Kas nutiktų, jei nustotumėte valytis dantis? (vaizdo įrašas)

Praėjus maždaug 24 valandoms po to, kai atsisakysite dantų šepetėlio,  pajusite blogą burnos kvapą. Tai yra mikrobinių apnašų susikaupimo ant dantų rezultatas. Po 48 valandų apnašos pradės palaipsniui kietėti ir virsti dantų akmenimis – tai savo ruožtu pradės emalio ir dantenų naikinimo procesą, rašo healthline.com.

Burnos ligos nėra vienintelė visiško higienos atsisakymo pasekmė

Taigi burnoje pradės vystytis kariesas ir periodontitas. Kaip greitai tai įvyks, sunku nuspėti – viskas priklauso nuo jūsų amžiaus, mitybos, bendros sveikatos ir žalingų įpročių buvimo. Vieni su karieso dantimi gali pragyventi ir 10 metų, kitas jo netenka per 3-4 metus. Negydant periodontito su dantimis galima atsisveikinti vidutiniškai per 15-20 metų.

Tačiau burnos ligos nėra vienintelė visiško higienos atsisakymo pasekmė. Tyrimai parodė, kad iš nevalomų dantų ir dantenų mikrobai keliauja toliau per kūną ir tampa širdies ir kraujagyslių, plaučių ligų, o gal net ir Alzheimerio ligos vystymosi priežastimi.

Burnos ertmėje gyvena daugiau nei 600 rūšių bakterijų. Jie „prilimpa“ prie dantų paviršiaus ir suformuoja ant jų lipnią plėvelę – apnašas. Ši plėvelė nenuplaunama seilėmis ar gėrimais. Norėdami ją pašalinti, turite atlikti mechaninį veiksmą. Tai yra, dantis reikia kruopščiai „nubraukti“ šepetėliu ir pasta.

Taigi, kas nutiks, jei nustosite naudoti dantų šepetėlį?

1. Ant dantų padidės apnašų kiekis, jose pradės daugintis bakterijos. Jau po dienos aplinkiniai pajus jūsų blogą burnos kvapą. Tai sieros junginių kvapas, kurie, vykdydami savo gyvybinę veiklą, išskiria mikrobus.
2. Po dviejų dienų apnašos bus prisotintos seilių mineralų ir sukietės. Ant dantų pradės formuotis dantų akmenys, kurie „užsandarina“ anaerobines bakterijas ir jos nebegauna deguonies. Jos yra pavojingiausios dantims. Pasisavindami angliavandenius, kuriuos gauname su maistu, šios bakterijos išskiria rūgštį, kuri ardo dantų emalį.
3. Po truputį iš emalio (kiečiausio dantų audinio) išsiplaus mineralai. Iš pradžių ant jo atsiras suminkštėjusios (demineralizuotos) vietos. Susidaro tolimesnės įdubos (kariozinės ertmės). Jei šiame etape bakterijos nesustabdomos, jos toliau skinsis kelią į vidinį danties dentino audinį. Lyginant su emaliu, dentinas yra minkštesnis, todėl daug greičiau skyla. Vidutiniškai nuo tarpo atsiradimo emalio paviršiuje pradžios iki gilios ertmės susidarymo praeina apie 2 metus.
4. Negydant ertmė pasieks danties pulpą ir pradės skaudėti. Jei mėginsite gydyti dantį nuskausminančiais vaistais, minkštimas žus nuo bakterijų, o mikrobai šliauš toliau – už danties šaknies, į kaulinį audinį.

Mikrobai pradės ardyti raištį, kuriuo dantis laikomas kaulo skylėje

Galbūt infekcija ilgą laiką ramiai gyvens kauliniame audinyje ir vieną gražią akimirką pasireikš pūlingu uždegimu, o gal užsispyrusiam pacientui teks anksčiau kreiptis į medikus, nes jam nulūš  bakterijų „suvalgytas“ dantis.

Tačiau nuo apnašų nukentės ne tik dantys. Taip pat pradės irti dantenos.

1. Dantų akmenys susiformuos ne tik ant vainikinės danties dalies, bet ir dantenų kišenėse (taip vadinamas tarpas tarp dantenų ir danties kaklelio).
2. Mikrobų toksinai pradės nuodyti dantenas, sukeldami jų uždegimą – gingivitą.
3. Toliau mikrobai pradės ardyti raištį, kuriuo dantis laikomas kaulo skylėje. Pagilins kišenes tarp dantenų ir dantų – taip pradeda vystytis periodontitas.
4. Jei nesikreipsite į gydytoją, periodontitas pereis į kitą stadiją: pradės tirpti kaulinis audinys. Šis procesas vyksta nepastebimai, bet nuolat. Periodontitu sergantis žmogus gali pastebėti, kad atsitraukusios dantenos, pailgėję dantys, tačiau ūmaus diskomforto nejaučia.

Problemos suvokimas atsiranda, kai dantys atsipalaiduoja, nes aplinkiniai audiniai nebepajėgia jų išlaikyti. Galiausiai periodontito pažeisti dantys pradeda tiesiog kristi.

Patologinių procesų vystymosi greitis burnos ertmėje visiems pacientams yra skirtingas. Pavyzdžiui, jaunam žmogui ėduonis ir periodontitas vystosi lėčiau, o brandžiam ar senyvo amžiaus pacientui – greičiau. Ligų eigą pagreitina ir rūkymas, alkoholio vartojimas, gazuotų gėrimų, saldaus maisto pomėgis.

Kas dar kelia grėsmę, nevalant dantų? Dantų akmenys, ėduonies dantys ir dantenos tampa lėtinės infekcijos židiniais organizme. Į kraują prasiskverbę mikrobai gali sukelti problemų kituose organuose ir audiniuose. Todėl, pavyzdžiui, chirurgai neįsipareigoja pacientams atlikti planinių operacijų be išankstinio burnos ertmės higienos.

“YouTube” vaizdo įrašas