sniegopilys.lt
Vaikų saugumas keliuose – tikrai svarbi ir aktuali tema. Šiurpi vaikų mirtingumo ir sveikatos sužalojimų dėl eismo įvykių keliuose statistika kai kuriose Rytų Europos šalyse yra tiesiog pasibaisėtina. Kiek kartų per dieną matome moksleivius, lakstančius per važiuojamąją dalį su kuprinėmis. Be to, prieš labai arti pravažiuojančias transporto priemones?! O kodėl neperėjus kelio ten, kur patinka? Juk mama, tėtis, močiutė ir tiesiog atsitiktiniai praeiviai daro tą patį. O kas atsakingas už svarbiausių kelių eismo taisyklių nežinojimą, už jų laikymąsi ir ignoravimą? Žinoma, mes, suaugusieji!
Svarbiausias „mokytojas“ – tėvų pavyzdys
Atsakomybė pirmiausia tenka tėvams, kurie nuo pat pirmųjų sąmoningų vaikų žingsnių privalo ne tik susipažinti, bet ir patys griežtai laikytis kelių eismo taisyklių. Ir, be jokios abejonės, visų ugdymo įstaigų vaidmuo formuojant vaikų saugumą keliuose yra didelis: nuo darželio iki mokyklos. Ir tai turi būti daroma sistemingai. Ir tik sujungę visų suaugusiųjų veiksmus, galime išspręsti savo vaikų saugumo keliuose problemą. Kaip perteikti šią informaciją vaikui prieinamu būdu ir papasakosime šiame straipsnyje.
Skaudžiausia mūsų laikų problema, nesilaikant kelių eismo taisyklių – vaikų sužalojimai. O vaikai – brangiausias turtas kiekvieno žmogaus gyvenime. Kelių eismo taisyklių žinojimas ir jų laikymasis padės formuoti saugų vaikų elgesį keliuose.
Ikimokyklinis amžius – pats svarbiausias laikotarpis, kai formuojasi asmenybė ir klojami tvirti gyvenimo patirties pagrindai. Tada vaikas pagal savo fiziologines savybes dar negali savarankiškai nustatyti pavojaus dydžio. Todėl suaugusieji turi paaiškinti, kaip elgtis gatvėje.
Klaidinga manyti, kad su elgesio kelyje taisyklėmis vaikai turėtų susipažinti tik eidami į mokyklą. Psichologai įrodė, kad pagrindiniai vaikų instinktai, elgesys susiformuoja ankstyvame amžiuje. Kuo anksčiau tėvai pradės mokyti savo vaikus pagrindinių saugaus perėjimo įgūdžių, supažindins juos su važiuojamosios dalies kirtimo taisyklėmis, tuo saugesnis bus jų kelias.
Svarbiausias „mokytojas“ – tėvų pavyzdys. Todėl nuo to, ar vaikas sugebės laikytis kelių eismo taisyklių, priklausys ir mamos bei tėčio elgesys. Stenkitės būti jam pavyzdžiu, dažnai kartokite elgesio kelyje taisykles, tada jūsų mažylis bus visiškai saugus.
Galima sugalvoti įvairių žaidimų, inscenizuoti eismo situaciją. Tada vaikas daug labiau įsimins informaciją. Ir jei kasdien kartosite tai, tvirtai įsidėmės pagrindines nuostatas, kurios išliks galvoje visą gyvenimą.
Remiantis statistika, dažniausia nelaimingų atsitikimų su vaikais keliuose priežastis – kirtimas nenustatytoje vietoje. Galite prisiminti ne vieną atvejį, kai vaikas perbėgo per kelią degant raudonam šviesoforo signalui arba paskutinę akimirką pasirodė prieš važiuojantį automobilį. Verta žinoti, kad kelių eismo taisyklių mokoma ir darželyje, ir mokykloje. Kodėl tada vaikai taip neapgalvotai elgiasi?
Saugaus eismo taisykles vaikams reikia įskiepyti, tada, kalbant apie gyvenimą ir sveikatą, visos priemonės yra geros. Pirmiausia tėvai turėtų stebėti savo vaiką. Vadinasi, galėsite sužinoti, ar jis orientuojasi kelyje, ar greitai priima teisingus sprendimus ir panašiai.
