Kai kuriose šalyse moksleiviai mokslams skiria ir visą laisvą laiką, o kiti mėgsta atsipalaiduoti atostogaudami ir nesijaudina dėl akademinių rezultatų.

 

Gana populiarus atskiras berniukų ir mergaičių mokymas

„Ugdome būsimą elitą“, – tarsi juokaudamas sakė vienos prestižinės švietimo įstaigos Jungtinėje Karalystėje direktorius. Ši šalis kaip magnetas traukia ir studentus iš viso pasaulio.

Didžiosios Britanijos mokyklų teritorijoje vartojama tik literatūrinė ir standartinė anglų kalba.  Slengas ir santrumpos yra draudžiami. Net įprastus „labas“ („hi“), „iki“ („see you“) rekomenduoja vartoti „labas rytas“ ir „viso gero“.  Be to, privačios mokyklos daugiau dėmesio skiria kultūriniam moksleivių švietimui.

Kitas britų mokyklų bruožas yra tas, kad tradiciškai vaikai mokosi pensionatuose. Dažnai tėvai atiduoda savo vaikus į tuos pensionus, kuriuose jie patys mokėsi. Nemažai atvejų, kai toje pačioje mokykloje mokėsi kelios tos pačios šeimos kartos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje garsiajame Etono koledže tradiciškai mokosi  būsimasis Didžiosios Britanijos elitas. Jį baigė net 19 Didžiosios Britanijos ministrų pirmininkų, tarp jų ir Davidas Cameronas, kurį pakeitė Theresa May.

Jungtinėje Karalystėje gana populiarus atskiras berniukų ir mergaičių mokymas. Britų vaikai nuo mažumės mokomi sutelkti savo dėmesį į atsakingą mokymąsi.

Britų moksleiviai mokosi 4–5 valandas  per dieną ir 5 dienas per savaitę. Atostogos standartinės. Vertinimo balai – 8 taškai. Dėvi mokyklos uniformą. Taip pat  atlieka ir namų darbus.

Britų moksleivių žinios patikrinamos pereinamaisiais testais ir baigiamaisiais egzaminais.

Nuotr. Britų moksleiviai skatinami atsakingai mokytis

Japonų moksleiviai yra tikri darboholikai

Japonijoje  vaikai mokosi nuo 8.30 val. ryto iki vėlaus vakaro. Po įprastų mokymosi valandų mokyklose, moksleiviai eina į juku – įstaigą, kur jie  semiasi mokslo žinių iki vakaro. Japonijos moksleiviai yra tikri darboholikai

Papildomi užsiėmimai sekmadieniais yra įprasti. Japonų vaikams pažymiai yra labai svarbūs. Jie vertinami taškais. Kiekvienas  jų stengiasi gauti per 100 taškų.

Nuo mažens japonų vaikai gyvena konkurencijos atmosferoje. Norėdami geriau įsitvirtinti suaugus, vaikai nuolat gilina ir tobulina savo įgūdžius, stengdamiesi kuo geriau išlaikyti egzaminus. Nes jie puikiai žino, kad prastai išlaikius ar neišlaikius egzamino, ateityje ne tik nepateks į prestižinę įstaigą, bet apskritai negaus gero darbo.

Japonijos moksleiviai mokosi 6 dienas per savaitę ir 11 mėnesių. Negana to, nemažai užduoda namų darbų. Japonijos moksleiviai dėvi nustatytą uniformą.

Jų žinios patikrinamos surengus egzaminus kelis kartus per metus.

Nuotr. Japonų moksleiviai dėvi uniformas

Moksleiviai gali laisvai vaikščioti po klasę per pamoką

Australijoje moksleiviai nežino, ką reiškia gauti pažymius. Tiksliau, jų mokymosi įvertinimai  siunčiami du kartus per metus paštu. Moksleiviai mokosi neformalioje aplinkoje, kur jie gali laisvai vaikščioti po klasę per pamoką.

Iki 7 klasės visus dalykus moko 1–2 mokytojai. Po to daugiau mokytojų. Australijos mokyklose yra svarbiausi tik du mokymosi dalykai: anglų kalba ir matematika. Kitus dalykus kiekvienas moksleivis pasirenka  savo nuožiūra.

Australijoje moksleiviai mokosi 5 dienas per savaitę, 5-6 valandas per dieną. Aukščiausias įvertinimas – 100 balų. Dėvi mokyklos uniformą. Jiems taip pat užduodami ir namų darbai, kurie

turėtų neviršyti 30–40 minučių per dieną. Žinios patikrinamos testais, pranešimais, esė. Egzaminai rengiami nuo 3 klasės ir kas antrus metus.

Nuotr. Australijoje moksleiviai nežino, ką reiškia gauti pažymius

Suomijoje – geriausia mokyklų sistema Europoje

Pagal naująją reformą iki 2020 metų pabaigos mokyklose bus panaikinti visi mokomieji dalykai. Tiksliau, vaikai  mokysis kurios nors temos iš karto keliose disciplinose. Pavyzdžiui, tema „Antrasis pasaulinis karas“ bus tyrinėjama ir svarstoma istorijos, geografijos ir matematikos požiūriu. Tuo tarpu tema „Klimato pokyčiai“ bus tyrinėjami mokslo, ekologijos, ekonomikos ir politikos srityse.

