sniegopilys.lt
Negalima paneigti lytinio švietimo svarbos. O pagrindinė atsakomybė šiuo klausimu tenka tėvams. Kokio amžiaus ir ką pasakyti vaikui apie lytinį švietimą? Šiais ir kitais klausimais sutiko pasidalinti seksologas Liudvikas Petravičius.
Trejų metų vaikai pradeda domėtis savo lytimi ir lyčių skirtumais
Anot jo, žmogaus seksualumas yra gana sudėtingas, bet nepaprastai įdomus reiškinys. Jį sudaro gamtiniai ir socialiniai veiksniai. Pirmieji apima lytį ir seksualinę konstituciją, o antrieji – auklėjimą, aplinką ir tėvų požiūrį į juos.
„Psichoseksualios asmenybės formavimasis vyksta visą gyvenimą ir prasideda dar motinos įsčiose. Juk net tada, kai kūdikis dar nėra gimęs, mes jam jau taikome lyčių stereotipus, formuojame jo įvaizdį, priskiriame tam tikras seksualines funkcijas“, – teigė seksologas.
Jo tvirtinimu, pagrindinis psichoseksualinio vystymosi etapas, kurio metu nustatomi pagrindiniai mūsų seksualumo bruožai, yra laikotarpis nuo vienerių iki septynerių metų, jis vadinamas parapubertalu. Būtent tokiame amžiuje vaikas turi išmokti lytinio švietimo pagrindus.
Priešingu atveju pasekmės gali būti psichoseksualinio vystymosi vėlavimas ir dėl to seksualinės funkcijos sutrikimai.
„Viską, ką paaiškiname vaikams iki septynerių metų, lieka su jais, galima sakyti, visą likusį gyvenimą. Žinoma, suaugę jie galės šiek tiek pakoreguoti savo įsitikinimus apie gyvenimą ir seksą. Tačiau tai gali pareikalauti ne tik daug laiko, bet ir pastangų, nes be psichoterapeuto pagalbos su tuo susidoroti itin sunku. Todėl geriau nepraleisti akimirkos ir laiku pasirūpinti seksualiniu vaikų švietimu“, – sakė jis.
Taigi, kas yra lytinis švietimas? Lytinis švietimas apima paaiškinimus apie fiziologiją, higieną, asmenines ribas, supratimą, kaip apsisaugoti nuo smurto, saugumą ir sveikatą.
Maždaug trejų metų vaikai pradeda domėtis savo lytimi ir lyčių skirtumais. Tam, kad patenkintume jų smalsumą, pirmiausia turime pasirūpinti pasitikėjimo santykių kūrimu šeimoje. Tai padės ateityje – ypač kai vaikui prasidės brendimo krizė.
Taigi, ką turėtų žinoti 2-7 metų vaikas? Visų kūno dalių, įskaitant lytinius organus, pavadinimus.
„Kokių tik eufemizmų neišgirsta vaikai iš savo tėvų: čia tau „dramblio straublys“ ar „morka“. Dėl gėdos suaugusieji visais įmanomais būdais vengia žodžių „makštis“ ir „varpa“, – įsitikinęs seksologas. – Tačiau teisingi lytinių organų pavadinimai būtini – jie netgi gali padėti vaikui išvengti smurto. Kai suteikiate lytiniams organams aiškius ir suprantamus pavadinimus, parodote, kur jie yra, tai yra viena svarbiausių seksualinės prievartos prevencijos priemonių“.
Be to, jei iškyla problemų su lytiniais organais, vaikas gali apibūdinti skausmo ar diskomforto vietą ir pobūdį.
Jei jis sužinos lytinių organų pavadinimus būdamas dvejų ar trejų metų, jis suvoks šiuos žodžius kaip natūralius ir normalius (tokie jie iš tikrųjų ir yra). Tačiau tėvai, vartodami eufemizmus vaikams, tuo pačiu skiepija neteisingą požiūrį į savo kūną ir kaustinį gėdos jausmą. Kuo mažiau draudimų dėl savo seksualumo žmogus patiria vaikystėje, tuo mažiau problemų jis turi ir suaugus.
Jų kūnas priklauso tik jiems ir niekas negali jo liesti be įspėjimo
Negalima pamiršti ir bendrųjų higienos taisyklių, kurios taip pat yra atskiros mergaitėms ir berniukams. Pradėkime nuo bendrųjų.
Apatiniai turi būti medvilniniai, tinkamo dydžio. Juos reikia keisti vieną ar du kartus per dieną.
Rankšluostis, skirtas lytiniams organams nušluostyti, turi būti individualus, pagamintas iš minkštų ir natūralių audinių.
Vaikams būtina paaiškinti, kad nusiplauti rankas prieš einant į tualetą taip pat svarbu, kaip ir po jo. Tai yra prieš liečiant lytinius organus ranka.
Berniukų higienos pagrindas – reikia gerai išskalauti apyvarpę ir nuplauti smegmos galvutę.
Kapšelį reikia plauti vėsesniu vandeniu, nes sėklidžių temperatūra turi būti vienu laipsniu žemesnė už kūno temperatūrą.
Berniukų apatiniai turi būti su specialia „kišenėle“, kad būtų patogiau kapšeliui.
Mergaičių higienos esmė ta, kad praustis reikia vieną ar du kartus per dieną nuo gaktos iki tarpvietės. Būtina išplauti smegmą, besikaupiančią tarp mažųjų ir didžiųjų lytinių lūpų. Ir tik po šiltu tekančiu vandeniu.
Šių taisyklių tikslas iš esmės yra paaiškinti vaikams, kad jų kūnas priklauso tik jiems ir niekas negali jo liesti be įspėjimo.
Būtina paaiškinti vaikui, kad nepriimtina leisti kitiems žmonėms apžiūrėti ar liesti jo lytinius organus, taip pat prašyti pažvelgti į kito žmogaus lytinius organus ar juos paliesti. Akivaizdžiausia, lengvai įsimenama riba – apatiniai. Tai, kas yra po jais, gali liesti tik pats vaikas.
Neretai pasitaiko atvejų, kai seksualinės prievartos metu vaikui pasakoma: „Tai bus tik mūsų abiejų paslapti“. Todėl vaikams svarbu perteikti (suprantamais žodžiais): bet kokia paslaptis, sukelianti baimę, diskomfortą ir depresiją, yra bloga paslaptis ir jos negalima laikyti savyje. Apie tai reikia pasakyti suaugusiajam, kuriuo vaikas pasitiki. Be to, tėvai turi pasakyti, kad prašyti pagalbos yra gerai!
Vaikai turėtų žinoti, kad yra specialistai, galintys suteikti specialią pagalbą (mokytojai, socialiniai darbuotojai, gydytojai, mokyklų psichologai, policijos pareigūnai), taip pat telefono pagalbos linijos, į kurias vaikas gali kreiptis patarimo.
