sniegopilys.lt
Kinijos Sičuanio provincijoje gyvenanti 66 metų močiutė kasdien neša ant nugaros į mokyklą savo 14 metų anūkę Fang Mei Qiu, negalinčią vaikščioti. Negana to, kad kasdien močiutė nueina apie 4 kilometrus su anūke ant nugaros, bet ji nė karto nepavėlavo į pamokas.
Kai mergaitei suėjo dveji metai, tėvas paliko šeimą
Dauguma žmonių pyksta ir skundžiasi, kai autobusas ar traukinys vėluoja ar kas nors nutinka pakeliui ir jis išlaipina keleivius. Po to vėluoja ir į mokyklą ar darbą. Tačiau dažnai pamirštame, kad iš tikrųjų mums labai pasisekė, jei galime kasdien važinėti visuomeniniu transportu. Kai kurie vaikai, gyvenantys kaimo vietovėje, turi pėdinti pėstute, o kai kuriems net tenka įveikti kalnų takelius ir upelius, norint sėkmingai pasiekti mokyklą.
Kinijos Sičuanio provincijoje gyvenanti 14 metų Fang Mei Qiu nuo mažumės skauda kojos ir taip stipriai, kad mergaitė gali pastovėti vos kelias minutes. Mergaitei buvo diagnozuota įgimta kelio girnelės patologija. Kai mergaitei suėjo dveji metai, tėvas paliko šeimą. O mergaitės motina netrukus ištekėjo už kito vyro ir dukterį paliko globoti močiutei ir seneliui. Bet kadangi ir senelis prastos sveikatos, tai mergaite tenka rūpinti močiutei.
Norint laiku pasiekti mokyklą, nes pamokos prasideda 8val.30 minučių, močiutė kasdien darbo dienomis keliasi apie 5 valandą ryto, paruošia pusryčius ir apie 5 val. 30 minučių išeina iš namų pėstute. Kelias gana tolimas – du kilometrai iki mokyklos ir pagyvenusiai moteriai reikia apie pusantros valandos, kad laiku suspėtų į mokyklą. O po to laukia, kol baigsis pamokos ir vėl užsidėjusi ant nugaros anūkę, grįžta namo tuo pačiu keliu.
Stengiasi savo svorį prilaikyti su dviem bambukinėmis lazdomis
Močiutė nešioja anūkę ant nugaros į mokyklą penkerius metus. Aišku, per tuos metus ir mergaitė paaugo. Eiti du kilometrus nelygiais kalnų keliais – sudėtingas uždavinys jaunimui, o ką kalbėti apie pagyvenusią moterį. Be to, dar ji turi nešti ant nugaros apie 40 kilogramų sveriančią anūkę ir jos kuprinę su knygomis. Močiutė paskaičiavo, kad per penkerius metus įveikė apie 4 tūkst. kilometrų pėstute! Svarbiausia, nė karto nebuvo pavėlavusi į mokyklą!
Tačiau močiutei neduoda ramybės mintis ir kelia nerimą, kai ji mirs su seneliu, kaip anūkė išgyvens. Pagyvenusi moteris dažnai pabunda naktį nuo košmariško sapno, kur ji regėjo, kad anūkėlė eina slysdama, virsdama ir vėl atsikeldama purvinu keliu į mokyklą, o močiutė mėgina ištiesti ir paduoti jai ranką, tačiau anūkė niekaip negali pasiekti jos.
Bet ir anūkė supranta, kad močiutei labai sunku ją nešti, todėl stengiasi savo svorį prilaikyti su dviem bambukinėmis lazdomis ir kiek galima toliau nueiti. Be to, pakeliui sustoja bent penkis sykius, kad močiutė galėtų pailsėti. Mergaitė svajoja nupiešti kelio žemėlapį, kur ji su močiute eina kasdien į mokyklą. Taip pat nori nupiešti ir savo senelius, sėdinčius gražiame name. Mergaitė sakė, padovanos tą piešinį savo močiutei ir tuo pačiu padėkos jai už tai, kad pasiaukojo dėl jos ir įgyvendino svajonę lankyti mokyklą. Be to, mergaitė stengiasi mokytis tik gerai, nes nenori nuvilti močiutės ir kad jos pastangos nenueitų veltui.
Tiesa, po to, kai žiniasklaida paviešino šią istoriją, vietos valdžia organizavo trijų asmenų šeimos perkėlimą į būstą netoli mokyklos. Jie taip pat ėmėsi priemonių nupirkti mergaitei neįgaliojo vežimėlį, kad ji galėtų laisvai judėti ir nebūtų priklausoma nuo močiutės. Be to, valdžia taip pat kreipėsi ir į vietos medikus, kad šie pakartotinai išsiaiškintų, ar gali pagerėti mergaitės sveikata.
Parengta pagal „ETtoday“
Nuotr. NEWSSC.org
