Ne veltui sakoma, esame tai, ką darome. Taigi, kai ką nors darote, paklauskite savęs: „Ar tai atspindi, koks aš noriu būti žmogus? Kaip aš save matau?“. Archyvo nuotrauka

Kartais mintis „Aš ne toks kaip visi kiti“ ateina staiga: vakarėlyje, kuriame laikotės kiek nuošaliau, , naujoje grupėje, tekstinėje žinutėje, kurioje visi juokiasi, bet jums tai neatrodo juokinga. Šis jausmas trikdo, bet dažniausiai jis kalba ne apie pritarimą viskam, o savo išskirtinumą. Mes skiriamės skoniais, gyvenimo tempu ir patirtimi, ir tai yra stipriau, nei atrodo.

 

Atsiranda galimybė atkurti sąžiningesnį gyvenimą

Mums daro įtaką šeima, mokykla, miestas, žiniasklaida ir ankstyvos draugystės. Jei šiose aplinkose dažnai buvote lyginami, tikėtasi, kad „būsite kaip visi kiti“, tačiau kai kuriems viduje išsivysto jautrumas bet kokiems skirtumams. Bet kokia smulkmena atrodo pernelyg pastebima, nors iš išorės ji dažnai nėra kritinė. Taip pat egzistuoja natūrali „temperamento biologija“. Vieni žmonės gerai jaučiasi triukšme ir spontaniškume, kitiems reikia tvarkos ir pauzių. Kai jūsų aplinka gyvena kitokiu tempu, lengva nuspręsti, kad su jumis kažkas negerai. Iš tikrųjų nematote „teisingo“ ir „neteisingo“, o skirtingus buvimo pasaulyje būdus. Jausmą „aš kitoks“ sustiprina pokyčiai. Persikėlimas, darbo keitimas, išsiskyrimas, naujas tėvo ar lyderio vaidmuo – visa tai nuima pažįstamas kaukes. Matote save be dekoracijų ir lyginate save su vaizdais, kuriuos matote internete. Kontrastas gąsdina, nors būtent tokiais laikotarpiais atsiranda galimybė atkurti sąžiningesnį gyvenimą. Kartais kitoniškumas kyla iš talento ar skausmo. Žmogus, turintis ryškų skonį, retus pomėgius ar neįprastą karjerą, jaučiasi „ne savo vietoje“ ten, kur tokie dalykai yra nepastebimi ar jie išjuokiami. Tikslas yra ne paslėpti savo unikalumą, o rasti erdvę, kurioje tai galėtų tapti indėliu.

Kai žmogus nustoja bandyti prisitaikyti prie kito žmogaus modelio, dingsta dešimtys netikrų tikslų. Išlaisvintą energiją galima investuoti į tai, ką iš tiesų gerai moki: į amatą, kalbą, sportą, projektą, pagalbą žmonėms. Čia progresas spartesnis, kai žmogus nekovoja su savimi. Matyti „kitaip“ reiškia rasti netradicinius sprendimus. Komandose tokie žmonės kuria idėjas, atpažįsta riziką ir užduoda nepatogius, bet būtinus klausimus. Kartais tai erzina kitus, bet gelbsti nuo brangiai kainuojančių klaidų.

 

Būti kitokiam – tai galimybė atsiskleisti

Išmokite švelniai ir aiškiai formuluoti savo mintis, ir „kito“ požiūris taps vertingas. Be to, kitoniškumas padeda užmegzti nuoširdžius ryšius. Kai žmogus nevaidina jokio vaidmens, tie, kurie vertina tikrąjį jį, lieka artimi. Tokie santykiai yra tylesni, bet gilesni. Juose lengviau pasakyti „ne“,  prašyti palaikymo ir pripažinti klaidas be gėdos. Būti kitokiam – tai galimybė atsiskleisti. Išorinės audros smogia ne taip stipriai, kai palaikymas ateina iš vidaus. Žinote savo poreikius, renkatės žmones, kurie jus gerbia, ir negailite savo laiko dalykams, kuriuos mėgstate ir patinka.  Tai ne šarvai, o sveikas protas, kuris ateina su praktika.

Aišku, draugų erzinimas, ignoravimas ir savo interesų nuvertinimas smogia savigarbai ir skatina užsisklęsti savyje. Todėl svarbu susigrąžinti savo vietą: nebandykite įtikinti tų, kurie jus įžeidžia, o ieškokite tų, kurie jus mato kaip asmenybę, o ne „ypatingą žmogų“.

Žinoma, skauda, ​​jei patys sau tampate kritikais. Tada galvoje įsišaknija balsas „normalūs žmonės taip nedaro“, ir bet koks noras užgniaužiamas. Pagaukite tą frazę už uodegos ir paklauskite: kas ją pasakė pirmas, kieno tai taisyklė? Dažnai paaiškėja, kad šaltinis jau seniai prarado savo galią, bet įprotis gyventi „pagal taisykles“ išlieka.

Vienatvė, atsiribojimas nuo kitų taip pat gali būti skausmingas, ypač jei aplink nėra žmonių, „esančių ant  tos pačios bangos kaip jūs“. Tai ne mirties nuosprendis. Mažos panašių interesų bendruomenės, profesionalūs klubai, savanoriški projektai ir kursai sukuria pagrindą, kuriame pasitikėjimas savimi auga kaip ant mielių.  Jie kalba jūsų kalba, ir jausmas, kad esate „ne savo vietoje“, išsisklaido savaime. Tačiau, jei jausmas, kad esate „ne savo vietoje“, tęsiasi dieną naktį, o jūsų kūnas reaguoja nerimu ar nemiga, verta kreiptis pagalbos. Pokalbis su terapeutu nėra bandymas „elgtis kaip visi kiti“, o būdas atgauti ramybę ir pertvarkyti kasdienes strategijas, kurios įstrigo praeityje.

 

Kalbėkite paprastomis frazėmis

Norint gyventi pasaulyje tokiame, koks jis turėtų būti, neprarandant savęs, pradėkite nuo ribų. Atsisveikinkite su „privalomais“ dalykais, kurie palieka jums tuštumos jausmą, ir pridėkite veiklų, kurios jus praturtintų. Tegul tai būna trumpi užsiėmimai: pasivaikščiojimas vienumoje, seminaras šeštadieniais, skaitymas be telefono. Pamažu tai sukurs pagrindą, ant kurio laikosi jūsų gyvenimas. Kalbėkite paprastomis frazėmis. „Man taip patogiau“, „praleisiu“, „lėčiau“ skamba kukliai, bet jos aiškios ir visiems suprantamos be jokių įmantrybių. Kuo mažiau pasiteisinimų ir paaiškinimų turėsite, tuo daugiau savigarbos turėsite ir tuo aiškiau jus girdės kiti. Pasirinkite „savo“  du ar tris žmones, su kuriais jums nereikia žaisti žaidimų. Geriau ieškoti žmonių, kurie jau kažką veikia: sportuoja, mokosi, savanoriauja, lanko kūrybinius klubus. Bendra veikla suartina žmones greičiau nei kalbos apie „likimą“ ir „suderinamumą“.

Nepamirškite ir savo kūno. Kadangi miegas, maistas ir judėjimas yra pagrindas, ant kurio įmanoma ramybė ir drąsa būti savimi. Pavargęs žmogus labiau linkęs abejoti savimi ir sutikti su kitų žmonių nuomonėmis ar patarimais. Rūpinimasis savo kūnu yra būdas išlikti „įžemintam“, ypač turint galvoje manipuliatorius.

Pakeiskite „aš keistas“ į „aš kitoks, ir tai gerai“. Atrodo paprasta, bet smegenims reikia naujų formuluočių, kad nusiramintų. Kartokite jas ne „programavimui“, o tam, kad primintumėte sau akivaizdų dalyką: skirtingi žmonės turi skirtingus kelius. Užsirašykite mažas pergales: pokalbį, kuriame ramiai nustatėte ribas; dieną, kai pasirinkote poilsį, o ne „reikia įtikti visiems“; susitikimą, kuriame radote savo sielos draugą. Šie užrašai veikia kaip inkarai, kai vėl užklups abejonės. Sumažinkite lyginimą su kitais kiekį. Žiniasklaida rodo blizgantį, pagražintą pasaulį, o lyginant juos, jūsų pačių gyvenimas atrodo blyškus. Realybė šiltesnė nei parduotuvės vitrina.

 

Darbas taip pat gali tapti prieglobsčiu

Ir niekada nepamirškite, kad būti kitokiam nereiškia būti vienam. Pasaulis yra įvairesnis, nei atrodo iš kitų žmonių istorijų. Žmonės „su jūsų dažniu“ egzistuoja, tiesiog jie ne taip garsiai apie save kalba. Jie matomi iš savo dėmesio detalėms, švelnumo bendraujant, gebėjimo būti šalia nerodant šou. Kelias į juos – ne įrodyti save visiems kitiems, o užimti savo vietą. Santykiai yra stipresni, kai abu žino savo unikalias savybes ir nedvejodami jomis dalijasi. Pasakyti partneriui: „Man reikia valandos tylos“ arba „Aš geriau moku rašyti žinutes nei skambinti“ – tai ne užgaida, o atmintinė. Taip du žmonės išmoksta iš tikrųjų matyti vienas kitą ir tvarkyti savo gyvenimą be konfliktų, užgauliojimų ir gal net smurto. Darbas taip pat gali tapti prieglobsčiu, jei atliekate jį su malonumu  ir esate išgirsti. Ne kiekviena komanda yra pasirengusi „kitokiems žmonėms“, ir tai normalu. Kartais geriausias karjeros žingsnis yra pakeisti aplinką, o ne save. Ten, kur vertinamas jūsų mąstymo būdas, jūs augate greičiau ir ginčijatės mažiau.

Nebijokite kreiptis pagalbos, jei jausmas „aš nepriklausau“ tęsiasi mėnesius, trukdydamas miegoti, valgyti, dirbti ir palaikyti santykius. Tai ne silpnumas, o savęs priežiūra. Specialistas gali padėti atskirti tikruosius neatitikimus nuo senų įsitikinimų ir rasti praktikų, kurios atkurs stabilumą. Taip pat naudinga pasikalbėti su patikimais artimaisiais. Kartais užtenka išgirsti „tau viskas gerai, štai kaip tavęs reikia“ iš žmogaus, kurio žvilgsnis šiltas ir blaivus. Pasaulis per naktį nepasikeičia, bet jūsų vidinė įtampa sumažėja, ir tampa lengviau žengti žingsnius. Neignoruokite fizinių žymeklių: jūsų širdis plaka greičiau, kvėpavimas nereguliarus, kūnas įsitempia – tai perkrovos požymiai. Pasivaikščiojimai, kvėpavimo pertraukėlės, miego grafikas, paprastas maistas ir vanduo yra nuobodžios, bet veiksmingos priemonės, kurios papildo pokalbius ir atkuria ramybę.

 

Psichologė Angelė Kazlauskienė

________________

Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą