Kodėl žmonės rūko, o kartą metę vėl pradeda rūkyti? (vaizdo įrašas)

Rūkyti pradėjau, kai baigiau mokyklą ir vasarai įsidarbinau padavėja kavinėje. Tuo pat metu tiesiog nuėjau ir paėmiau pirmą pasitaikiusį cigarečių pakelį, atsisėdau ir užsidegiau darbe.

Kai man buvo  23-eri pirmą kartą pagalvojau, kad noriu mesti rūkyti. Pradėjau pastebėti, kad galiu rūkyti vieną po kitos cigaretę  pati visiškai to nesuvokdama. Taip priėjo prie to, kad pusantro-du pakelius per dieną.

Atsitiktinai tuo metu į savo nešiojamąjį kompiuterį atsisiunčiau A. Kaaro knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kuri atvėrė akis į daugelį dalykų. Taip, man tai buvo atradimas, kad rūkalius yra toks pat narkomanas, kaip ir rūkantis marihuaną ar vartojantis hašišą. Mane tai išgąsdino, bet buvo sunku sau tai pripažinti.

Tada aiškiai žinojau, kad nebeturiu noro rūkyti, ir dariau viską taip, kaip rekomenduoja autorė knygos pabaigoje. Bet po trijų dienų su ašaromis akyse vėl… prisidegiau cigaretę.

Vėl ėmiau ieškoti pagalbos , galvojau, kaip sustoti. Tada supratau, kad lengvas būdas mesti rūkyti neegzistuoja! Jei nusprendėte mesti rūkyti, kam jums reikalinga knyga.

Nusprendžiau tvirtai: surūkiau paskutinę cigaretę, ryte atsikėlus neturėjau noro rūkyti, džiaugiausi, kad atsikračiau tos priklausomybės.

Tačiau ne viskas taip paprasta buvo. Pastebėjau, kad  vis dažniau galvoje kirbėjo mintys apie cigaretes. Vietoj cigarečių pradėjau gerti kavą su pienu, nors visada pirmenybę teikdavau arbatai, o širdžiai negerai nuolat gerti kavą.

Ir tada pradėjau analizuoti, kodėl tai vyksta.

Iš prigimties esu darboholikė ir ne šiaip, nenusiraminsiu kol nepadarysiu ko reikia, kartais kelis dalykus iš karto. Vienu metu dirbau net du darbus, beveik be poilsio dienų.

Kartą  būnant mano labai gero draugo vasarnamyje, vyras ėjo pro šalį rūkydamas elektroninę cigaretę…

O dabar mintys apie cigaretę grįžo būtent tada, kai būnu labai pavargusi, o žinau, kas geriausiai padeda atsipalaiduoti.

                                            Raminta (pacientės laiškas narkologui)

Ar pastebėjote, kad kai turi per daug laisvo laiko, dažniau pradedi ir rūkyti. Kodėl? Todėl, kad nežinai, ką daryti, iš dykinėjimo.

Todėl paprastas patarimas: pradėkite planuoti savo gyvenimą ir vadovaukitės šiuo planu. Išmokite dirbti ir atsipalaiduoti savo kūno labui. Dabar yra interneto amžius ir galite rasti tiek daug galimybių užsiimti mėgstama veikla, pomėgiais pagal savo skonį.

O mesti rūkyti galite nesunkiai dabar, jei tikrai to norite. Pirmiausia susitvarkykite su savimi, būkite sąžiningi su savimi.

Nustokite teisintis, kad rūkote dėl to, jog jums kažkas nesiseka, susinervinote, liūdite ar dėl valios stokos. Nemažai žmonių savo  asmeniniais pavyzdžiais įrodė, kad galite tiesiog mesti rūkyti. Užtenka tik labai to norėti. Niekas, išskyrus jus, nepriims šio sprendimo už jus.

Ir pakeiskite savo mantrą: „Aš silpnas, neturiu valios…“ į mantrą: „Aš stiprus žmogus, turiu valios, man patinka kvėpuoti grynu oru. Man patinka, kai nuo manęs sklinda malonus kvapas“.

Vis dėlto, kodėl žmonės vėl pradeda rūkyti? Nikotinas organizme veikia kaip nuolatinis mažas narkotikas. Esame prie to pripratę, ir mums nėra taip lengva be rimtos priežasties to visam laikui atsisakyti. Noras grįžti į įprastą patogią būseną nuo lengvo narkotiko yra priežastis, kodėl žmonės kartais vėl pradeda rūkyti. Todėl pirmiausiai turite suprasti: kodėl metėte rūkyti ir kodėl vėl  pradėjote rūkyti ankstesniais bandymais.

Kodėl norite mesti rūkyti? Sunkumai atsakant į šį klausimą nėra atsitiktiniai. Juk rūkaliai dažniausiai neturi praktinės be nikotino patirties. Bet pirmiausiai turite atsakyti sau į šiuos klausimus: „Kaip gyventi be cigarečių? Ar gerai įsivaizduojate savo naująjį gyvenimo būdą ir save jame? Ar jūsų gyvenime yra kažkas tokio, ko šiuo metu neturite? Kas pasikeis? Ar nerūkant būtų geriau?“.

Vienintelis dalykas, kurį galima labai užtikrintai pasakyti, yra tai, kad rūkalius  dažnai „priklauso“ nuo nikotino  dėl to, kad kuris nors žmogus yra jo mėgdžiojimo objektas. Jei, pavyzdžiui, tėvas rūko, o sūnus kopijuoja tėvo elgesį (nes taip ir yra, jei, žinoma, tėvas sūnui yra autoritetas), tai septyni  atvejai  iš dešimties, kad sūnus pradės rūkyti. Tas pats pasakytina ir apie mamos ir dukters santykius.

Turėti tikrą motyvą – būtina sąlyga norint tapti nerūkančiu. Dažnai keliami tikslai, kurie yra visiškai pasiekiami po tam tikro laiko arba pasiekiami tolimoje ateityje. Mesti rūkyti norint parodyti valią, tiesiog išjudinti pilką kasdienybę yra „įdomus“ motyvas, tačiau vėliau dažnai sukeliantis nusivylimą. Nes vėl grįžtama prie cigaretės.

Rūkyti dažniausiai atsisakome dėl savo sąmonės lygmens sprendimo, o vėl pradedame rūkyti dėl anksčiau susiformavusių ir mūsų pasąmonės vadovaujamų poreikių bei vidinių nuostatų. Tik turėdami realų, neigiamą požiūrį į rūkymą, galima pakeisti šį jėgų derinį ir įtvirtinti jį ateičiai.

gydytojas narkologas Petras Ivaškevičius

“YouTube” vaizdo įrašas