Paaugliškas amžius neveltui laikomas sunkiu. Tai periodas, kai į visus jausmus labai aštriai reaguojama: emocijos liejasi per kraštus, o „meilės dramos“ išgyvenamos taip giliai ir skausmingai, kaip niekas kitas gyvenime.

 

Dauguma vaikų nuo mažumės užsisklendžia savyje ir nenori dalintis išgyvenimais 

Sakoma, kad pirmoji meilė būna nelaiminga. Dar kalba, kad be jos neįmanomas visavertis brendimo  ir asmenybės susiformavimo  procesas. Taip pat nepaklojami ir pamatai, užmezgus  rimtus santykius suaugus. Priklausomai nuo to, kaip vaikas ar paauglys išgyvena savo pirmąjį jausmą ir kokias išvadas pasidaro sau, daugumos atvejų priklauso jo tolimesnis asmeninis gyvenimas. Ir kam daugiau, jei ne neabejingam ir išmintingam suaugusiam žmogui suprasti tuos dalykus ir pasistengti paaiškinti, arba paprasčiausiai paguosti ir išklausyti savo vaiką.

Žinia, visais laikais įsimylėjėliai kankinosi. Taip jau buvo, yra ir bus.

Todėl, jei vaikas su sudaužyta širdele kreipsis į jus pagalbos patarimo ir paguodos, laikykite, kad gavote aukščiausią įvertinimą ir pasitikėjimą. Vadinasi, jums pavyko šeimoje viską sudėlioti  ir palaikyti tokius šiltus ir pasitikėjimo kupinus santykius ir esate savo vaikui tikras autoritetas bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje. O jei žodį iš vaiko reikia traukti iš visų jėgų, tai ir tas dar ne nuosprendis. Nes dauguma vaikų nuo mažumės užsisklendžia savyje, savo kančiose ir nenori dalintis savo išgyvenimais net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis.

Tiesiog pasakykite vaikui, kad jūs visada esate artimas, pasiekiamas rankos atstumu ir 24 valandas per parą esate pasirengę išklausyti  jį ir jam padėti. Anksčiau ar vėliau  nepasitikėjimo ledas ištirps ir vaikas pasidalins savo emocijomis ir išgyvenimais. Žinoma, jei anksčiau nepadarėte kelių įprastų klasikinių klaidų.

Pirma klasikinė klaida

Neskaitykite vaikui pamokslų apie tai, kaip jis (ar ji) dar per jaunas, kad galvotų apie visokias „romantines nesąmones“. Kad pirmiausiai turi baigti mokyklą, išlaikyti egzaminą, įstoti į universitetą, įgyti profesiją ir nebent tada …  Visi šie ir panašūs argumentai niekada nesukels atžalos teigiamų emocijų, išskyrus buką agresiją. Niekada nepamirškite, kad jūsų vaikas pirmą kartą įsimylės, kai bus tam pasirengęs ir sutiks jo dėmesio vertą „meilės objektą“. O ne tada, kai manote, kad  dar ne laikas.

Antra klasikinė klaida

Net jei vaikas dar nerodo jokių ženklų meilės sferoje, kai kurie tėvai jau iš anksto pasiduoda panikai ir pradeda kontroliuoti kiekvieną būsimo meilės kankinio  žingsnį. Jei jūs klausotės jo pokalbių telefonu, skaitote tekstinius pranešimus ir elektroninius laiškus, bandote sužinoti kai kurias detales iš draugų, tada nesitikėkite, kad jis pasidalins su jumis savo emocijomis ir jausmais. Žinoma, tėvų nerimas ir noras apsaugoti vaiką yra suprantami, tačiau neturėtumėte sekti jį, klausyti už durų jo pokalbių ir panašiai. Jūs esate mama arba tėvas, o ne ypač sunkių nusikaltimų tyrėjas.

Trečia klasikinė klaida  

Tikriausiai ir jums, tėvams, teko ne kartą įsitikinti, kad pirmasis meilės vilčių žlugimas nėra pasaulinė katastrofa. Jūs žinote, kad gyvenime yra ir antroji, ir trečioji, o gal net trisdešimt trečioji meilė. Tačiau gilų jausmą pirmą kartą išgyvenusiam paaugliui visas pasaulis sukasi tik apie jo jausmus ir emocijas. Todėl su jais negalima elgtis atsainiai. Ir, žinoma, niekada nereikėtų net juokais pasakyti ir raminti: „ O, dar kiek bus tų meilių, nesielvartauk“. Taip jūs  ne tik sumažinsite paauglio savivertę, kuri paprastai tokioje situacijoje jau toli gražu nėra normali, bet ir atstumsite jį nuo savęs. Žodžiu, neturėtumėte kritikuoti vaiko pasirinkimo, net jei jums visiškai nepatinka jo jausmų „objektas“. Geriau išlikti neutraliam.

