Jautrių ir meilių tėvų dukterys ateityje labiau vertina save nei tos, kurios augo su šaltu ir santūriu tėvu. Archyvo nuotrauka

Arba kaip (ir kodėl) merginos nesąmoningai renkasi į tėvą panašų partnerį? Koks turėtų būti vyro ir moters santykis, neretai sužinome vaikystėje, stebėdami tėvus. Bet ne tik tai formuoja mūsų tolesnę laimingą (ar ne tokią) ateitį. Tėvo ir dukters santykiai yra pagrindas, ant kurio kuriami jos pačios šeimos gerovė ir vyro vaidmuo jos gyvenime.

 

3–5 metų mergaitė pradeda konkuruoti su mama dėl tėvo dėmesio

Tėtis yra pirmasis vyras, formuojantis  dukters nuomonę apie save ir savo moteriškumą. Mes visi esame socialinės būtybės ir save suvokiame tik bendraudami su kitais. Mes suprantame, kas esame, per tai, ką apie mus kalba aplinka, per savo veiksmų pasekmes. Socialinis pasaulis yra tarsi veidrodis, kuriame mes matome savo atspindį. Jautrių ir meilių tėvų dukterys ateityje labiau vertina save nei tos, kurios augo su šaltu ir santūriu tėvu. Pirmosios turi daugiau galimybių užmegzti santykius su vyru, kuris rūpinsis, saugos, brangins ir vertins. O kitos nesąmoningai rinksis kietus ir šiek tiek agresyvius vyrus, nes meilė ir rūpestis joms pasirodys įtartini ir nepelnyti.

Dukros, kurios turėjo galimybę suvokti savo grožį ir moteriškumą per tėvo meilę, pilnametystės metu suvokia savo ribas ir yra laimingesnės santykiuose ateityje. Tada jos gali užtikrintai pasakyti: „Su manimi taip negalima elgtis“ ir nesijausti dėl to kaltai.

Priklausomai nuo to, kaip mergina bendrauja su tėvu, formuojasi vizija, kaip kuriami santykiai su vyrais, ir ateityje ji juos kurs būtent tokiu principu.

Jei tėvas pasakojo dukrai apie jos grožį, žavesį, unikalumą, žavėjosi jos sėkme, palaikė ją nesėkmių atveju, saugojo ir globojo, šios savybės įsitvirtina moters asmenybėje. Mergina supranta, kas ji yra ir ko verta, ir turi teisę reikalauti, kad su ja būtų elgiamasi gerai. Šis principas įsitvirtina jos požiūryje į pasaulį. Tokia moteris niekada nesusies savo gyvenimo su alfonsu ar tironu, nes vidinis tėvo įvaizdis neleis to padaryti.

Remiantis Jungo teorija, 3–5 metų mergaitė pradeda konkuruoti su mama dėl tėvo dėmesio ir meilės. Šiame amžiuje ji išmoksta „pamėgti“ vyrą, paprašyti jo dovanų, sulaukti dėmesio ir varžytis. Po to visas šias savybes ir įgūdžius ji pritaikys savo gyvenime. Mažoji moteris savo viduje mokosi, kaip bendrauti su vyrų pasauliu.  Jei tėvas – nepasitikintis savimi vyras, turi svarbesnių reikalų, nei dukters auklėjimas ir jos ateitis, tai greičiausiai  jo požiūris bus toks: „Reikia būti paklusniai, išketėti, o visa kita ne taip ir svarbu“. Bet per daug besirūpinantys dukterų ateitimi tėvai neleidžia joms imtis iniciatyvos ir rinktis bei nepalaiko „žaidimo“, kur ji mokosi  patikti ir įtikti. Jie patys priima sprendimus ir  nesidomi savo dukters nuomone.

 

Žmogaus psichika yra subtilus ir nuostabus mechanizmas

Tokio auklėjimo rezultatas – infantilios moterys, kurios nemoka priimti sprendimų ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Kai vyrai turi sunkių santykių su savo motina ir dėl to su žmona, jie nežino, kaip bendrauti su moterimi. Jie pradeda auklėti savo dukterį pagal vyrišką principą: iškelia jai tikslų, giria už sėkmę ir nusivilia nesėkmėmis. Meilė tampa sąlygine, ir, norėdama jos nusipelnyti, duktė turi visą laiką siekti ir rodyti tik puikius rezultatus. Moterys, užaugusios su tokiais tėčiais, nemoka priimti pagalbos, vyrų rodomo dėmesio, rūpinimosi jomis. Tokios moterys būna nepalenkiamos, kietos,  valdingos, dažnai vienišos arba renkasi partneriais silpnus ir priklausomus vyrus.

Neretai merginos auga be tėvų. Būna ir taip, kad tėtis iš tikrųjų egzistuoja, tačiau jis arba nedalyvauja auginant dukrą, arba yra fiziškai nedalyvaujantis (nuolat negyvena su šeima, komandiruotėse). Tada bendravimas su dukterimi yra pagrįstas principu: „Sužinok, kaip jai sekasi“. Tačiau abiem atvejais dukros gali išmokti bendrauti su vyrų pasauliu: seneliu, dėde (motinos broliu), krikštatėviu, patėviu, šeimos draugu, mokytoju, treneriu ir panašiai. Tai tie žmonės, kurie neretai atstoja biologinį tėvą. Psichologijoje tokie vadinami reikšmingais suaugusiaisiais. Žinoma, šie žmonės negali visiškai užpildyti merginos auklėjimo spragos, bet padaro įtaką jos santykiams su vyrais ateityje. Kitaip tariant, toks auklėjimas turės įtakos vyro ir moters santykių formavimuisi ateityje, tačiau tai nereiškia, kad tokios merginos nebus laimingos asmeniniame gyvenime.

Žmogaus psichika yra subtilus ir nuostabus mechanizmas. Pagrindinis jo uždavinys – išlaikyti asmenybę sveiką. Todėl net jei moters gyvenime nebuvo tikrai „teisingo“ tėvo, ji gali užmegzti sveikus santykius tik teks įdėti daugiau pastangų.

 

 

psichologė Angelė Kazlauskienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą