Šeši klausimai, kuriuos mama turi užduoti paauglei dukteriai ir tai gali padėti išsaugoti artimą ryšį bei tarpusavio pasitikėjimą

Kiekviena motina nori apsaugoti savo dukterį nuo klaidų, nes savo gyvenimiška patirtimi žino, kaip reikia pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau psichologės Katherine Fabrizio manymu, geriau susilaikyti nuo pamokymų ir patarimų, jei duktė jų neprašo. Geriau tegul atžala pati ieško ir atranda teisingą sprendimą, o tai gali padėti šeši klausimai, kuriuos užduosite jai.

Įgyvendinti dvi skirtingas užduotis vienu metu – neįmanoma

Greičiausiai kiekvienai mamai  pažįstamas šis jausmas: taip ir veržiasi iš vidaus, neduoda ramybės poreikis kažką patarti, nurodyti ar net liepti dukteriai. „Bet tikrai to daryti neverta, jei pastebėjote, kad visi jūsų kalbėjimai atžalai  per vieną ausį įeina, o per kitą išeina. Nepaisant to, kad iš pačios  savo neaprėpiamos gyvenimiškos patirties gilumos ir iš visos širdies dosniai dalintumėte ir apskritai negailėtumėte dukteriai gyvenimo patikrintų ir neįkainojamų patarimų“, – sakė Katherine Fabrizio. Anot jos, greičiau sukelsite  priešingą reakciją – duktė demonstratyviai užsikimš ausis, nusisuks ir ignoruos jūsų pamokymus.  Tiesa, gali būti ir kiek kitaip: dėmesingai išklausys, pritariamai linguodama galva, bet pasielgs taip, kaip norėjo ir kaip jai atrodo teisinga. Tarsi nieko jai ir nebūtumėte kalbėję. Ničnieko! „Kodėl bent  nepamėginus pasielgti taip, kaip patariau?“ – šį kartą klausiate pati savęs. Ir užplūdo prisiminimai, kaip jūsų paauglystės laikais trūko tų patarimų, trūko to, kas galėjo padėti apsisaugoti nuo klaidų. Ir kaip norisi dabar, kad šalia būtų tas žmogus, kam esate svarbi. Bent tiek, kad jus išklausytų. O kai vaikai nenori mūsų net girdėti, labai žeidžia širdį iki sielos gelmių. Tą tikriausiai patyrė daug mamų.

Psichologės Katherine Fabrizio teigimu, jei norite padėti savo dukteriai, bet jūsų rekomendacijas atmeta, kaip seniai perskaitytą knygą, vadinasi, atžala laukia ir tikisi iš jūsų kažko kitko, kažko naujo.

Bet jei nežinote, kaip tą padaryti, tikėtina, atėjo laikas žengti vieną žingsnį atgal ir pagalvoti. Tačiau pirmiausiai paklauskite savęs: dabar svarbu, kad viskas būtų teisingai ar svarbiau, neprarasti ryšio su savo vaiku? Suprasti tai būna ne taip ir lengva.

Jei buvote auklėjami vakarietiškos kultūros aplinkoje, greičiausiai jūs, kaip ir dauguma mamų, norite žinoti atsakymus į visus klausimus ir daryti viską teisingai. Jūs jaučiate nenugalimą norą sutvarkyti visus savo vaiko reikalus ir išspręsti visas jo problemas. Bet po to vis dėlto liekate su dviem prieštaringomis užduotimis: būti jiems „viskuo“, bet tuo pačiu paleisti juos į savarankišką gyvenimo kelią, į suaugusiųjų pasaulį. Tačiau įgyvendinti šias abi užduotis vienu metu – neįmanoma. Ką tada daryti? „Jei jums svarbiau išsaugoti emocinį ryšį su paaugle dukra, vadinasi, jūs turėsite labiau taikytis prie jos norų. Tai reiškia, jei ji nenorės dalintis su jumis savo problemomis, nenorės įsileisti į savo vidaus pasaulį, turėsite palaukt“, – sakė Katherine Fabrizio.

Anot psichologės, užuot nurodinėjusi dukteriai, ką jai reikėtų daryti kiekvienu konkrečiu atveju, mama turėtų užduoti jai šešis svarbius klausimus. Tuo pačiu „perkels“ savo gyvenimo patirtį,  kompetenciją ir sugebėjimą spręsti problemas savarankiškai ant savo dukters pečių.

Jei vaikai nenori klausyti tėvų patarimų, greičiausiai žino, ką jiems reikia daryti

Taigi, šeši klausimai, kurie padės dukteriai prisiimti atsakomybę, sustiprės jos pasitikėjimas savo jėgomis ir tuo pačiu priims savarankiškai sprendimą.

1.Kaip galvoji, kokie tavo situacijos, kurioje atsidūrei, sprendimo variantai?

2.Kaip manai, kur slypi pagrindinė problema?

3. Ar įžvelgi toje situacijoje slypintį pavojų?
4. Ar matai išeitį iš šios situacijos?

5.Jei turėtum galimybę kažką pakeisti, kaip tą padarytum?

6.Kokio rezultato tikiesi?

Užduokite šiuos klausimus nuosekliai – vienas paskui kitą. Jei ji abejoja, svarsto arba nežino, kaip atsakyti į vieną ar kitą klausimą, padėkite. Tai yra atsakykite kartu. Svarbiausia, atkreipkite dėmesį į paskutinį klausimą. Jei duktė tikisi ne kokio rezultato, būtinai padėkite atrasti jai teigiamą sprendimo būdą iš tos situacijos. Tuo pačiu patvirtinsite, kad pasitikite jos požiūriu į susiklosčiusią situaciją, jos kompetencija ir sugebėjimu blaiviai bei racionaliai galvoti ir mąstyti. Tokiu būdu jūsų paauglė duktė pajus, kad yra vertinama, kad atsižvelgiama į jos nuomonę, o ne vien tik baksnojimais mėginama padėti ištaisyti jos pridarytas klaidas. Ir tada judviejų santykiai bus labiau atviri ir kupini pasitikėjimo.

Kai užduosite šiuos klausimus, norėdama išsiaiškinti dukterį užklupusią nelengvą situaciją, užuot puolusi patarinėti, geriau parodykite, kad visiškai pasitikite jos sugebėjimu savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Jei leisite dukteriai pačiai priimti sprendimą, atsakas bus tiesiog neišmatuojamas supratingumu, gerumu ir atsidavimu.  Tuo pačiu galite tikėtis, kad kitą kartą duktė jus išgirs…

Tačiau jei vaikai nenori klausyti tėvų patarimų, greičiausiai žino, ką jiems reikia daryti. Problema  ta, kaip įgyvendinti… Bet jei duktė norės kalbėti su jumis apie tai ir prašys padėti atrasti geriausią problemos sprendimo būdą, džiaukitės – jūs įgijote neįkainojamą  jos palankumą ir pasitikėjimą. Tai ne tik dar labiau sustiprins judviejų santykius, bet galų gale padės išspręsti ir problemas.

„Jei galėčiau pasakyti visoms motinoms, kurios turi paaugles dukteris, tai tyliai pasakyčiau joms į ausį: „ Jūsų duktė ką tiktai papasakojo apie savo problemą, vadinasi, ji pasitiki jumis. Išklausykite ją atidžiai ir pagarbiai, bet dalinkite patarimus tik tuo atveju, jei ji to paprašys!  Bet prieš tai būtinai įsitikinkite, kad ji jaučia jūsų palaikymą, priima ir patvirtina“, – sakė psichologė.

parengta pagal psychologytoday.com