 

Būkite kuo taktiškesni, neskubėkite teisti ar patarinėti

Paaugliui išsiskyrimas yra galbūt stipriausias emocinis išgyvenimas. Tam turi įtakos ir daugybė veiksnių – hormoniniai pokyčiai organizme sukelia staigius nuotaikos pokyčius. Tuo tarpu įsimylėjėlis dar nėra visiškai susiformavęs. Kaip ir jo gyvenimo patirtis.  Visa tai daro jaunus „Romeo“ ir „Džiuljetą“ labai pažeidžiamus ir sustiprina jų kančias. Beje, kaip ir suaugusieji, išgyvenantys nelaimingą meilę, paaugliai  taip pa išgyvena kelis jos etapus, kuriems būdingi šie „simptomai“. Tai yra išsiskyrimo fakto neigimas, pyktis, nerimas ir net depresija, mėginimas rasti paaiškinimus tam, kas įvyko bei noras pasidalinti problema. Taip pat esamos situacijos priėmimas bei naujų pomėgių paieška. Ir galiausiai grįžimas į įprastą gyvenimą (savo svarbos suvokimas). Geriau, kad tėvai padėtų atžaloms pereiti visus šiuos etapus, o ne kiemo ar mokyklos draugai. Dar blogiau, jei vaikas ieškos paguodos socialiniuose tinkluose.

Anot psichologų, geriausias būdas išgydyti sudaužytą širdį yra vėl  ją sudaužyti.

Nelaiminga meilė yra labai subtili tema net suaugusiesiems, jau nekalbant apie daug labiau pažeidžiamus paauglius. Todėl jei vaikas su jumis pradeda dalytis savo patirtimi, būkite kuo taktiškesni, neskubėkite teisti ar patarti. Atidžiai išklausykite jį, pabandykite sužinoti kuo daugiau detalių (žinoma, mes nekalbame apie intymias detales), pabandykite nuodugniai įsigilinti į tai, kas vyksta, ir tik tada pradėkite narplioti situaciją pagal savo asmeninę patirtį. Beje, jūsų tikras susidomėjimas dar kartą įrodys vaikui, kad nesate abejingi jo problemoms, o tada kitą kartą jis skubės patarimo ne  pas svetimus žmones, o pas jus.

Bet nesistenkite duoti jam „suaugusių“ patarimų, kurie labiau tiktų jūsų draugui ar draugei. Pavyzdžiui, pakeisk savo įvaizdį, šukuoseną ir galiausiai  pradėk lankytis sporto salėse, kur galima ne tik sustiprinti raumenis, bet ir susipažinti…

Taigi, visų pirma stenkitės atstatyti pusiausvyrą vaiko sieloje. Pabandykite paaiškinti, kad meilė be atsako nereiškia, kad jis nėra pakankamai geras, gražus, protingas ir panašiai. Tiesiog visi žmonės yra skirtingi ir jų jausmai ne visada sutampa. Ir tai gerai. pasakykite jam, kad mūsų didžiulėje žemėje gyvena daugybė žmonių ir tikimybė sutikti savo antrąją pusę taip pat yra didžiulė.

 

Ne pati meilė yra baisi, o jos nebuvimas

Jei manote, kad jūsų jaunystė tikrai bus įdomu vaikui, pasidalykite prisiminimais apie savo pirmąją meilę. Tik nieko negražinkite ir nekeiskite: sąžiningai pasakykite, ką tada patyrėte ir kokias pamokas išmokote iš šių patirčių. Svarbiausia perteikti paprastą tiesą: net jei pirmoji meilės patirtis pasirodė nesėkminga, tai visiškai nereiškia, kad reikia užsimerkti ir nustoti tikėtis susitikimo su savo lemtimi.

Bet jei jūsų vaikas dar nesidomi jūsų patirtimi, eikite „žiedine sankryža“, kaip pavyzdį nurodydami įvairių „žvaigždžių“ likimą. Žinoma, kad daugelis jų taip pat išgyveno nelaimingą meilę jaunystėje, tačiau tai nesutrukdė jų karjerai. Pavyzdžiui, dar būdama paauglė Britney Spears pakilo į šlovės olimpą ir iškart pateko į talentingiausių ir seksualiausių pasaulio žmonių sąrašą. Pirmiausia dainininkė užmezgė romaną su šauniuoju Timberlake‘u, kuris su ja elgėsi kaip su „manekene“, o paskui Britney nesėkmingai ištekėjo už  mažai pažįstamo šokėjo ir ši santuoka iširo dėl garsaus skandalo. Kitas ryškus pavyzdys yra visame pasaulyje žinomas mados modelis Bara Rafaeli. Tūkstančiai vyrų visame pasaulyje buvo įsimylėję šį nepriekaištingą grožį, o Bara nuolat  patekdavo į gražiausių planetos moterų reitingą. Tačiau  užmezgusi artimus ryšius su Holivudo įžymybe Leonardo DiCaprio, pora gana greitai išsiskyrė, nes santykiai nepasiteisino – aktorius ją nuolat apgaudinėjo.  Tačiau gyvenimas tuo nesibaigė. Ir Britney, ir Bara niekada neprarado vilties rasti savo širdies draugą.

Pajutus, kad vaikas viduje susidorojo su ūmine vienatvės faze, pabandykite švelniai nukreipti jo interesus nauja linkme. Gal turėtumėte kartu užsiimti menu ar sportu, keliauti. Arba įrašykite jį į būrelį, bet tik tą, kuris jam įdomus. Bet kokiu atveju, nauji įspūdžiai, informacija, naujas draugų ratas ir naujos pažintys padės jam galutinai atsistatyti po patirto streso. Ir ten, kas žino, gali kilti naujas jausmas, tik šįkart laimingesnis. Juk ne pati meilė yra baisi, o jos nebuvimas.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą