Pigmalionizmas pasireiškia ne tik seksualiniu potraukiu meno kūriniams

Kai man buvo 16 metų, turėjau draugą, kurį nepaprastai traukė  įvairios statulos. Turiu omenyje, kad tai buvo neįtikėtina trauka. Ji savo nešiojamajame kompiuteryje turėjo galybę nuotraukų ir marmurinių skulptūrų 3D formatu. O kai mes  susitikdavome, tai 70 proc. laiko praleisdavome lankydami muziejus, parodas, kur jis valandų valandas galėdavo žiūrėti į antikvarines skulptūras, kartais net  ir iš toli. Be to, jis mėgo tik iš marmuro sukurtas statulas, nes iš bronzos ir aukso jo nedomino. Kas tai yra?

                                                                                                   mergina

 

Galbūt jūs pamanėte, kad tai gali būti tam tikras nukrypimas, nes, pažiūrėjus iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad tai yra  akivaizdžiai nesveikas reiškinys. Iš tikrųjų, tai yra visiškai įprasta trauka. Tiksliau, tai yra fetišas, vadinamas pigmalionizmu, kilusiu iš graikų Πυγμαλίων  ir jo šaknys siekia toli į praeitį, labai toli…

Pigmalionizmas yra gana įdomus ir nelabai paplitęs fetišas. Tai atrakcija su nuogu kūno atvaizdu – statulomis, paveikslais, nuotraukomis. Jo vardas buvo paimtas iš mito apie Pigmalioną ir Galatėją.

Pasakojama, kad senovės Graikijos klestėjimo laikais Kretos saloje gyveno garsus skulptorius Pigmalionas, kuris visą gyvenimą paskyrė statulų iš baltų medžiagų (dramblio kaulo, marmuro) kūrimui. Kartą jis iš  balto it sniegas marmuro sukūrė  neįtikėtino grožio meno kūrinį. Tai buvo moters skulptūra. Ji buvo tokia graži ir gundanti, kad jis iškart ją įsimylėjo ir elgėsi kaip su gyva. Skulptorius  pavadino ją Galatėja ir tapo apsėstas tiesiogine to žodžio prasme.

Jis aprengė ją prabangiais drabužiais, dovanojo brangias dovanas, prisipažino meilę,  davė jai skanėstų, piršosi, deklamavo eiles ir kūrė dainas, tačiau ji liko šalta. Tada skulptorius meldėsi Olimpo dievui ir prašė suteikti jam tokią pat gražią žmoną, kokia buvo Galatėja, nes nedrįso reikalauti įkvėpti skulptūrai gyvybės. Atsiliepė į kvietimą grožio deivė Afroditė, prilietusi prie skulptoriaus meilės šerdį, ji įkvėpė statulai gyvybę ir Galatėja  atgijo.

Galatėja  pagimdė Pigmalionui du sūnus – Paphosą ir Kinerą bei dukrą Metarmu.

Žmonės patrauklumą marmurinėms skulptūroms pradėjo vadinti pigmalionizmu, pagerbdami pagrindinį legendos herojų. Šis fetišas vis dar bus labai dažnai minimas kultūroje, dažniausiai Renesanso laikais.

Žmonės, pasižymintys pigmalionizmo fetišu, traukia  įvairios statulos tiek estetiškai, tiek erotiškai. Bet dažnai fetišistas pasitenkinimą patiria tik tada, kai gali paliesti ar apkabinti garbinimo objektą. Sadistinio pigmalionizmo atveju, žmonės, negalintys užvaldyti daikto, tampa apsėsti jo ir galvoja, kaip jį sugadinti ar sunaikinti. Bet daugelyje šalių šį norą slopina įstatymai, kurie patenka į baudžiamuosius straipsnius, susijusius su svetimo turto sugadinimu ar žala kultūros paveldui.

Taigi, fetišizmas yra seksualinis susijaudinimas negyviems daiktams, kūno dalims, fiziniams elementams ir socialinėms situacijoms. Taip šiandien suprantamas šis terminas. Bendrąja prasme tai reiškia ne tik seksualinį susijaudinimą, bet ir pernelyg didelę aistrą kam nors. Be to, iš pradžių ji turėjo religinę potekstę. Tai buvo objektų garbinimo ir dievinimo proceso nustatymas.

Šiais laikais žodis „fetišas“  labiau siejamas su seksu. Vieni mėgsta nuogas moteriškas kojas, kiti  išgyvena seksualinį susijaudinimą vyresnių žmonių atžvilgiu (apie tai kitame straipsnyje).

Tačiau yra fetišų, kurių prigimtis turi šiuolaikinį pagrindą, neprarandant ryšio su praeitimi.

Pigmalionizmas pasireiškia ne tik seksualiniu potraukiu meno kūriniams. Kai tik įmanoma, pigmalionistas iš visų jėgų bando surinkti meno kūrinių kolekciją, atitinkančią jo skonį.

Kaip ir minėta, šis fetišas gali būti žalingas. Jei fetišistas negali turėti geismo objekto, jis siekia žūt būt jį sunaikinti. Galbūt tai tam tikru mastu gali paaiškinti bandymus sunaikinti įvairius meno kūrinius – paslėptus norus. Pigmalionistą gali traukti vaizduoti ne priešingos lyties žmones. Be to, šis fetišas gali būti homoseksualus, zoofiliškas ir pedofiliškas. Pigmalionistui svarbiau ne tas daiktas, o jo esmė – kad jį sukūrė ar pavaizdavo žmogus. Dažniausiai šis fetišas aptinkamas tarp vyrų. Būtent vyrai labiausiai patiria seksualinį potraukį, stovėdami prie dailių nuogų moteriškų skulptūrų ar paveikslų kūnų.

Tuo tarpu moterims pigmalionizmas  pasireiškia šiek tiek kitokia forma – aistra sekso žaisliukams vyrų varpos pavidalu.

Pats pigmalionizmo fenomenas nestebina. Meno aukso amžiaus epochoje statulos ir paveikslai buvo tokie natūralūs ir jaudinantys pagal to meto standartus, kad buvo tiesiog neįmanoma nejausti potraukio. Atsižvelgiant į tai, kad moterų kūnas  tais laikais buvo mažai prieinamas.

Dabar šis fetišas plačiąja prasme dažniausiai būdingas žmonėms, turintiems vidutines pajamas. Tie, kurie gali sau leisti surinkti brangią meno kūrinių kolekciją, nes turėti tokį objektą, tiesiogine prasme, yra gana brangus malonumas.

 

seksologas Liudvikas Petravičius

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą