėliau jų prireiks. Tačiau, kaip rodo praktika, vėliau tokių dalykų niekas nepasigenda. Galiausiai visi daiktai kaupiasi vienoje krūvoje. Norint visiškai nepaskęsti daiktuose, verta bent kartais išmesti nereikalingas šiukšles ir nieko nesigailėti.
Netvarkos priežastis taip pat gali būti meilės savo namams trūkumas. Jei žmogui dėl kokių nors priežasčių nepatinka vieta, kurioje jis gyvena, tai irgi nebus noro ją tvarkyti. Tokiu atveju geriausia remontuoti ir viską tvarkyti savo nuožiūra. Be to, galite pakeisti savo gyvenamąją vietą ir net miestą.
Blogas daiktų išdėstymas namuose taip pat sukelia netvarką. Jei namo erdvė išnaudojama neefektyviai ir nėra kur susidėti daiktų, jie išsibarstys po butą.
Stresą gali patirti ne tik žmonės, bet ir jų namai. Būdami nuolatinėje depresijoje, išgyvendami nerimą ir apatiją, žmonės pradeda aktyviai viską rinkti ir neštis į namus, o tai savo ruožtu sukelia netvarką. Panašiai žmogus bando susitvarkyti su savo išgyvenimais ir akimirkai pamiršta savo problemas. Tačiau nuolatinis apmąstymas apie netvarkingą būstą gali dar labiau pabloginti situaciją. Visa tai gali pabloginti santykius su artimaisiais ir net sukelti sveikatos problemų.
Tarp nuolatinio chaoso ir vilkinimo yra tiesioginis ryšys. Už įpročio viską atidėlioti slypi ne tik motyvacijos stoka, bet ir pamiršti kompleksai, baimės, nepasitikėjimas savimi. Dažnai žmonės gyvena netvarkoje, nes negali pasiekti tobulo vaizdo.
Priežastys, kodėl žmonės būna apsupti netvarkos
Yra sąvoka, vadinama „sutrikimo psichologija“. Kai apie ką nors sakoma: „Taip, jis yra kūrybinis žmogus, jis tiesiog turi tokį ypatingą mąstymą“. Tačiau dažniausiai už šios frazės slypi tik bandymas pateisinti žmogų. Tokių charakterio ir gyvenimo būdo ypatybių atsiradimui yra veikiau psichologinės priežastys. Pabandysime juos išsiaiškinti.
Tėvų elgesio modelio kopijavimas. Dažnai tam tikromis sąlygomis gyvenantys, augantys vaikai visiškai ar iš dalies perima savo tėvų gyvenimo būdą ir charakterio bruožus. Tai visiškai normali situacija. Pavyzdžiui, kai vaikas nuo vaikystės gyveno šeimoje, kurioje namuose tvyro chaosas, o tėvų veiksmai nėra nuoseklūs, jis greičiausiai turės panašių savybių ir charakterio bruožų.
Žinoma, yra išimčių, kai mažas žmogus, augdamas, nenori gyventi gyvenimo būdo, kopijuojančio jo artimuosius. Jis pats kuria savo aplinką, apsupdamas save priešingu elgesio ir gyvenimo būdu.
Kokias psichologines problemas gali rodyti netvarkingi namai?
Čia kalbama apie psichologinį žmogaus nebrandumą. Jis nenori priimti sprendimų, nenori būti atsakingas už savo atliekamus veiksmus, jam lengviau viską permesti kitam žmogui. Čia atsiranda veiksmų ir minčių nenuoseklumas. Tas pats gali būti taikoma ir kasdieniame gyvenime. Gana dažnai tvarka namuose jam nevaidina jokio vaidmens, chaotiškoje erdvėje jam patogu.
Pagrindinį vaidmenį vystant žmogaus infantilumą atlieka tėvai, kurie nuo vaikystės nori apsaugoti vaiką nuo bet kokių rūpesčių ir problemų. Jie dažnai neleidžia vaikui priimti sprendimų, daug dėl jo daro, rūpinasi ir kontroliuoja. Patekęs į suaugusiųjų pasaulį, žmogus nebesugeba susitvarkyti savęs ir savo gyvenimo be pašalinės pagalbos.
Tai veda į asmeninio konflikto vystymąsi
Dažniausiai žmonės, kurie savo namuose kaupia daug nereikalingo šlamšto, paprasčiausiai nenori atsikratyti turimų skudurų. Kiekviena smulkmena jiems atrodo tokia svarbi ir reikalinga. Jie nerimauja, kad kada nors tai gali praversti. Visa tai taip pat susiję su prisiminimais, skausmingomis ir nereikalingomis situacijomis, kurios kažkada nutiko jų gyvenime.
Pasipiktinimas daugelį metų saugomas sielos užkampiuose ir galų gale, tai priveda prie pervargimo ir nesugebėjimo kažkaip visko sutvarkyti ir rasti paguodą bei harmoniją aplink ir savyje.
Baimė dėl naujo. Šis punktas yra glaudžiai susijęs su ankstesniu punktu. Tačiau skirtumas tas, kad nenoras išsiskirti su nereikalingais daiktais ir mintimis kyla ne iš meilės kaupti ir nenoro atsikratyti, o iš vidinės pokyčių baimės, kažko naujo ir nežinomo.
Kai žmogus yra nesantaikoje su savimi, jo poreikiai nesutampa su vertybėmis, idealais ir įsitikinimais, jis neranda pusiausvyros savo sieloje, tai veda į asmeninio konflikto vystymąsi. Tokie žmonės linkę nuolatos ieškoti harmonijos su savimi, tačiau paieškoms skiriama daug jėgų ir laiko, o tai neleidžia išmokti atskirti antraeilio nuo pagrindinio ir atkurti tvarką savo sielos kampeliuose.
Kuriamas ir kasdienis jų gyvenimo komponentas: skirdami daug laiko nereikalingam gilinimuisi į save, tokie žmonės nepaiso komforto savo gyvenimo kelyje.
Dažniau tokiu būdu pasireiškia paaugliai ar demonstratyvaus pobūdžio asmenys. Savotiškas jaunatviškas maksimalizmas, kurio pagalba žmogus nori įrodyti artimiems žmonėms savo nenorą prisitaikyti ir laikytis visuotinai priimtų normų ir taisyklių namuose.
Taip pat gali būti ir lėtinis nuovargis ir net depresija. Tokiu atveju žmogus yra taip fiziškai ar psichologiškai išsekęs, kad paprasčiausiai nebeturi jėgų palaikyti tvarką. Be to, jis nesugebės suprasti savęs savyje, kol nepripažins, kad yra problema ir ieškos pagalbos. Tai tikrai didelė ir rimta problema, kurią turi spręsti specialistas.
