sniegopilys.lt
Iki šiol santuoka buvo suvokiama kaip beveik privaloma suaugusiojo gyvenimo dalis. Žmogus mokėsi, pradėjo dirbti, susirado partnerį, susituokė ir sukūrė šeimą, o ilgas nebuvimas santuokoje reikalavo paaiškinimo. Šiandien šis scenarijus nebėra vienintelis. Jauni žmonės gali būti santykiuose metų metus, gyventi kartu ir kartu kurti planus, nejausdami poreikio iš karto įregistruoti santuoką. Kadangi santuoka nebėra laikoma vieninteliu rimtumo įrodymu.
Dabar seka lengvai apsiverčia
Dėl šios priežasties kartais sakoma, kad naujoji karta prarado tikėjimą meile arba bijo atsakomybės. Tačiau realybė yra sudėtingesnė. Intymumo troškimas neišnyko: pati santuoka tiesiog prarado kai kurias funkcijas, kurioms ji kažkada buvo beveik būtina. Jei galite gyventi kartu, užsidirbti pinigų, keliauti ir kurti savo gyvenimą nesusituokę, oficialų statusą turite pasirinkti ne iš įpročio, o todėl, kad abiem šalims to tikrai reikia.
Ankstesnėms kartoms vestuvės dažnai būdavo diena, po kurios prasideda tikrasis gyvenimas kartu. Prieš tai žmonės galbūt susitikinėdavo, bet tik įregistravę santuoką įsikraustydavo kartu, sudarydavo bendrą biudžetą ir planuodavo vaikus.
Dabar seka lengvai apsiverčia. Pora pirmiausia keletą metų gyvena kartu, patikrina savo suderinamumą ir tik tada nusprendžia, ar apskritai nori oficialių santykių. Todėl jaunas vyras gali būti visiškai rimtas dėl savo partnerės ir vis tiek nematyti jokios priežasties greitai susituokti. Jam bendras butas, planavimas keleriems metams į priekį ir kasdienė priežiūra jau yra stiprūs įsipareigojimo ženklai. Žiedas ir dokumentas automatiškai negilina esamo ryšio. Tai ypač aktualu, kai yra daug šeimų pavyzdžių, kai oficiali santuoka neišgelbėjo jų santykių nuo nuolatinių konfliktų ar skyrybų. Socialinis spaudimas taip pat pasikeitė. Dvidešimt septynerių ar trisdešimties metų nesusituokimas nebėra visuotinai suvokiamas kaip asmeninė nesėkmė. Draugai gali gyventi visiškai skirtingą gyvenimą: vieni yra susituokę, kiti susitikinėja, kai kurie sąmoningai vieniši, o kai kurie gyvena su partneriu neįregistravę santuokos. Kai pasirinkimo galimybių tampa daug, spaudimas pasirinkti vieną „teisingą“ kelią smarkiai sumažėja. Tai nereiškia, kad vestuvės visiškai prarado savo reikšmę. Daugeliui jos išlieka svarbiu simboliu, teisiniu sprendimu ir būdu viešai patvirtinti savo pasirinkimą. Tiesiog žmonės dabar dažniau klausia savęs, kodėl jie asmeniškai nori susituokti. Tam tikro amžiaus pasiekimas nebėra laikomas pakankamu atsakymu.
Santykiai atrodė pilnaverčiai ir be to
Įsivaizduokite šią situaciją. Mergina ir vaikinas pradėjo gyventi kartu būdami dvidešimt šešerių. Jie dalijosi išlaidomis, atostogavo, pristatė savo šeimas ir ramiai aptarė ateitį. Kai giminaičiai pradėjo klausinėti apie santuoką, abu staiga suprato, kad niekada rimtai nebuvo aptarę pačios santuokos. Jų santykiai atrodė pilnaverčiai ir be jos. Vaikinas nebuvo nusistatęs prieš santuoką, tačiau nemanė, kad po ceremonijos tarp jų kas nors reikšmingai pasikeis. Mergina taip pat nesvajojo apie dideles vestuves ir nenorėjo jų rengti vien todėl, kad žmonės laukė kito žingsnio. Keletą metų jie atidėliojo sprendimą, nors jų santykiai tik rimtėjo. Kai kurie žmonės manė, kad jaunas vyras tam nepasiruošęs, tačiau poroje dėl to nebuvo jokios krizės.
Viskas pasikeitė, kai jie pradėjo svarstyti apie namo pirkimą ir vaikų gimdymą. Tada pirmą kartą oficialaus statuso klausimas tapo praktiškas, o ne simbolinis. Pora nusprendė įregistruoti savo santykius be didelės ceremonijos, nes tai atitiko jų bendrus planus. Jiems vestuvės nebuvo šeimos pradžia, o jau esamos teisinis įforminimas. Tokios istorijos aiškiai iliustruoja besikeičiančią santuokos prasmę. Jauni žmonės vis dažniau delsia tuoktis iš karto ne todėl, kad abejoja vienas kitu. Kartais jie tiesiog nesieja savo jausmų rimtumo su būtinybe nedelsiant įregistruoti santuoką. Santuoka tampa vienu iš kelių galimų žingsnių, o ne privalomu meilės įrodymu.
Žmonės pirmiausia siekia didesnio stabilumo
Šeimos finansinė vertė taip pat verčia žmones atidėlioti sprendimus. Šiuolaikinė santuoka dažnai suvokiama ne kaip maža ceremonija, o kaip daugybės svarbių sprendimų pradžia. Būstas, vestuvės, vaikai, išlaidos mokslui ir poreikis išlaikyti tam tikrą gyvenimo lygį sukuria gana bauginantį vaizdą. Net jei du žmonės yra gerai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, mintis apie šeimos sukūrimą gali sukelti finansinį nerimą. Todėl žmonės pirmiausia siekia didesnio stabilumo. Ši problema ypač pastebima dideliuose miestuose. Jauni žmonės gali uždirbti geras pajamas ir vis tiek suprasti, kad norint įsigyti būstą reikia nemažai sutaupyti. Vaiko gimimas padidina poreikį pagalvoti apie atostogas, vaikų priežiūrą, sveikatos priežiūrą ir galimą pajamų sumažėjimą. Tokiomis aplinkybėmis vestuvės nustoja būti tiesiog romantiška proga ir psichologiškai siejamos su dideliu finansinių įsipareigojimų paketu.
Dar vienas gyvenimiškas pavyzdys. Vaikinas norėjo vesti merginą, su kuria susitikinėjo kelerius metus, tačiau nuolat tvirtino, kad pirmiausia reikia uždirbti daugiau. Rimtą santuoką jis įsivaizdavo kaip nuosavą butą, gražias vestuves ir galimybę iš karto išlaikyti būsimą šeimą. Mergina tokių reikalavimų nekėlė, bet vaikinas vis tiek jautė, kad „nepasiruošęs“ niekam kitam. Jo standartai vis kilo didėjant pajamoms. Tik vėliau jie suprato, kad laukia praktiškai idealių sąlygų. Jiems teko atskirai aptarti, kas iš tiesų būtina šeimai, o kas egzistuoja tik vaikino galvoje kaip „tikro suaugusio vyro“ įvaizdis. Po to santuokos klausimas tapo daug paprastesnis. Kartais jaunos poros atideda vestuves ne todėl, kad joms trūksta meilės, o todėl, kad jas padarė per brangias ir sudėtingas.
Prie to prisideda ir sunkių skyrybų baimė
Daug jauni žmonių užaugo matydami ne tik savo tėvų, bet ir jų draugų, pažįstamų skyrybas ir tapo atsargesni. Dabartinė karta gerokai dažniau matė savo tėvų, giminaičių ar pažįstamų išsiskyrimus, todėl frazė „susituokime ir tada matysime“ nebeskamba itin įtikinamai. Žmonės supranta, kad santuokos įregistravimas negarantuoja ištikimybės, intymumo ar laimingo gyvenimo kartu. Tai natūraliai didina atsargumą.
Žmogus gali norėti gyventi su partneriu daugelį metų, bet neskubės oficialiai įsipareigoti, kol nematys jo kasdieniame gyvenime ir per konfliktus. Jie gali norėti pamatyti, kaip dalijami pinigai, kas vyksta karšto ginčo metu, ar jų požiūris į vaikus sutampa ir kiek kiekvienas žmogus nori keistis. Jaunos poros dažnai nori iš anksto patikrinti šiuos dalykus. Kartais šis patvirtinimo procesas trunka kelerius metus. Prie to prisideda ir sunkių skyrybų baimė. Bendras turtas, paskolos, vaikai ir poreikis teisiškai atskirti gyvenimus paverčia santuoką daugiau nei romantišku pažadu. Tie, kurie vaikystėje matė sunkius savo tėvų išsiskyrimus, yra ypač atsargūs. Jiems santuoka gali būti siejama ir su meile, ir su galima netektimi. Tačiau atsargumas taip pat gali būti per daug. Nėra jokios garantijos, kad santykiai niekada nepasikeis. Galite gyventi kartu septynerius metus iki santuokos ir vis tiek susidurti su krize vėliau. Todėl brandus pasirinkimas nėra susijęs su absoliutaus draudimo nuo skyrybų paieška, o su supratimu, ar santykiai dabar pakankamai saugūs ir ar abu yra pasirengę susidoroti su būsimais pokyčiais.
Ši laisvė suteikia didžiulį pranašumą
Nors dabar laisvės daugiau, tačiau tai ne visada palengvina pasirinkimus. Anksčiau visuomenė daugiausia diktuodavo, ką daryti toliau. Jei santykiai buvo rimti, reikėtų susituokti, o po to susilaukti vaikų. Šiandien kiekvienas žingsnis tapo atskiru sprendimu. Galima mylėti žmogų ir negyventi kartu, gyventi kartu ir nesituokti, susituokti ir nenorėti vaikų arba visiškai atsisakyti tradicinio šeimos modelio. Ši laisvė suteikia didžiulį pranašumą. Žmonės nebejaučia spaudimo tuoktis vien todėl, kad bus laikomi nevykėliais. Tačiau yra ir neigiama pusė: be privalomo scenarijaus kiekvienas sprendimas turi būti priimamas savarankiškai. O savarankiški pasirinkimai paprastai reikalauja daugiau apmąstymų ir abejonių. Socialiniai tinklai sustiprina šį jausmą. Vienas draugas laimingai vedęs, kitas keliauja vienas ir atrodo ne mažiau patenkintas, o dar kiti gyvena kartu dešimt metų nesusituokę. Žmogus vienu metu mato dešimtis sėkmingų modelių ir pamiršta, kodėl turėtų rinktis tradicinį. Santuoka tampa ne tikslu, o vienu iš kelių variantų. Be to, pažinčių programėlės sukuria beveik begalinio pasirinkimo jausmą. Net ir geruose santykiuose žmogus gali susimąstyti, ar nėra tinkamesnio partnerio kitur. Tai nereiškia, kad visi jauni žmonės nesugeba priimti sprendimo. Tačiau kultūra, kurioje gausu pasirinkimo, iš tiesų gali psichologiškai apsunkinti galutinius sprendimus. Dėl to šiuolaikiniai žmonės dažnai nori įsitikinti, kad renkasi ne tik normalius santykius, bet ir tokius, dėl kurių tikrai verta atsisakyti kitų variantų. Kartais tai pagerina pasirinkimo kokybę, o kartais gali lemti pernelyg ilgas idealaus partnerio paieškas. Pasirinkimo laisvė padeda išbristi iš blogų santykių, tačiau neatmeta poreikio galiausiai pasirinkti tikrą, netobulą žmogų.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
