sniegopilys.lt
Kas jie, tie nemylimi vaikai? Šis terminas atsirado ne taip ir seniai, atliekant įvairius psichologinius tyrimus. Panašu, kad vaikas gali užaugti nemylimas, jei jis gyvena toliau nuo tėvų, pavyzdžiui, vaikų globos namuose. Tačiau iš tikrųjų daug tėvų nemylimų vaikų auga paprastose šeimose, kurie negauna pakankamai savo gimdytojų meilės, dėmesio ir rūpesčio.
Psichologų teigimu, tėvų nemylimiems vaikams būdingi tam tikri charakterio bruožai. Būtent šie bruožai skiria juos nuo tų vaikų, kurie vaikystėje buvo mylimi besąlygiškai. Taigi, kuo nemylimi vaikai skiriasi nuo mylimų vaikų?
1.Nepasitikėjimas kitais
Vaikystėje ugdomas vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu. Juk sunku gyventi harmoningai be pasitikėjimo. Todėl vaikystėje nemylėti vaikai nuolat patiria baimės ir nepasitikėjimo supančia tikrove jausmus. Jie nemoka pasitikėti kitais žmonėmis ir bijo, kad gali būti apgauti ar išduoti. Tokiems vaikams sunku užmegzti draugystę ir meilės ryšius suaugus. Kartais patys tėvai patys to nesuprasdami sunaikina vaiko norą draugauti ir bendrauti su kitais vaikais. Pavyzdžiui, tėvų kad ir nesąmoningai pasakyta frazė: „Kam tu daugiau būsi reikalingas, be mūsų“, amžinai išliks vaiko atmintyje, todėl ateityje jam bus sunku rasti šeimos ir ištikimų draugų.
2.Infantilizmas
Nemylimi vaikai visą gyvenimą išlieka infantilios asmenybės, kurios niekaip negali „užaugti“. Be to, tėvų nemylėtiems vaikams labai sunku užmegzti santykius su priešinga lytimi. Taip yra dėl to, kad vaikas ir suaugus pirmiausiai mato savo „partneriais“ tėvą ar motiną ir stengiasi pasiekti būtent jų meilę. Apskritai labai sunku užmegzti tvirtus ir ilgalaikius santykius su tokiu partneriu, o kartais ir neįmanoma. Mat kiekvieną kartą, kai jam tai nepavyksta padaryti, tėvų nemylėtas suaugęs virsta mažu vaiku, kuris pats negali susitvarkyti su sunkumais. Be to, nemylimų vaikų tėvai palieka savo atžalas „likimo valiai“, kurios tampa savarankiškos asmenybės nuo pat vaikystės ir tenka pačioms susitvarkyti su visomis problemomis. Dėl to ilgainiui ir atsiranda priešingas poveikis – tampa kaip ir nereikalinga antroji pusė arba nereikšminga ir nuvertinama.
3.Dažna depresija
Žmogus, vaikystėje patyręs tėvų meilės stygių, suaugęs yra linkęs į depresiją ir psichikos sutrikimus. Tokiam žmogui būna sunku įsilieti ar pritapti naujame kolektyve. Jis netoleruoja vienatvės, tačiau, būdamas komandoje, jaučia diskomfortą.
4.Perfekcionizmas
„Puikaus moksleivio sindromas“ dažniausiai būdingas žmonėms, kurie vaikystėje buvo nemylimi. Kodėl kyla perfekcionizmas? Vaikas stengiasi viską padaryti tobulai, norėdamas įrodyti tėvams, kad yra geriausias. Toks suaugęs žmogus ir toliau siekia tobulybės. Perfekcionizmas yra jo pasąmoninis „šauksmas“: „Žiūrėk, aš viską darau puikiai, tu turi mane mylėti, nes aš esu geras“. Kita vertus, beveik neįmanoma būna atsikratyti perfekcionizmo, nes kai kuriose situacijose jis virsta tiesiog maniakine forma – žmogus stengiasi būti tobulas visose gyvenimo srityse.
5.Labiau pažeidžiamas
Jei tėvai nemyli vaiko, žemina jį, juokiasi, šaiposi iš jo nesėkmių, tada jis tikrai užaugs labai pažeidžiamas. Tokie žmonės bijo išbandyti ką nors naujo, nes nesėkmė jiems visada yra skausminga. Be to, bet koks išsiskyrimas su kitu žmogumi nemylimam žmogui tampa kone nepakeliamu smūgiu.
6.Žemas savęs vertinimas
Tėvų nemylėti vaikai patiria problemų ir dėl žemos savivertės. Žemas savęs vertinimas yra tėvų požiūrio į vaikus pasekmė. Aukštos savivertės galima tikėtis tik tada, kai tėvai priima savo vaikus, juos myli ir gerbia jų požiūrį į gyvenimą. Jei vaikas vaikystėje jautė meilės trūkumą, tai suaugęs jis negalės tinkamai susieti savęs ir savo poreikių.
parengta pagal psichologytoday.com
