Kokių kalėdinių tradicijų laikosi britai?

Britai šventei pradeda ruoštis dar gerokai iki gruodžio šalto oro. Skirtingai nei Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje nėra tokio dalyko kaip „Juodasis penktadienis“ (pirmoji kalėdinių išpardavimų diena), todėl britai pradeda pirkti dovanas iš anksto, nes gruodį visa geriausia jau būna išparduota. Iš kur atsirado šios pasakiškos, mielos širdžiai Kalėdų tradicijos?

Privalomas bet kokios dovanos atributas yra kalėdinis atvirukas

Britai yra gana konservatyvi ir santūri tauta, todėl per Kalėdas nėra įprasta dovanoti brangias dovanas. Paprastai žmonės perka kelias mažas dovanas. Pavyzdžiui, vyrams dovanojamos sąsagos, kaklaraiščiai, knygos, alkoholis, o moterims – parfumerijos rinkiniai, drabužiai, rankšluosčiai, suvenyrai. Bet kiekviena dovana turėtų būti gražiai supakuota. Britai tam negaili pinigų, o dovanų pakavimas tampa dar viena prieškalėdine tradicija.

Privalomas bet kokios dovanos atributas yra kalėdinis atvirukas. Tam yra specialios parduotuvės,  kuriose galima nusipirkti atviruką bet kokia proga. Patikėkite, paskutinėmis savaitėmis prieš Kalėdas  į šias parduotuves tiesiog sunku įkišti nosį. Gali atrodyti, kad tai jau seniai atgyvenusi tradicija, bet įvairaus amžiaus žmonės vis dar rašo linkėjimus į atvirukus ir siunčia juos savo draugams ir artimiesiems.

Kalėdų šventė Didžiojoje Britanijoje siejama su Šv. Augustinu, nes šią 597 metų dieną, atvykęs į Kentą, Augustinas perėjo į krikščionybę  ir atvertė į ją daug žmonių.

Kalėdų tradicijų istorija siekia šaknis nuo Mesopotamijos kultūros, kuri turėjo tradiciją švęsti Naujuosius metus. Ta pati tradicija minima ir persų bei babiloniečių kultūrose. Pats paprotys švęsti Kalėdas Didžiojoje Britanijoje įsigalėjo tik Viktorijos laikais.

Kalėdinių kojinių paprotys siekia Viktorijos epochą

Kalėdinės kojinės – kas nėra girdėjęs apie šią nuostabią tradiciją? Šis paprotys siekia tą pačią Viktorijos epochą. Pasakojama, kad Santa Clausas (Kalėdų senelis) kartą praskriejo virš namo ir numetė porą auksinių monetų. Jos įkrito į kaminą, tiesiai į kojinę, kuri džiūdavo, pakabinta virš židinio. Nuo to laiko Kalėdų naktį buvo įprasta pakabinti kojines virš židinio ar lovos, tikintis, kad kas nors į jas įkris. Kalėdos yra visos šeimos šventė, bet labiausiai jos laukia vaikai. Jie pakabina ryškias kojines virš židinio ir laukia dovanų.

Pirmoji eglutė atsirado Didžiojoje Britanijoje 1830-aisiais. Bet kalėdinės eglutės išties išpopuliarėjo 1841 metais, kaip princas Albertas, karalienės Viktorijos vokietis vyras, Vindzoro pilyje pastatė eglutę. Nuo to laiko eglutė neatsiejama britų Kalėdų dalis.

„Holly“  – tai augalas,  kuris reiškia „šventas, o lietuviškai bugienis  – tapo pripažintu Kalėdų simboliu. Pagal kai kurias versijas iš šio augalo buvo pagamintas Jėzaus Kristaus vainikas. Ant „Holly“ yra pralieto Išganytojo kraujo,  todėl jo uogos parausta. Dygliuoti lapai simbolizuoja nukryžiuoto Kristaus vainiką ir spyglius. Raudonos uogos yra Jėzaus išlietas kraujo lašas.

Kone kiekvieno brito namuose kabančio amalų šakelės kalėdinė istorija prasidėjo dar senovės druidų laikais. Jos pasižymi mistinėmis savybėmis, kurios neša sėkmę namams ir išvaro piktąsias dvasias. Skandinavų mitologijoje jis buvo naudojamas kaip meilės ir draugystės simbolis, bet pati tradicija bučiuotis po amalo šakele atkeliavo iš Anglijos! Prieš kiekvieną bučinį nuo amalo  nuplėšiama uoga ir tai tęsiasi tol, kol ant šakos apskritai nelieka uogų.

Džiaugsmo dainos ir giesmės buvo rašomos ir atliekamos visais metų laikais

Kalėdinė giesmė pirmą kartą buvo atlikta Europoje prieš tūkstančius metų. Bet tai nebuvo mums žinomos kalėdinės dainos. Tai buvo pagoniškos giesmės, kurios buvo giedamos aplink akmens ratus per žiemos saulėgrįžos šventes. Žiemos saulėgrįža yra trumpiausia metų diena ir paprastai būna apie gruodžio 22-ąją.

Džiaugsmo dainos ir giesmės buvo rašomos ir atliekamos visais metų laikais, tačiau jų atlikimo tradicija buvo įtvirtinta ir išliko tik per Kalėdas.

Kalėdinės dainos  ir giesmės yra ypatingos ir atliekamos per Kalėdas. Nemažai jų apie Jėzų Kristų ir jo gimimo laiką.

Anglijoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, taip pat gyvuoja rąsto deginimo tradicija. Likus metams iki Kalėdų miške pasirenkamas didžiulis medis. Po to jį nukirsdavo ir palikdavo gulėti, pašalinus šakas. Kalėdų dieną tik šeimos galva atveždavo šio medžio rąstą į namus. Toliau rąstas buvo traktuojamas kaip gyva būtybė, jis taip pat buvo laistomas medumi, vynu  ir apibarstomas grūdais (kukurūzais). Po to rąstas buvo įdedamas į židinį ar krosnį ir padegamas. Rąstas turėjo degti dvylika dienų ir naktų.

Pasak legendos, sudegusio rąsto pelenai turėjo magiškų savybių, nes padėdavo išgydyti ligas ir apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Žmonės nešiojo šiuos pelenus ant kaklo maiše, išbarstydavo po namus. Taip pat buvo manoma, kad jei žmogus pamatys šešėlį be galvos, atsispindinčio nuo židinio, kuriame dega rąstas, jis mirs kitais metais.

Šeimos galva stebėjo, kaip dega ir spindi rąstai. Kuo daugiau kibirkščių jis matė, tuo vaisingesni turėjo būti metai.

Visus  kalėdinius senelius vienija vienas dalykas – jie elniais keliauja per dangų

Britanijoje Kalėdų senelio – Santo Clauso vardas dažnai siejamas su Šv. Mikalojaus  vardu. Šventasis Mikalojus buvo vyskupas, gyvenęs IV a. nuo Kristaus gimimo  mieste, vadinamame Myra. Jis buvo labai malonus žmogus ir žinomas, kaip vargšų padėjėjas, kuris slaptai dovanodavo dovanas tiems, kuriems jų reikėjo. Jo gerumo dėka Mikalojus buvo paskelbtas šventuoju.

Vieni vaikai žino, kad Kalėdų senelis gyvena Šiaurės ašigalyje, kiti – kad Suomijoje, šiaurinėje šalies dalyje, Laplandijoje. Bet visus vienija vienas dalykas – jis elniais keliauja per dangų, naktį per kaminą įžengia į namus ir  palieka vaikams dovanų kojinėse virš židinio ir po eglute.

Bet grįžkime prie kalėdinių atviručių. Žmonės visame pasaulyje siunčia kalėdinius atvirukus draugams ir šeimos nariams. Žinoma, kad pirmoji kalėdinė atvirutė buvo sukurta ir išsiųsta 1843 metais. Vyras, vardu Johnas Calcottas Horsley‘is, išspausdino pirmąją kalėdinę atviruką savo draugui, serui Henry‘iui Cole‘ui.

Jungtinėje Karalystėje tradicinėje kalėdinėje vakarienėje visada puikuojasi ant stalo kalakutiena su bulvėmis ir kitomis daržovėmis. Vakarienei artėjant į pabaigą, valgomas kalėdinis pudingas – saldus skanėstas, pagamintas iš didelio kiekio džiovintų vaisių ir dažnai užpilamas degančiu brendžiu. Kitas tradicinis patiekalas Jungtinėje Karalystėje yra kalėdinis pyragas. Jame taip pat yra daug džiovintų vaisių. Pats pyragas yra padengtas glajumi.

Didžiojoje Britanijoje apie mėnesį tvyro nuotaikinga kalėdinė nuotaika. Tai išties visas šventinis sezonas. Taigi kartu su tradiciniais britų „Merry Christmas and Happy New Year!“ ir mes norime ištarti: „Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!“.