sniegopilys.lt
Mokytojo darbas nėra lengvas. Tačiau pastaruoju metu prie įprastų mokytojų fizinių ir nervinių sunkumų prisidėjo dar vienas dalykas – persekiojimas internete. Tai yra patyčios virtualiai – pagal naujausias kompiuterinių išgyvenimo žaidimų technologijas.
Socialiniuose tinkluose persekioja vaikų mokytojus
Atsiradus internetui, atstumas tarp mokytojų, moksleivių ir jų tėvų sumažėjo iki poros paspaudimų, nes mokytojas taip pat yra žmogus ir turi puslapį socialiniuose tinkluose. Tai gerai, nes su jų pagalba galima sutaupyti laiko asmeniniams apsilankymams pas mokytoją. Tačiau blogai yra tai, kad „vėl dvikovos“ situacijoje galima ką nors išlieti akimirkos įkarštyje… Ir žinutė, patvirtino paspaudus lemtingą mygtuką… Būdavo, kad mokiniai į blogą pažymį atsakydavo smeigtuku ant mokytojo kėdės. Šiais laikais smeigtuką pakeičia kompiuterio mygtukas. O kaip atsispirti pagundai kišti nosį į virtualią mokytojo „asmeninę bylą“…
Iš pasakojimo apie mokytoją, kuri dėl suprantamų priežasčių norėjo kalbėti inkognito, paaiškėja, kad dabar šio reikalo ėmėsi ne tik mergaitės ir berniukai, bet ir jų tėvai. Ir jei anksčiau, kilus nepasitenkinimui, rašydavo skundus direktoriui, tai dabar socialiniuose tinkluose persekioja vaikų mokytojus, o jų virtualūs tėvų susirinkimai neretai virsta viešu mokytojo plakimu. Didžiosios Britanijos mokytojų sąjunga tokiam mokinių ir jų tėvų elgesiui – mokyti internetinės patyčios (tinklo patyčios iš mokytojų) – jau suteikė vardą ir paskelbė jai negailestingą karą.
Gavus mokytojų apklausos rezultatus (daugiau nei pusė iš 1188 Didžiosios Britanijos mokytojų savo mokinių tėvų elgesį internete laiko nepriimtinu, o 15 proc. apklaustųjų teigė kenčiantys nuo neigiamos diskusijos apie savo asmenį socialiniuose tinkluose), tyrimo autoriai iš karto paskelbė apie problemos egzistavimą. Pavyzdžiui, vienos Anglijos pradinės mokyklos vadovė pasakojo, kad visus tuos 1,5 metų nuo tada, kai užėmė šias pareigas, ji buvo priversta sėdėti ant antidepresantų, nes mokinių tėvai nuolat kritikuoja ją specialioje feisbuko grupėje. „Tai nuolatinis skundų ir komentarų srautas pačiais nereikšmingiausiais klausimais, dažnai ne mokymosi klausimais“, – parašė ji.
Kita jauna mokytoja iš Midlando skundėsi, kad mokiniai jai socialiniame tinkle „Instagram“ rašo, jog ji atrodo seksualiai, tačiau tai nepriimtina morališkai. Į incidentą įsikišo mokyklos vadovybė ir apgynė mokytoją. Mokytojų prašymu buvo gerbiamas jų anonimiškumas, tačiau vadovybė ne tik atkreipė dėmesį į problemą, bet ir kreipėsi į mokytojus, ragindama labai atidžiai stebėti privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose ir labai atidžiai žiūrėti į moksleivių, absolventų ir abiturientų tėvų prašymus.
Bet, kaip sakoma, mokytojų išsigelbėjimas yra pačių mokytojų darbas…
„Kelias į šį pragarą buvo grįstas geriausiais ketinimais, – sako pirmokės tėvas. – Kai dukra pradėjo lankyti pirmą klasę, pirmame tėvų susirinkime su mokytoja ir tėvais sutarėme sukurti mūsų klasės grupę internete ir ten aptarti aktualias problemas, kad sutaupytume laiko. Visgi virtualus tėvų susirinkimas yra patogesnis nei tikras. Be to, per internetą gali pervesti pinigus už pusryčius, ir viską aptarti. Mes vis dar džiaugėmės, kad turėjome jauną mokytoją, kuri sutiko su tuo. O paralelinėje klasėje, vyresnio amžiaus mokytoja, atsisakė šios bendravimo formos“.
Tačiau netrukus tėvai pradėjo piktinti mokytojus. Pirmiausia prašo pakartoti namų darbus, kuriuos vaikai pamiršo užsirašyti. Tada sugalvoja, kaip tą padaryti. Tada pradeda klausinėti, kaip elgiasi dukros ir sūnūs, kaip kiti vaikai ir panašiai. Dėl to mokytoja parašė, kad neturi tam laisvo laiko, o ugdymo proceso klausimus su ja spręstų darbo dienos metu ir mokykloje bei paliko grupę. Tada ir prasidėjo! Supykusios mamos ėmė tyčiotis iš mokytojos. Ji puolė į ašaras.
Po to sušaukė išplėstinį tėvų susirinkimą, kuriame dalyvavo ir mokytojų taryba, o mama, kuri daugiausiai ir įžeidinėjo, pasakė: „Kas čia tokio? Supykau ant jos, bet aš nerašiau prieš ją skundo!“.
Kartais pavargdavo nuo jų žinučių
Natūralu, kad tėvai visada tarpusavyje aptaria savo vaikų mokytojų nuopelnus ir trūkumus – renkantis mokyklą, ketvirčio, metų pabaigoje, renkantis vieningą valstybinį egzaminą ir universitetą…
Istorija pirmokės klasėje, pasak jos tėčio, baigėsi taikiai: mokytojų taryba paragino tėvus atsiprašyti mokytojos ir ištrinti pokalbį, o mokytoją nusiraminti ir galvoti apie savo mokinius, o ne apie jų tėvus. Mokykla gera, visi buvo suinteresuoti joje toliau dirbti ir mokytis. Tad konfliktas buvo sėkmingai išspręstas. Bet taip nutinka, deja, ne visada.
„Kai tapau 9 klasės auklėtoja, džiaugiausi, kad tėvai jauni, modernūs, draugiški. Mes visi iš karto prisijungėme prie „WhatsApp“, kad būtų patogu ir greitesnis bendravimas. Jie sukūrė bendrą grupę, kurioje aptarė visus mokyklos reikalus. Ten buvo tik tėvai. Mokiniai, teoriškai, neturėjo užsukti… Vaikai, jei norėjo man parašyti, rašė ne per grupę, o asmeninę žinutę. Kartais pavargdavau nuo jų žinučių, bet apskritai tai manęs neslėgdavo“, – pasakojo mokytoja, nenorėjusi įvardyti savo pavardės.
Anot jos, tačiau vieną šeštadienį vėlai vakare vieno mokinio tėvas jai netikėtai parašė asmeninį laišką. „Aš nebegaliu daugiau slėpti nuo tavęs savo jausmų. Myliu tave nuo pirmos dienos ir panašiai. Tiesą sakant, maniau, kad šis tėtis tiesiog per daug padaugino, – dalijosi įspūdžiai pedagogė. – Galvojau, rytas išmintingesnis už vakarą. Jis parašė dar kažkokią nesąmonę apie tai – kaip kad nei ryte, nei vakare negali gyventi be manęs…“.
Tuo metu mokytoja nutraukė susirašinėjimą, o ryte šio susirašinėjimo kopija – palikta taip, kad atrodytų kaip meilė, atsiranda bendroje tėvų grupėje – ir iš kito mokinio mamos telefono! Aišku, kad kilo skandalas ir pasklido paskalos …
„Tada to tėčio žmona man parašė: „Ką tu darai su mano vyru ?! Kiek įžeidinėjimų išgirdau savo adresu, šlykštu net prisiminti… Kol paaiškėjo, kad tokiu klastingu būdu mano mokinys nusprendė atkeršyti tėčiui už tai, kad jis nedavė jam pinigų! Jis man parašė iš savo telefono, laukė atsakymo, tada redagavo „meilės susirašinėjimą“ ir paprašė draugo iš mamos telefono jį įdėti į bendrą grupę“, – tvirtino mokytoja.
Grupė nėra skirta mokytojui atsiskaityti tėvams
Tada konfliktas tuo ir baigėsi, tačiau mokytoja nusprendė pakeisti darbo vietą. Vengti tėvų nuo susitikimų internete taip pat neįmanoma, nes mokyklose yra interneto svetainės, forumai, kur pravedami teminiai pokalbiai.
„WhatsApp“ grupė nėra skirta mokytojui atsiskaityti tėvams, o iš tikrųjų sukurta kaip informacinis laukas. Na, ji pranešė ir atsakė vienam, tada atėjo kitas tėvas su pretenzijomis ir taip toliau… Kitas ir trečias tėvas įsitraukė į temą, ir reikalavimas atsakyti… Visi tokio pobūdžio klausimai sprendžiami tiesiogiai su mokytoju asmeniškai, o geriausia mokykloje.
„Tie mano kolegos, kurie riboja ryšį su tėvais, elgiasi teisingai! Ir jie nepatenka į visas bendras „WhatsApp“ grupes. Mes, dauguma mokytojų, turime tinklaraščius, kuriuose skelbiami namų darbai, tegul ten žiūri. O socialiniai tinklai – mano asmeninis bendravimas, ne darbo metu“, – parašė vienas pedagogas irgi anonimiškai.
Anot jo, atskirais mokyklos klausimais kuriamos specialios temos, o ten nebesidrovi išsireiškimais. Pavyzdžiui, tėvai aptarinėja piniginius klausimus, susijusius su tuo, kur nukeliauja mokyklos ar klasės reikmėms paaukoti pinigai, diskutuoja apie pačius mokytojus… Ir tėčiai neatsilieka nuo mamų!
Ir ten jie tikrai žino: pirmiausia reikia pasisveikinti, tada parašyti savo klausimą, o mokytojas neatsako į jų žinutes be skyrybos ženklų, tarpų ir didžiųjų raidžių. „ Jie turi mažai laiko, vėlai grįžta iš darbo. Todėl labai patogi socialinių tinklų svetainė. Nežinau, kažkodėl niekada ten nekonfliktavau su jais“, – bandė teisinti tėvus kitas pedagogas.
„O aš, priešingai, slapta nuo savo tėvų patekau į jų„ uždarą “grupę, kur jie slapta mane aptarinėjo! – prisipažino 34 metų literatūros mokytoja. – Tai labai naudinga ir informatyvu, klasėje visada galima sužinoti „vidutinę temperatūrą“. Visada žinau, kas kuo nepatenkintas, kas turi kokių problemų ir net kas su kuo draugauja ar susipyko. Tėvai, kaip ir vaikai,– pradeda nuo aptarimo, o baigiasi audringu bendravimu tarpusavyje“.
Jos teigimu, tačiau interneto erdvėje, kaip ir bet kurioje kitoje, turi būti palaikomas mandagumas ir korektiškumas. Išties įprastame tėvų susirinkime niekam neateitų į galvą staiga imti ir aptarinėti kažkieno santykius ar aprangą… Aš galvoju pasiūlyti mūsų mokytojų tarybai sukurti grupinį pokalbį ir jame aptarinėti tėvus“, – pusiau juokais, pusiau rimtai padarė išvadą mokytoja.
