Ar pasakojote vaikams apie savo audringą jaunystę – kad rūkėte, svaiginotės alkoholiu?

Dauguma tėvų bijo net pagalvoti, jei jų mokyklinio amžiaus duktė ar sūnus imtų ir paklaustų:  „Ar rūkei, vartojai alkoholį, narkotikus, kai buvai jaunas?“, „Ar išgerdavai diskotekoje?“.

Turėtų nei pagražinti savo audringos jaunystės, nei sumenkinti tykojančių pavojų ir rizikos

Tėvai galvoja,  jei papasakos teisybę, prisipažins turėję nuodėmių, uždegs savo vaikams „ žalią šviesą“  imtis žalingų įpročių. Bet žiūrint, kaip jūs papasakosite, nes tos istorijos gali ir apsaugoti vaikus nuo to, kad jie nekartotų savo tėvų klaidų.

Tuo tarpu organizacijos „Partnership for Drug-Free Kids“  vadovė Marcia Lee Taylor sako, kad pati didžiausia tėvų klaida –  slėpti savo jaunystės klaidas ir vaizduoti, kad tada jie buvo šventi angeliukai.  „Kuo anksčiau ir daugiau bus kalbama su vaikais ir aiškinama, kuo pavojingi narkotikai ir alkoholis, daug rečiau jie pradės vartoti“, – įsitikinusi organizacijos vadovė.

Tačiau kitą kraštutinumą įžvelgia  ir atvirai išdėsto savo knygoje  „Teach Your Children Well“ („Mokykite vaikus gero“) Madeleine Levine.  Knygos autorės manymu, jei kuris nors iš tėvų prisipažins, kad jis jaunystėje  išmėgino LSD ar ekstazį, tai paaugliui gali susidaryti įspūdis, jog tai leistina ir visai normalu.  Jai pritaria ir psichoterapeutė Lynn Zachery sakydama, kad toks „scenarijus“ jai gerai žinomas, gydant paauglius ir jaunuolius nuo narkotikų priklausomybės.  „Kai klausiu, paaugliai sako: „Mano mama/ tėtis  vartojo narkotikus ir su jais viskas gerai. Vadinasi, ir su manimi bus viskas tvarkoje“.  Vis dėlto psichoterapeutė galvoja, kad protingiausia būtų laikytis aukso vidurio. Tai yra, tėvai neturėtų nei pagražinti savo audringos jaunystės, nei sumenkinti tykojančių pavojų ir rizikos. „Tėvai turėtų apsiriboti pagrindiniais dalykais, kuriuos jie nori papasakoti savo atžaloms“, – teigė ji.

Psichoterapeutė  prisiminė atvejį, kaip vienas jos klientas, patarėjas investicijų klausimais, ponas Blandas atskleidė savo 5 sūnums, kuriems tada buvo nuo 15 iki 28 metų, vieną savo labai didelę gyvenimo klaidą, galėjusią kainuoti jam gyvybę ir  tada nei vieno iš jo sūnų nebūtų išvydę šio pasaulio. Jis vartojo narkotikus ir ištiko koma. Po tokio tėvo prisipažinimo, jo 18-metis sūnus Justinas pasakė: „Prižadu, kad daugiau nesėsiu prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio“.

Universitete dirbantis dr. Howardas Savage  pasakojo dabar ir nebeprisimenantis, kiek naktų praleista  bendraamžių kompanijoje rūkant marichuaną. O  ryte nuėjęs į mokyklą negalėdavo nieko suprasti, ką jam per pamoką aiškindavo mokytoja. „Ir tada pasakiau sau: viskas, paskutinis kartas, kai aš rūkiau „žolę“.  H. Savage taip pat papasakojo savo vaikams, kaip jį sukrėtė draugo mirtis, jam perdozavus narkotikus. „Tai buvo pačios juodžiausios dienos mano gyvenime“.  H. Savage 20-metė duktė Anna, pirmo kurso studentė sakė, kad  tėvui atviraujant ir pripažįstant savo jaunystės klaidas supratusi, jog galima su juo aptarinėti alkoholio, rūkymo ir narkotikų temas. Ir kad reikia kuo toliau laikytis nuo bendrakursių, kurie vis dėlto vartoja svaigalus. „Mačiau, kaip mano tėvas išgyveno, pasakodamas apie savo draugo mirtį nuo narkotikų. Ir aš supratau, kur slypi didžiulis pavojus“, – sakė Anna.

Vaikai tikisi sulaukti naudingos informacijos, o ne vien gąsdinančių dalykų

„Jei abipusiai šilti ir draugiški santykiai su tėvais, gerokai mažesnė tikimybė, kad paauglys vartos narkotikus ir alkoholį“, – įsitikinusi Niujorko kompanijos marketingo direktorė Jenna Winerman.  Ji papasakojo savo motinos Randy istoriją, kad ji daug gėrė alkoholio jaunystėje, bet išmokė ją svarbių dalykų. „Mano mama  jaunystėje buvo maištininkė, bet stengėsi įtikinti mane, kad ji gailisi dėl tokio savo elgesio. Gailisi, nes galėjo geriau mokytis mokykloje, o paskui įstoti į koledžą. Ir to nepadarė dėl savo priklausomybės narkotikams ir alkoholiui.  Jenna sakė, kad  nuoširdžiai pasikalbėjusi su mama, supratusi, kad geriau vengti priklausomybių, norint pasiekti didelių tikslų gyvenime. „Dabar man 31 metai ir aš esu labai dėkinga savo mamai, kad tada man papasakojo tiesą, nieko neslėpdama“, – sakė Jenna.

„Vaikai tikisi sulaukti naudingos informacijos, o ne vien gąsdinančių dalykų, uždavę klausimų savo tėvams apie narkotikus ir alkoholį, – sakė pediatrijos ir vaikų neurologijos specialistas, dr. Simonas Levinas. – Todėl tėvų užduotis – išsiaiškinti, ką būtent nori sužinoti vaikas. Tikriausiai dar ir bendraamžiai  daro jam spaudimą, kad išmėgintų „žolę“. Paauglys bijo, bet vis tiek jam smalsu sužinoti, kokius patirs pojūčius parūkęs ar išgėręs. Jis tada negalvoja apie jį tykojančias liūdnas pasekmes“. Anot specialisto, tėvai turėtų  ne tik paaiškinti ir patarti, bet ir stebėti, kaip vaikas reaguoja į jų atsakymus. Tik jokiu būdu negalima pamokslauti, juo labiau gąsdinti. Tačiau, jei tėvai jaunystėje apskritai neturėjo žalingų įpročių: nerūkė, nevartojo alkoholio ir juo labiau narkotikų, tai taip  ir reikia  ne tik pasakyti, bet ir motyvuoti bei paaiškinti, kodėl būtent taip buvo. Reikia sutelkti dėmesį ties tuo, kad vaikas pasirinktų teisingą sprendimą ir nepasiduotų draugų blogai įtakai.

Mat paaugliai dažniausiai galvoja, kad visi tuo „žaidžia“.

Tuo tarpu JAV Nacionalinio sveikatos instituto atlikto tyrimo duomenimis, marichuaną rūko 35,6 proc. vyresnių klasių moksleivių, 55,6 proc. – vartoja alkoholį, 14,3 proc. – kitus narkotikus. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad  83.4 proc. moksleivių bent vieną kartą išmėgino alkoholio skonį, 52.3 proc. patvirtino, kad rūko paprastas cigaretes.

Taigi, išvada labai paprasta: kalbant su vaikais apie alkoholį ir narkotikus, jokiu būdu negalima meluoti ar slėpti savo jaunystės klaidas. Taip pat ir pagražinti ar sutirštinti spalvas, pasakojant, kaip jaunystėje buvo ne vieną kartą nusigėrę iki žemės graibymo. Net jei taip ir buvo, reikia pateikti vaikams, kaip nepriimtiną dalyką. Be to, vaikams reikia papasakoti ir apie sunkių pagirių pojūčius. Tačiau tikrai neverta vaikui per jėgą grūsti tuos dalykus, jei jis nenori apie tai nei girdėti, nei žinoti. Tai yra – iš to nebus jokios naudos. O jei vaikas grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotikų, nereikia ant jo nei rėkti, nei skaityti pamokslų, nei juo labiau paleisti kumščius į darbą ar stvertis diržo, nes sulauksite priešingos reakcijos: jis sąmoningai, tyčia taip pasielgs ir kitą kartą. Gal tik nebesusidursite akis į akį, nes vengs ir negrįš namo. Žinoma, būtų tiesiog puiku, jei tomis temomis sugebėtumėte kalbėtis ne tik nepakeltu tonu, ramiai, atvirai ir nuoširdžiai, bet ir neprimestumėte savo taisyklių ar pozicijos tais klausimais. Nebijokite užduoti savo vaikui atvirų klausimų: kada pradėjo vartoti, kodėl, su kuo, kiek dabar išgėrė ir panašiai. O jei vaikai klaustų, dalinkitės su juo savo patirtimi. Pavyzdžiui, kad labai suprastėjo sveikata vartojant alkoholį, policininkas buvo nutvėręs už vairo išgėrusį ir turėjote daug problemų ir panašiai.

parengta pagal psychologyparents.com

Nuotr. kolobok.ua