Žodžiu, Suomijos vidurinių mokyklų moksleiviams nebereikės klausti savęs: „Ar man reikia mokytis visą chemijos ar fizikos kursą?“ Kiekvienas moksleivis pats pasirinks mokytis norimas ir jam reikalingas disciplinas, atsižvelgiant į ateities poreikius.

Taip pat atsisakoma ir  standartinės „moksleivio-mokytojo“ mokymo formos. Kai mokytojas kviečia atsakinėti moksleivį prie lentos. Dabar moksleiviai mažomis grupėmis su mokytoju aptarinės temas.

Suomijos švietimo specialistai įsitikinę, kad norint sukurti visiškai naują žinių teikimo sistemą, mokytojai turi būti vieningi. Kitaip tariant, skirtingų mokymo dalykų mokytojai turėtų geriau tarpusavyje komunikuoti. Daugiau nei 70proc. Helsinkio pedagogų jau yra apmokyti naujos darbo sistemos.

Suomijoje moksleiviai mokosi 5 dienas per savaitę ir  5-6 valandas per dieną. Atostogos standartinės. Vertinimo skalė – 10 balų. Mokyklos uniformos nėra. Namų darbų beveik neužduoda.

Žinių  patikrinimas – nuo 4 klasės pagal balų vidurkį. Egzaminai atšaukti.

Nuotr. Suomijoje moksleiviai patys pasirenka norimas disciplinas

Visi moksleiviai turi asmeninius pamokų tvarkaraščius

Taivane  kiekvieno mokinio rytas mokykloje prasideda nuo klasės valymo. Nuo vaikystės  šio šalies vaikai yra pratinami prie švaros.

Naujausia švietimo reforma Taivane uždraudė duoti namų darbus moksleiviams per atostogas, kad jie galėtų daugiau pailsėti ir atsipalaiduoti.

Šios šalies švietimo reformatorių pastangomis iki 2018 metų pabaigos visi vaikai jau  turėjo asmeninius pamokų tvarkaraščius. Tai reiškia, kad kiekvienas moksleivis gali pasirinkti daugumą disciplinų ir mokytis jas, atsižvelgiant į savo sugebėjimus.

Taivano moksleiviai mokosi 5 dienas per savaitę. Nešioja mokyklos uniformą. Mokslo metai trunka 10 mėnesių. Įvertinimo skalė – 100 balų. Žinios patikrinamos testuojant ir egzaminuojant.

Nuotr. Taivano moksleiviai turi savo asmeninius pamokų tvarkaraščius

Kinijoje geri mokymosi rezultatai – vienintelė galimybė įstoti  į universitetą

Kinijoje, kurioje gyvena daugiau nei 1,5 milijardo žmonių, moksleiviai mokosi konkuruodami ir varžydamiesi tarpusavyje – kuris iš jų geriau.  Jau nuo 1 klasės mokymasis vaikui tampa sunkiu darbu. Geri mokymosi rezultatai daugumai Kinijos moksleivių yra vienintelis būdas įstoti į universitetą ir prasimušti į žmones. Todėl nuo vaikystės  jie jaučia didelį tėvų spaudimą.

Kinijoje moksleiviai vidutiniškai 14 valandų per savaitę praleidžia vien atlikdami namų darbus.

Mokslo krūvis  – daugiau nei 10 valandų per dieną, įskaitant papildomus užsiėmimus. Įvertinimo skalė – 5 taškai, abėcėlės tvarka. Nešioja mokyklos uniformą. Žinių patikrinimas – testavimas, egzaminai.

Nuotr. Kinijos moksleiviai konkuruoja dėl gerų pažymių

Amerikoje – individualus požiūris į mokymąsi

JAV mokyklose mokymo disciplinos yra suskirstytos į kategorijas: humanitarinius, gamtos, tiksliuosius mokslus ir panašiai. Moksleivis pats pasirenka pamokas, ką mokytis iš kiekvienos kategorijos.

Už kiekvieno mokymosi dalyko tobulinimą moksleiviui suteikiami papildomi taškai (kreditai). Norėdami gauti mokslo baigimo diplomą, moksleiviui užtenka surinkti reikiamus minimalius balus.

JAV nėra bendros mokyklinio ugdymo programos. Kiekviena valstija ar regionas savarankiškai  sudaro moksleiviams mokymo programas.

Įdomu tai, kad vaikas vis dar mokosi mokykloje, o informacija apie jo pasiekimus jau perduodama aukštojo mokslo įstaigoms. Universitetuose nėra stojamųjų egzaminų. Kolegijos ir universitetai per mokslo metus gauna testų ir egzaminų, kuriuos moksleivis išlaiko mokykloje, rezultatus.

Iškart po mokyklos baigimo moksleiviai sulaukia  kvietimų studijuoti iš įvairių  aukštųjų mokymo įstaigų arba patys išsiunčia užklausas.

Mokslo krūvis –  5 dienos per savaitę ir 5-6 valandos per dieną. Nešioja mokyklos uniformą. Užduodami ir namų darbai. Mokymosi įvertinimo skalė – 100 balų. Žinių patikrinimas – testai, egzaminai.

Nuotr. Amerikoje moksleiviams už disciplinos tobulinimą suteikiami papildomi taškai 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą