Vaidai Vaičiūnienei svarbiau buvo kūdikio gyvybė, nei jos liga

Nors niekas neabejoja, kad bet kuri mama yra pasirengusi padaryti viską dėl savo vaiko, tačiau kai kurių moterų didvyriškumas jaudina iki širdies gelmių. Šios tikros istorijos apie motinos meilę – kilnų ir didį, stipresnę už mirtį jausmą.

 

Jessicos ir jos vyro Clinto kelionė baigėsi paskutine tikėjimo ir vilties stotele

2016 metų rugpjūčio mėnesį graži,  jauna 30 metų  moteris Jessica Council pajuto, kad jai skauda gerklę. Ir tuo pačiu kuždėjo nuojauta, kad ji laukiasi.

Praėjo dvi savaitės, bet gerklė nenustojo skaudėti ir moteris nusprendė kreiptis į gydytojus bei  atlikti visus reikalingus tyrimus. Šeimos gydytojas pasakė, kad, panašu, tai skydliaukės gūžys ir neverta jaudintis. Atlikus tyrimus, gydytojas tik patvirtino pirminę apžiūrą pasakęs: „Viskas bus gerai“.

Bet viskas buvo negerai. Gerokai vėliau paaiškėjo, kad gydytojas neteisingai išsiaiškino tyrimo rezultatus arba nenorėjo išgąsdinti moters.

Lapkričio 15 dieną Jessicai prasidėjo kvėpavimo problemos, o lapkričio 21  dieną moteris jau pateko į reanimaciją. Kita dieną – lapkričio 22-ąją, jos gerklos taip ištino, kad ji nebegalėjo kvėpuoti. Gydytojai įstatė į gerklę vamzdelį ir pradėjo dirbtinai ventiliuoti plaučius. Dar po dienos – lapkričio  23-ąją Jessicai pranešė, kad ji serga onkologine liga.

Tą pačią dieną moteris sužinojo, kad laukiasi kūdikio.

Taip prasidėjo Jessicos ir jos vyro Clinto kelionė, tapusi paskutine tikėjimo ir vilties stotele.

Jessica ir Clintas susipažino  besimokydami Grenvilio koledže. Vyras pasakojo, kaip universiteto valgykloje pamatė raudonplaukę gražuolę. Jessica sėdėjo viena prie staliuko ir jis, nedrąsiai priėjęs, paklausė, ar galėtų prisėsti. Mergina pasakė „ne“, bet Clintas buvo atkaklus.

Vyras pusantrų metų siekė Jessicos palankumo, kol ji galų gale sutiko ateiti į pasimatymą. O praėjus dviem su puse metų jiedu susituokė. „Jei esate užtikrinti, kad mylite žmogų, visa kita ne taip ir svarbu. Man teko kaip reikiant pasistengti, kol užkariavau jos širdį, bet pastangos nenuėjo veltui“, – dalijosi prisiminimais Clintas.

Pora persikėlė gyventi į Pietų Karoliną, kur abu sutuoktiniai dirbo vienoje labdaros organizacijoje ir netrukus jie susilaukė pirmagimio. Viskas buvo nuostabu: jie – jauni, sveiki, mylėjo vienas kitą ir džiaugėsi gyvenimu.

Niekada nesvarstė aborto, kaip varianto

„Jessica visą laiką labai rūpinosi savo sveikata. Labai. Visada stebėjo, ką valgo, sportavo“, – sakė Clintas. Todėl jie negalėjo patikėti, išgirdę, kad moteris susirgo vėžiu. Galvojo, kad tai apmaudi klaida, nesusipratimas.

Išgirdus diagnozę, Jessicą ištiko šokas. Bet moteris taip stipriai išsigando ne tiek dėl onkologinės ligos. Juk  moteris buvo nėščia ir laukiantis gydymas galėjo pakenkti jos negimusiam kūdikiui. Ar net sunaikinti jį.

Lapkričio 25 dieną gydytojas ginekologas pasiūlė Jessicai atlikti abortą. Vėliau Clintas sakė, kad žmona nė akimirkai nesudvejojusi: „Mes niekada nesvarstėme aborto kaip varianto. Tokioje situacijoje nėra „aukso vidurio“. Ir vis dėlto buvo variantas: medikamentais ir chemoterapija gydytis onkologinę ligą arba… nesigydyti.  Onkologas įspėjo, kad chemoterapija gali sunaikinti vaisių, o ginekologas pareiškė, kad bus pažeistos vaisiaus smegenys. „Jessica pažiūrėjo į mane… jei prireikė poros sekundžių, o paskui palingavusi galva tvirtai pasakė: „Ne. Aborto nebus“. – teigė vyras. – Dėl galimos rizikos, ji taip pat atsisakė ir spinduliavimo terapijos“.

Anot Clinto, po to jiems iš esmės neliko kitų vėžio gydymo variantų, kadangi ši operacija nebuvo įmanoma dėl auglio padėties.

Bet prasidėjus trečiam nėštumo mėnesiui, gydytojai vėl prakalbo apie gydymo galimybes. Tačiau tada Jessicai ir jos vyrui buvo dar sunkiau buvo priimti sprendimą, nors gydytojai ir tvirtino, kad rizika nėra didelė, kadangi kūdikis dar nėra visiškai susiformavęs.

Nepaisant to, Jessica ir vėl atsisakė gydymo dėl savo būsimo kūdikio. Pasak Clinto, gydytojai sutrikę nežinojo net ką pasakyti. Be to, nei Clintas, nei jo žmona nebuvo užtikrinti, kad gydytojai apskaičiavo visas rizikas.  Tačiau vyras neslėpė, kad žmona turėjo ir kitą priežastį atsisakyti gydymo. „Ji žinojo, kad vis tiek mirs. Nors žmona ir nekalbėjo apie tai su manimi, bet jautė… ir norėjo suteikti savo kūdikiui galimybę gimti sveikam“, – sakė Clintas.

Tiesa, sutuoktiniai mėgino gydyti vėžį alternatyviais metodais ir net trumpam buvo sustabdę  augantį naviką. Tai yra Jessica laikėsi griežtos dietos: daug vartojo organinių daržovių sulčių bei jų priedų. Bet netrukus paaiškėjo, kad be agresyvaus vėžio gydymo būdų nugalėti šią onkologinę ligą buvo neįmanoma.

Reikia pamiršti save, kai kalba eina apie žmogų, kurį myli labiausiai už viską pasaulyje

Naktį iš vasario 4 į 5-ąją Jessicai  pradėjo labai skaudėti galvą ir pykinti. Netrukus paniro į komą. „Ji nebepabus“, – pagalvojo sutuoktinis. Kitą dieną Jessika jau buvo prie mirties ir Clintas  pasirašė sutinkantis, kad žmonai būtų atliktas cezario pjūvis. Vasario 6 dieną gimė dukrelė Jessy. Ji svėrė apie 540 gramus.

„Aš galiu tik paliudyti, kad tai buvo Aukščiausiojo malonė: Jessica mirė, kai kūdikis jau galėjo gyventi ne įsčiose“, -sakė Clintas. Gydytojai patikino, kad kūdikis gimė sveikas.

Nepaisant savo asmeninio požiūrio ir įsitikinimų, Clintas neslėpė, kad jam buvo labai sunku visa tai išgyventi: „Taip, aš kovojau. Juk ir Biblija moko mylėti artimą labiau nei save. O man tas žmogus buvo ji. Aš kovojau. Ir supratau, kad kas benutiktų, kaip bebūtų sunku, reikia pamiršti save, kai kalba eina apie mylimą žmogų, kurį myli labiausiai už viską pasaulyje. Ir kad gali jį greitai prarasti. Tai labai sudėtinga“, – prisipažino Jessicos vyras.

Taip pat sunku buvo ir judviejų dviejų metų sūneliui. Clintas prisiminė, kad kai jo žmona pateko į ligoninę, sūnus nematė jos apie mėnesį ir visą tą laiką jis nekalbėjo ir nenorėjo žaisti su tėčiu.  Bet galų gale Clintas nuvedė sūnų aplankyti sunkiai sergančia mamą. Berniuką pasodino prie mamos ir padėjo jo rankytę ant jos rankos. Sūnelis nusiramino.

Bet po Jessicos mirties, anot psichiatrų, berniukas patyrė ūminį “atsiskyrimo nerimą”, nors tėvas kaip įmanydamas guodė ir ramino savo sūnų.

Praėjus dviem mėnesiams po žmonos mirties,  Clintas gyveno „autopiloto“ režimu: kasdien  ėjo į darbą ir rūpinosi dabar jau dviem vaikais. Sakė, kad stengiasi daryti dėl vaikų viską, kas įmanoma, tuo pačiu norėdamas palengvinti vyresnėliui netekties skausmą.

Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po žmonos mirties, savo paskyroje viename socialiniame tinkle, Clintas parašė žodžius, kuriuos galima išgirsti tik iš žmogaus, ką tiktai praradusį mylimą žmogų.  „Man teko laimė turėti žmoną, kuri buvo kupina meilės man, sūnui ir negimusiam kūdikiui. Pasidžiaukite ir jūs su manimi. Dievas palaimino Jessicą, pasiėmęs ją, kur karaliauja pasaulis ir ten nėra skausmo.  Ir aš esu jai labai dėkingas už mums skirtą laiką, o ne skųstis, kad mes kažko nesuspėjome padaryti kartu. Mes turime būti dėkingi už viską, nes tokia Dievo valia“.

Nuotraukose – Jessica ir Clintas Councilai su sūneliu

 

Nusprendė, kad kūdikio gyvybė jiems svarbiau, nei moters liga

2017 metų rugpjūčio mėnesį, 20 nėštumo savaitę,  lentvariškę, 28 metų Vaidą Vaičiūnienę pradėjo kankinti stiprūs pilvo skausmai, kristi svoris. Iš pradžių gydytojai galvojo, kad tai – su nėštumu susiję negalavimai. Bet po kiek laiko, atlikus echoskopiją, paaiškėjo, kad tarp kasos ir inksto, buvo auglys. Vaidai teko išgirsti negailestingą medikų prognozę: jei nėštumą nutrauktų, galbūt pavyktų auglį laiku pašalinti ir ją išgelbėtų. Tačiau Vaida, pakalbėjusi su vyru, nusprendė, kad kūdikio gyvybė jiems svarbiau, nei moters liga. Juo labiau, kad gydytojai negalėjo užtikrinti, jog  nutraukus nėštumą, ji pasveiks ir viskas bus gerai. Kūdikis gimė prieš laiką –  34 nėštumo savaitę.

Po to Vaidai buvo atlikta sudėtinga operacija, per kurią pašalinta dalis kasos ir žarnų. Neišvengė ir  komplikacijų. Vaida savo mažylį pamatė tik po mėnesio. Vėliau jaunai moteriai buvo skirtas šešių seansų chemoterapijos kursas. Tačiau padėtis tik blogėjo: buvo aptiktos daugybinės metastazės kepenyse. Tada Vaida  ir išgirdo iš medikų lūpų, kad jos liga gydymui nepasiduoda.

Bet moteris išgyveno ne tiek dėl savęs, kiek dėl sūnelių, kuriems gali tekti augti be mamos.

Tačiau Vaidos vyras Ramūnas nuolat kartojo, kad ji pasveiks ir viskas bus gerai.

Deja,  bet  2018 metų sausio 11 dieną negailestinga liga pasiglemžė jaunos moters gyvybę. Liūdną žinią savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė velionės artimieji:  „Vakar į amžinybės salą iškeliavo Vaida Vaičiūnienė. Mieloji, išėjai ir niekad nebegrįši, nebeapkabinsi mylimų vaikų, tikiu – tu angelu atskrisi ir apglėbsi savo sparnu. Per anksti, mieloji, palikai tu šį pasaulį“.

Facebook’o nuotraukose – Vaida ir Ramūnas Vaičiūnai – besišypsanti ir laiminga pora

 

Laiminga gimdyvė paklausė, kiek gimė sūnelis ir mirė 

Sutuoktiniai Weightas  ir Karis Bagalai, gyvenantys Kolorado valstijoje, JAV labai laukė sūnaus gimimo, nė nenujausdami, koks jiems teks baisus pasirinkimas.

Artėjant gimdymo laikui, Karis susidėjo daiktus ir kartu su vyru išvyko į ligoninę. Anksti ryte moteris dar spėjo patalpinti savo paskyroje „Facebook‘e“ nuotrauką „su pilvuku“ ir parašė po ja: „Vienintelė priežastis pabusti šiandien anksti ryte – tai laukti kūdikio gimimo“.

Bet  po įprastinės gydytojo apžiūros prieš gimdant, sutuoktiniai išgirdo žinią, smogusią tarsi perkūnas iš giedro dangaus: gimdymo komplikacija – amniono embolija. Tai yra, kad gimdyvės kritinė būklė, vaisiaus vandenims patekus į motinos kraujotaką pro atvirus gimdos kraujo indus. Tai reiškia, kad gimdyvę gali ištikti šokas, kvėpavimo nepakankamumas ir kiti simptomai. Ši komplikacija yra labai pavojinga tiek motinos, tiek ir vaisiaus gyvybei.