Nuolat aptarkite su vaiku iškylančias situacijas kelyje, nurodydami akivaizdų ar paslėptą pavojų. Ypatingą dėmesį atkreipkite į vaikų motorinę atmintį: kad būtina sustoti prieš perėjimą. Būtinai suformuokite tvirtą vaiko įgūdį – „žengdamas pirmą žingsnį į važiuojamąją dalį, pasuk galvą ir pažiūrėk į abi kelio puses“. Taip pat savo pavyzdžiu reikia patvirtinti žodžius, paimti vaiką už rankos ir išmokyti kelių eismo taisyklių. Atminkite, kad mūsų vaikų gyvybė ir sveikata pirmiausia priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų!
Mokyti ikimokyklinukus kelių eismo taisyklių tenka ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams. Tai yra pagrindinių žinių suteikimas ir kokybiškas vaikų paruošimas mokyklai, nes labai dažnai pirmokams į mokyklą tenka eiti savarankiškai. Kelių eismo taisyklės ikimokyklinukams turėtų būti pristatomos vaikams per užsiėmimus, pasivaikščiojimus, ekskursijas ir stebėjimus. Visos žinios turi būti perduotos vaikams, atsižvelgiant į jų amžių ir aplinkos sąlygas. Palaipsniui jie turėtų būti papildyti ir tobulinami. Geriausias būdas įgytas žinias įtvirtinti yra žaidimas, kurio metu vaikai mokosi pritaikyti įgūdžius praktiškai.
Žaidimo forma yra bene geriausia mokymo priemonė
Tėveliai, ši informacija skirta jums! Vaikų saugumas keliuose yra nepaprastai svarbus. Mūsų vaikai tiesiogiai ar netiesiogiai kartoja mūsų nuostatas, kopijuoja mūsų elgesį. Jūsų vaiko gyvenimas priklauso nuo teisingų sprendimų. Todėl jūs turite aiškiai perteikti jam informaciją ir, svarbiausia, patys nepažeisti kelių eismo taisyklių. Būkite ypač atsargūs eidami per kelią su vaiku. Tuo pačiu metu nepaleiskite jo rankų. Jūs esate pavyzdys vaikui. Niekada neleiskite sau kirsti kelio netinkamoje ar neleistinoje vietoje. Atminkite, kad kai jis tai pamatys, jis jus mėgdžios. Kalbėkitės su vaikais. Žaidimo forma yra bene geriausia mokymo priemonė. Išmokite eilėraštį, patarlę ar mįslę apie šviesoforą ir, kirsdami kelią, pasakykite tai savo vaikui.
Vaiko saugumas kelyje yra svarbiausias dalykas. Tačiau kiemas yra kupinas pavojų. Išbėgę į gatvę vaikai nesižvalgo ir nesitiki bėdų. Išmokykite savo vaiką teisingai elgtis. Jei vaikas neprisimena, jam padės gerai matomoje vietoje pakabintas plakatas. Atminkite, kad situacija ne visada priklauso nuo vairuotojo. Yra vadinamosios negyvosios zonos. Vairuotojas, būdamas juose, vaiko fiziškai nepamatys.
Jei tėvai turi automobilį, vežant vaikus reikia laikytis tam tikrų taisyklių: „nuo gimimo iki dvylikos metų vaikas automobilyje turi būti tik specialioje kėdutėje“. Įsitikinkite, kad jis atitinka jūsų vaiko amžių ir svorį. Paaiškinkite vaikui išlipimo iš automobilio taisykles: „Tai galima daryti tik dešinėje pusėje, kuri yra arčiau šaligatvio“. Niekada nesodinkite vaiko į priekinę sėdynę. Remiantis statistika, tai pavojingiausia vieta įvykus avarijai. Neleiskite vaikams išlipti iš sėdynės, kol mašina juda. Stipriai stabdant, vaikas gali išskristi iš sėdynės ir atsitrenkti į stiklą.
Ir atskiras patarimas tėvams: niekada nesėskite prie vairo apsvaigę, ypač jei automobilyje yra vaikų. Atminkite, kad kelias yra ta vieta, kur reikia maksimalaus dėmesio, net menkiausias kliuvinys gali būti mirtinas.
Vaikų saugumas kelyje tikrai yra svarbi pokalbio tema. Bet jūs negalite reikalauti, kad vaikas žinotų kelių eismo taisykles ankstyvame amžiuje. Psichologai sako taip: „3 metų vaikas jau pažįsta spalvas, todėl jį reikia supažindinti su šviesoforu. Jis taip pat skiria važiuojantį automobilį nuo stovinčio, tačiau į tai dar nežiūri rimtai. Baimės ir pavojaus jausmas nublanksta. Būdami 6 metų vaikai yra gana aktyvūs, jie vis dar negali visiškai sutelkti dėmesio. Periferinis regėjimas nėra išvystytas taip, kaip suaugusiojo. Būdamas 7 metų jis gali lengvai atskirti kairę pusę nuo dešinės. Būdamas 8 metų visiškai susivaldo, žino, kas yra pėsčiųjų perėja, akimirksniu reaguoja į garsą ar skambutį, nustato triukšmo šaltinį“.
Tik apsidairęs jis gali toliau judėti
Vaikų saugumas keliuose ir ne tik yra pagrindinė diskusijų tema. Neretai tėvai vaiką siunčia į parduotuvę, kuri yra gretimame kieme ar šalia kitoje gatvėje. Kaip bebūtų keista, ten gali važiuoti ir automobiliai, todėl yra galimybė atsirasti avarinei situacijai. Kiemuose labai daug stovinčių automobilių, dažnai vaikai iš už automobilio išbėga nesidairydami. Tai viena dažniausių situacijų, sukeliančių eismo įvykius. Kad taip nenutiktų, būtina išmokyti vaiką visada sustoti prieš einant iš už stovinčio automobilio. Įkalkite jam į galvą, kad tik apsidairęs jis gali toliau judėti. Vaikas turėtų žinoti šį dalyką ir bet kokioje situacijoje laikytis šios taisyklės. Jei vaikui sunku prisiminti, suaugusieji turėtų parodyti jam pavyzdį.
Tėvų klaida – aiškinti mažyliui, kad degant žaliam šviesoforo signalui galima drąsiai žingsniuoti. Tai iš esmės neteisinga pozicija. Priešingai, vaikams reikėtų įspėti, kad jie neskubėtų bėgti prie žalios šviesos. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad visi automobiliai sustojo ir laukia. Kad vaikai geriau mokytųsi, reikia ištobulinti visą teoriją ir pademonstruoti ją savo pavyzdžiu. Geriausias būdas tai padaryti yra maždaug taip: tėvai ir vaikas stovi šalia perėjos ir laukia žalios šviesos. Kai tik užsidega, reikia pasukti galvą į abi puses ir pasakyti: „Ieškome, ar jau visi automobiliai sustojo“. Einant per perėją, reikia atkreipti dėmesį į artėjančius automobilius ir elgtis pagal situaciją.
Kaip jau minėta, suaugusieji turėtų savo pavyzdžiu parodyti visiems vaikams, kaip elgtis kelyje. Mažyliai daugeliu atvejų linkę kartoti vyresnių žmonių veiksmus. Jei jie pamatys, kad suaugusieji pažeidžia kelių eismo taisykles, taip pat jų nesilaikys. Todėl tik viena klaida gali sukelti bėdų. Savo pavyzdžiu galite mokyti ne tik savo vaiką, bet ir kitus vaikus. Jei vaikas mato kelią kertantį suaugusįjį, būkite pasirengę, kad tai pasikartos vaiko veiksmuose. Vaikų saugumą kelyje nustato suaugusieji. Tėvai savo ruožtu turi vaikui paaiškinti, kad nevalia žiūrėti į kitų dėdžių ir tetų elgesį, reikia klausyti tik tėčio ir mamos. Jei norite, kad nutiktų mažiau incidentų, pradėkite nuo savęs.
Šalia mūsų – mūsų vaikai, kurie į mus žiūri, mėgdžioja. Jie yra mūsų gyvenimas, mūsų tęsinys. Pagrindinis uždavinys – išsaugoti savo ateitį, užtikrinti jų sveikatą ir gyvybę. Dar kartą noriu priminti taisykles, kurias turėtų žinoti ir suaugęs, ir vaikas: „Kelią galima kirsti tik degant žaliam šviesoforo signalui. Bet atidžiai pažiūrėkite pirmiausia į kairę, o pasiekę kelio vidurį – į dešinę. Jei yra pėsčiųjų arba požeminė perėja, naudokitės tik ja. Nežaiskite greitkelyje ar šalia jo. Sėkmės jums. Ir – žalia šviesa visuose keliuose!
„YouTube“ vaizdo įrašas
