Tyrimas: kodėl paaugliai „negirdi“, ką sako tėvai?

Kalifornijos universiteto Riversaide  psichologai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad tėvai dažnai neteisingai supranta savo vaikų elgesį ir atvirkščiai – vaikai taip pat. Šios klaidos neretai brangiai kainuoja ir tėvams, ir vaikams. Tėvus neretai stulbina atžalų agresyvus elgesys, o jie jaučiasi nesuprasti ir atstumti. Taigi, ką reikia padaryti, kad galų gale šeimos nariai pradėtų girdėti vieni kitus?

Vaikai dažnai klaidingai įvertina tėvų reakciją konfliktinėse situacijose

Paauglių auklėjimas – vienas sunkiausių tėvams išbandymų. Šiame pereinamame amžiuje vaikai nori būti nepriklausomi. Tačiau mėginant tai padaryti, dažniausiai baigiasi šūkavimais ir durų trankymais, kur jie ir užsirakina savo kambaryje. Daugumai tėvų puikiai žinomos tokios situacijos, bet jie nežino, kaip išvengti ar įveikti jas.

Kalifornijos universiteto Riversaide  psichologai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kaip susiję tarpusavyje konfliktai namuose, paauglių probleminis elgesys ir kaip tėvai gali įveikti tuos konfliktus.

Išanalizavę davinius, gautus apklausus  220 tėvų ir jų paaugliško amžiaus vaikus, tyrimo autoriai aptiko įdomų dėsningumą. Paaiškėjo, kad paaugliai  dažnai klaidingai įvertina tėvų reakciją konfliktinėse situacijose, laikydami jas per daug griežtomis ir neigiamomis, nei tėvai galvoja. Pavyzdžiui, jei kuris nors tėvų tiesiog pataria: „Išmesk tai iš galvos!“ – vaikas jaučiasi atstumtas ir nereikalingas.  Tačiau, anot tyrėjų, priklausomai nuo to, kaip  tėvai reaguoja į vaiko neigiamas emocijas, gali sustiprinti arba susilpninti jo agresyvų elgesį.

Вe to, tyrėjų manymu, tas nesupratimas iš dalies  būna abipusis, dėl to neretai baigiasi nepageidautinomis ir nelauktomis pasekmėmis. Taigi, jei tėvai suvokia paauglio padidėjusį jautrumą kaip ką nors neigiamo, tai padidėja rizika, kad atsiras tendencija įsižeisti dėl menkniekio. Jei bausmė paaugliui atrodys pernelyg griežta, tai jis bus labiau linkęs pabėgti iš namų, bet nesilaikyti šeimoje nustatytos tvarkos ar  taisyklių.

Tėvų užduotis – sėkmingai įveikti jų atžalų pereinamąjį laikotarpį

Be to, iš apklausos rezultatų matyti, kad yra akivaizdus lyčių pasidalijimas. Pavyzdžiui, kai motinos neteisingai supranta paauglio pyktį ir neigiamai reaguoja, vaikas greičiausiai gali pradėti ginčytis, pabėgti ar užsisklęsti savyje. Tačiau tokioje pat situacijoje su tėvu dažnai elgiasi agresyviai.

„Paauglių santykiai su tėčiais yra mažiau ištyrinėti nei su mamomis, tačiau yra žinoma, kad tėvo reakcija į paauglių neigiamas emocijas gali sustiprinti arba nutildyti jo agresyvų elgesį“, — sakė viena tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Misaki Natsuaki.

Anot jos, čia yra keletas veiksnių. Paauglystėje hormonai tiesiog kunkuliuoja, sukeldami emocijas, kurios atrodo neįtikėtinai ryškios. Paprastai vaikai yra įsitikinę, kad jų nesupranta ir nepadės,  išskyrus jų bendraamžius. Dėl to, nesugebėjus rasti bendros kalbos su tėvais, paauglys stengiasi ginti savo interesus agresyviai elgdamasis. Iš tikrųjų  jis tiesiog nori būti išklausytas.

Paaugliai, net ir dažnai besikeičiant jų nuotaikai ar elgesiui, gali teisingai suprasti ir priimti skirtingus požiūrius.

Tuo tarpu tėvų užduotis – sėkmingai įveikti jų atžalų pereinamąjį laikotarpį, nes vaiko paauglystės metai nėra geriausias laikas mamoms ir tėvams. Naujausi tyrimai netgi sieja paauglystę su motinos depresija. Paaugliai stengiasi tapti  labiau savarankiški, priešinasi visokiems apribojimams, o suaugusieji atsakydami gali jausti pasipiktinimą ir reaguoti pernelyg smarkiai ir audringai. Nors paprastai tėvai įsivaizduoja esantys rūpestingi savo vaikams, nei jie iš tikrųjų yra. Todėl jie dažnai nepakankamai įvertina savo pasakytų žodžių ir veiksmų poveikį vaikams.

Atvirai kalbantis, padeda tėvams ir paaugliams geriau pažinti vieni kitus

Nors konfliktai tarp tėvų ir vaikų yra bet kurios šeimos gyvenimo dalis, santykius su paaugliais galima pagerinti suteikiant jiems galimybę išsakyti savo nuomonę dėl tėvų priimtų sprendimų. „Kai paauglys  užsisklendžia  savyje, tėvai turi tiksliai išsiaiškinti, ką būtent išgirdo  ir suprato sūnus ar dukra ir tik tada aptarti bet kokius auklėjimo požiūrių skirtumus“, – sako profesorė Natsuaki.

Pasak jos, svarbu nepamiršti, kad paaugliai, net ir dažnai keičiantis jų nuotaikoms, gali suprasti ir priimti skirtingus požiūrius. Tuo jie skiriasi nuo egocentrinių mažų vaikų, kurie nesugeba sudėtingiau mąstyti ir viską ima giliai į širdį. Net kilus nesutarimams, pradėjus ginčytis su tėvais, paaugliai linkę logiškai argumentuoti, nepaisant visų priešingų įrodymų.

Profesorės Natsuaki teigimu, atvirai kalbantis, padeda tėvams ir paaugliams geriau pažinti vieni kitus, o tai reiškia ir būti emociniai artimesniais. „Kai tėvai suteikia vaikams galimybę išsakyti savo nuomonę, tai padeda ne tik tobulinti loginio argumentavimo įgūdžius, bet tuo pačiu ir teigiamai veikia jų psichologinę sveikatą ir laimę ateityje“, – sakė profesorė.

parengta pagal profiles.ucr.edu