Gydytojai suprato, kad kūdikio širdelė gali neatlaikyti ir priėmė sprendimą tučtuojau atlikti cezario pjūvį. Gimdyvei buvo praneštos dvi galimybės: naudoti bendrąją anesteziją, kurią taikant operacija motinai būtų saugesnė arba vadinamąją minimalią anesteziją – gerokai saugesnę kūdikiui, bet pavojingą moteriai. Tačiau būsima mama neabejojo: gydytojai padarys viską, kad jos kūdikiui būtų geriau.

Mažasis Declanas išvydo pasaulį, atlikus cezario pjūvį. Laiminga mamytė paklausė:

  • Kiek sveria sūnelis? Ir išgirdo:
  • 7.5 lb (3kg.400 gramų).

Ir gimdyvė mirė.

Po to savo interviu „New York Post“  Karis vyras Weightas Bagalas  neslėpė bijantis, kad ateis laikas ir sūnus paklaus, o kur jo mama ir kas su ja nutiko. Tačiau vyras galvoja, kad sūnus nekaltins savęs ir visada prisimins savo mamos didvyrišką poelgį –  kad mama  jį mylėjo labiau už gyvenimą.

„Saugokite ir branginkite tuos, kuriuos mylite“, – su ašaromis akyse kalbėjo Weightas Bagalas savo interviu televizijos kanalui „USA Today“.

Mažajam Declanui niekada netrūksta artimų žmonių dėmesio, o tėtis stengiasi praleisti su juo kuo daugiau laiko. Weightas sako, kad kada nors jis parodys savo sūnui šią nuotrauką – laiminga mama, apkabinusi savo pilvuką, rengiasi į ligoninę.  Declanas niekada nepamatys savo mamos, bet jos kupinas meilės žvilgsnis lydės berniuką per visą jo gyvenimo kelią.

Nuotraukose: Karis ir Weightas Bagalai bei jų naujagimis sūnelis, kuris niekada nepamatys savo mamytės

 

Atsidūrė prieš sunkų pasirinkimą: gimdyti ar nutraukti nėštumą

2010 metais Niujorko gyventojai Elizabeth Joice gydytojai diagnozavo piktybinį auglį. Moteris praėjo keturis varginančius chemoterapijos ciklus. Be to, jai buvo atlikta ne viena operacija ir galų gale medikai pranešė džiugią naujieną – onkologinė liga sėkmingai atsitraukė.

Po to  Elizabeth ir jos ištikimasis draugas Maxas nusprendė sukurti šeimą, nors jiems ir buvo pasakyta, kad moteris negalės turėti vaikų.

Tačiau medikų prognozės neišsipildė. Elizabeth  pastojo  2013 metų vasarą. Bet praėjus mėnesiui, paaiškėjo, kad onkologinė liga atsinaujino.

Pora atsidūrė prieš sunkų pasirinkimą: nutraukti nėštumą ir pradėti gydytis ar atidėti gydymą, kad vaisius būtų apsaugotas nuo chemoterapijos. Elizabeth kūdikio gimimas buvo viskas, apie ką ji svajojo, todėl vyrui Maxui pasakė: „Jei nėštumas bus nutrauktas ir paaiškės, kad daugiau negalėsime susilaukti vaikų, man tai bus nepakeliama“. „Ji jautė, kad tai gali būti vienintelė galimybė“, – pridūrė Maxas.

Nors gydytojai ir pašalino vėl susiformavusį piktybinį auglį, bet dėl vaisiaus nebuvo galima atlikti išsamesnio tyrimo su radioaktyviomis medžiagomis, kad būtų galima išsiaiškinti, kiek liga  išplito organizme. Pagal gydytojų prognozes, Elizabeth turėjo gimdyti 2014 metais kovo mėnesį, bet ji susilaukė dukrelės Lilly kiek anksčiau – sausio mėnesį, atlikus cezario pjūvį. Paaiškėjo, kad negydomas vėžys per tą laiką jau buvo pakankamai išplitęs organizme.

Elizabeth Joise mirė  2014 metais, kovo 9 dieną mažosios Lilly ir vyro Maxo akyse, kuris tuo metu sėdėjo prie jos lovos ir laikė ant rankų dukrelę.

Nutraukose – Laimingi Elizabeth ir Maxas Joise su ką tiktai gimusiu kūdikiu ant rankų

 

parengta pagal „New York Post „USA Today“, news.com.au ir lryto.lt informaciją

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą