Tyrimas: genetikai išsiaiškino, kodėl žmonės pražyla ir miršta iš sielvarto ir kančios

Mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad depresija ir stresas sutrumpina gyvenimą ir pagreitina senėjimą dėl to, jog jie sukelia neįprastus ANK3 geno ir kelių kitų DNR regionų pokyčius praktiškai visuose kūno organuose. Mokslininkų tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Molecular Psychiatry“.

Stresas ir depresija taip greitai sendina žmogų

„Mūsų tyrimas parodė, kad šio geno veikla keičiasi senstant žmogui ir kad žmonėms, nuolat patiriantiems stresą ar depresiją, taip pat tiems, kurie bandė nusižudyti, jiems yra būdingas ankstyvas senėjimas ir sumažėjusi gyvenimo trukmė“, – sakė Indianos universiteto Indianopolyje (JAV) tyrimo vadovas, dr. Alexanderis Niculescu.

A.Niculescu ir jo kolegos, stebėdami nematodinių kirminų (Caenorhabditis elegans) gyvenimą ir atlikdami lygiagrečius kelių žmonių grupių stebėjimus, rado priežastį, kodėl stresas ir depresija taip greitai sendina žmogų.

Anot  dr. A.Niculescu, palyginti neseniai jo kolegos išsiaiškino, kad antidepresantų įtraukimas į šių bestuburių mitybą žymiai prailgina jų gyvenimą ir nesukelia jokio matomo šalutinio poveikio. Niculescu komanda susidomėjo šiuo reiškiniu ir bandė atskleisti ląstelių mechanizmus, generuojančius šį efektą.

Nuo to paties geno priklauso ir sėkmingo vėžio gydymas

Norėdami tai padaryti, mokslininkai iškėlė dvi nematodų grupes, iš kurių viena buvo maitinama gerai žinomu antidepresantu ir palygino jų genų aktyvumą tarpusavyje. Tai padėjo jiems išskirti kelis šimtus DNR fragmentų, kurie vienaip ar kitaip reagavo į „depresijos gydymą“, iš kurių svarbiausias pasirodė esąs ANK3 genas.

Anot tyrėjų, nuo to paties geno priklauso ir sėkmingo vėžio gydymas, svarbu jį nustatyti kuo anksčiau. Pasak Niculescu, mat šis genas, atsakingas už ląstelių membranų funkcionavimą, pasirodė esąs senėjimo proceso raktas – jo aktyvumas didėja senstant, o tai, matyt, yra susijęs su kūno suglebimu ir mirtimi.

Mianserino molekulės, kaip rodo mokslininkų eksperimentai, sumažina jo aktyvumą ir taip prailgina kirmėlių gyvenimą. Biologai pasiekė panašų efektą, išjungdami šią DNR dalį.

Atskleidę neįprastą ANK3 vaidmenį senėjime, straipsnio autoriai susidomėjo tuo, ką jis daro žmogaus kūne. Atsekę jo veiklą beveik penkių tūkstančių žmonių organizme, biologai nustatė, kad stresas, bandymai nusižudyti, depresija ir kitos psichinės problemos akivaizdžiai padidina šio geno aktyvumo lygį organizme. „Tai galima paaiškinti, kodėl žmonės anksti ir staiga pražyla ir miršta iš sielvarto“, – padarė išvadą mokslininkai.