Pabandykite suprasti fizinį ir emocinį alkį, nes persivalgymas labiau siejamas su emociniu, o ne su fiziniu alkiu. Archyvo nuotrauka

Pažvelgus į savo atspindį veidrodyje, neretai būnate nepatenkinti savimi? Jaučiant kaltę dėl kiekvieno suvalgyto kąsnio? Atsiranda nepasitikėjimas savimi ir įkyrios mintys, kad reikia mesti svorį? Išsiaiškinkime, kodėl tai vyksta, – rašo Kima Cargill savo knygoje „The Psychology of Overeating: Food and the Culture of Consumerism“ („Persivalgymo psichologija: maistas ir vartotojiškumo kultūra“.

 

Persivalgymas labiau siejamas su emociniu, o ne su fiziniu alkiu

Viena vertus, maistas yra tai, ko reikia kiekvienam žmogui, norint gyventi normalų gyvenimą ir turėti jėgų veiklai. Kita vertus, maistas gali tapti priklausomybės objektu, kaip ir narkotinė medžiaga.

„Jei žmogus nuolat patiria alkio jausmą, kurio neįmanoma įveikti, neatsiranda sotumas, tai rodo, kad žmogus yra priverstas valgyti.  Priverstinis  valgymas yra priverstinis veiksmas, šiuo atveju persivalgymas“, – teigia Kima Cargill.

Anot jo, tokiais atvejais žmogus valgo ir negali sustoti, valgo įsitempęs, nervinasi,  valgo, kad susidorotų su sunkiais jausmais, valgo, norėdamas numalšinti bėdas. Bet pasitenkinimo nėra. Ir tada atsiranda kaltės jausmas,  žmogus pradeda gailėtis, kad nesugeba savęs suvaldyti.

Pabandykite suprasti fizinį ir emocinį alkį, nes persivalgymas labiau siejamas su emociniu, o ne su fiziniu alkiu. Emocinis alkis nesusijęs su fiziniu pojūčiu. Tai yra, jei jis nevalgė pusę dienos, fiziologinio valgio poreikio gali ir nebūti. Bet atsiradus stresui, išgyvenimams, emociniai jausmai paprasčiausiai  pakeičiami maistu. Kiekvienas turi savo poreikių.

 

Svarbu teisingai maitintis ir vengti saldumynų

„Vieni trokšta meilės, ramybės, komforto, o kitus kankina nepasitikėjimas savimi, graužatis, nepasitenkinimas. Ir maistas padeda susidoroti su šiais sunkiais jausmais. Svarbiausia, žmogui nieko nereikia daryti, tiesiog paimti gabalėlį  maisto ir įdėti į burną. Viskas taip paprasta, kaip obuolį nulupti“, – rašo knygos autorius.

Anot jo, norint susidoroti su persivalgymu, būtina kontroliuoti savo emocijas. Negalintiems ar nepajėgiantiems to padaryti, vadinasi, reikalinga psichoterapeuto pagalba. Taip pat svarbu pakeisti įpročius, nes persivalgymas dažnai būna susijęs su išmoktu veiksmu, peraugusiu į įprotį.

Anot knygos autoriaus, norint sukurti naują įprotį, pakanka tik 21 dienos!  Svarbu teisingai maitintis ir vengti saldumynų. Mat su saldumynais į organizmą patekęs cukrus greitai absorbuojamas ir vėl atsiranda alkio jausmas. Kai tik užsinorite užkandžių,  pirmiausiai užduokite sau klausimą: „Ar aš tikrai alkanas?“ .

„Išmokite mylėti ir priimti save, darykite tai, ko iš tikrųjų norite ir neatidėkite savo poreikių ir norų vėliau!“, – rašo Kima Cargill.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą