Interviu su seksologu: 8 sąžiningi klausimai ir atsakymai apie vaikų ir paauglių seksualumą

Vaikų seksualumas visada kelia daug klausimų tėvams (ir patiems vaikams klausimų apie seksą kyla tiek pat). Kaip kalbėti apie seksą, kada ir kas tai turėtų daryti, kaip nepakenkti vaikui? Į šiuos ir kitus klausimus atsako seksologas Liudvikas Petravičius.

• Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti kalbėtis su vaiku apie seksą?
• Skirtingam amžiui skirtos kelios gradacijos – kokią informaciją pateikti ir kokiais kiekiais. Apie seksą galima kalbėti jau tada, kai iš principo pradedi kalbėtis su vaiku. Nuo šešerių metų jis turėtų turėti prieigą prie interneto, kad galėtų naršyti. Jis turi suprasti, kokias kūno dalis turi. Taip pat turi žinoti teisingus jų pavadinimus. Jame neturėtų būti „kranų“ ar „skylių“.

Ankstyvoje stadijoje vaikas turi suprasti vieną svarbią taisyklę – jokie suaugusieji be tėvų leidimo ir be rimtos priežasties neturi teisės jo liesti tose vietose, kurios dažniausiai dengiamos apatiniais. Vaikas turi suprasti, kad jei ši taisyklė pažeidžiama, jis turi kviestis pagalbą ir apie tai, kas nutiko, pasakyti tėvams. Šito pakaks.

Iki septynerių metų vaikas turėtų pats susitvarkyti su asmens higiena. Nes būtent tokio amžiaus vaikai pradeda gėdytis savo tėvų. Iki devynerių ar dešimties metų gerai suprasti, kas jo laukia užaugus, kad su amžiumi susiję pokyčiai neišgąsdintų. O sulaukus 12 metų turi visiškai suprasti, kas yra seksas. Būdami 15 metų jau turėtų mokėti nusipirkti kontraceptikų, sugalvoti, ką pirkti, gerbti kitus žmones, mokėti kalbėti apie seksą ir savo jausmus.

• Kas turėtų kalbėtis su vaiku: mama ar tėtis?
• Idealiu atveju abu tėvai turėtų kalbėtis su vaiku apie seksą – tai normali bendravimo su vaiku dalis. Galų gale, tai nėra pokalbis, kurį galite surengti vieną kartą ir laikyti savo misiją įvykdyta. Tai tema, kuri nuolat iškyla, nes vaikai vėl ir vėl užduoda klausimus. Svarbus dalykas yra tai, kad abu tėvai turėtų susikurti konsoliduotą požiūrį, kurio jie laikosi aptardami sekso klausimus.

Suaugę dažnai drovūs kalbėti apie seksą, net ir su kitais suaugusiaisiais. Moterys menstruacijas gali vadinti „šiais dalykais“, vyrai – „na, tai… aš čia… tai“. Turime lavinti save. Juk jei nesugebėsime vienas su kitu pasikalbėti sunkiais klausimais, negalėsime padėti ir vaikui. Kol suaugusieji nesusiformuos įpročio diskutuoti apie seksą, jie negalės natūraliai apie tai kalbėti su mažais vaikais.

• Ar paaugliai užsiima seksu ar mylisi? Ar jiems reikia pasakyti skirtumą?
• Tai puikus klausimas, nes tarp suaugusiųjų gajus stereotipas, kad vaikai pasiruošę tik platoniškiems santykiams. Kokia nuostabi, paaugliška meilė! Visa kita yra baisi šlykštynė. Tačiau, kaip žinome, paaugliai gali daug ką. Paaugliai gali eksperimentuoti, bet tuo metu rimtų romantiškų santykių neturėti. Tuo pačiu metu jie gali turėti tokius pačius santykius kaip ir suaugusieji – tokius pat gilius, kupinus romantikos, jausmų ir intymumo jausmo.

Reikia suprasti, kad paaugliai, kaip ir visi kiti, yra labai individualūs. Ir kiekvienas konkretus santykis nepanašus į kitus

Su vaiku reikia kalbėti ne apie tai, ką jis turėtų turėti, o apie tai, ko neturėtų būti. Pavyzdžiui, jis neturėtų naudoti kito žmogaus savo tikslams, neturėtų leistis išnaudojamas (o jei supranta, kad tai vyksta, turėtų padaryti tam galą).

Vaikas turi suprasti, kas yra „sutikimo taisyklė“. Tai svarbus klausimas, nes vaikai dažnai nesupranta, kas yra už tos ribos. Kodėl? Nes dažnai pažeidžiamos asmeninės paauglių ribos. Paaugliai turėtų išmokti vieną taisyklę: „ne“ reiškia „ne“, o „taip“ reiškia „taip“. Tik tada, kai žmogus duoda aktyvų sutikimą, gali pereiti prie paties sekso.

• Kaip kalbėti su vaikais apie pornografiją?
• Apie pornografiją būtina kalbėtis su vaikais. Nes to išvengti neįmanoma. Su tuo vaikai susidurs bet kuriuo atveju – ir gana anksti. Taigi, viskas, ką galite padaryti, tai pamėginti juos tinkamai galvoti apie pornografiją.

Pirma, pornografija nėra sekso vadovėlis. Daugelį dalykų, kuriuos jie ten daro, daugumai žmonių labai sunku atkartoti (ir tai nėra ypač malonu). Pornografija yra filmas, labiau panašus į siaubo filmą. Nes žmonės imasi tokių pozų ir jose taip ilgai išbūna, kad paskui viską labai skauda. Taigi, vaikams reikia paaiškinti, kad iš tikrųjų seksas visai taip neatrodo. Antra, pornografija nustato netinkamą santykių formatą. Pornografija neparodo, kaip partneriai ruošiasi seksui (įskaitant kai kurias skausmingas praktikas). Iš jų veidų neįmanoma nustatyti, ar jie yra įskaudinti, ar patenkinti. Labai sunku suprasti, ką jaučia partnerė, jei jos veidas nuolat iškreiptas.

Svarbu pasakyti apie pornografiją, ką iš tikrųjų apie tai galvojate. Nesmerkite „siaubingos pornografijos“. Galite tiesiog paaiškinti, kaip jaučiatės, kai tai pamatysite. Daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Kai kurie jaučia nemalonų jausmą kūne, nes įsivaizduoja save maždaug tokioje padėtyje. Nustebsite, bet paaugliai su savo ambicijomis ir pasitikėjimu iš tikrųjų viską supranta ir gali jausti tą patį. Taigi, nuoširdus pokalbis gali tik sustiprinti jūsų santykius.

• Kaip ir ką kalbėti apie kontracepciją tiek berniukams, tiek mergaitėms?
• Tiek berniukai, tiek mergaitės turėtų būti visiškai informuoti apie tai, kas vyksta lytinio akto metu ir po jo. Ir ši informacija reikalinga ne tik merginoms. Du žmonės užsiima seksu, todėl tai yra jų bendras rūpestis.

Paaugliai turi žinoti šiuos pagrindinius dalykus apie prevenciją: viską apie kontraceptikus ir kaip juos teisingai naudoti. Pilti kolą į makštį – tai blogas būdas, nes nepadeda apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Geras būdas – gydytojo skirti hormoniniai vaistai arba prezervatyvai, kurie yra absoliučiai universalūs ir tinkantys kiekvienam pagal kainą.

Taip pat žinoti viską apie lytiniu keliu plintančias ligas ir viena patikimiausių apsaugos priemonių –  prezervatyvas. Paauglys apskritai turėtų visada nešiotis prezervatyvus su savimi.

Be to, reikia žinoti viską apie lytiniu keliu plintančias infekcijas, nuo kurių prezervatyvai ne visada gali apsaugoti. Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas.

Jei vaikai negali išlaikyti visų šių klausimų egzamino, tada jiems per anksti užsiimti seksu. Tik geriau jiems apie tai nepasakoti. Vis tiek, vargu, ar jie patikės.

• Kokie yra patys blogiausi stereotipai apie paauglių seksą?
• Manau, kad visi stereotipai apie bet kokį seksą yra baisūs, tačiau apie paauglius yra vienas pagrindinis mitas: jei pasakysi apie seksą, jie tuoj ims tai daryti dvidešimt valandų per dieną, be apsaugos.

Nepatikėsite, kaip dažnai suaugusieji mano, kad paaugliai yra visiškai kvaili. Parodykite jiems pirštą, jie pradės sukti šį pirštą. Pasakykite jiems, kas yra seksas, ir jie iškart pradės seksą. Bet kai parodai paaugliui fizikos vadovėlį, jis kažkodėl iškart nebėga studijuoti fizikos.

Todėl paaugliams (ir net mažesniems vaikams) reikia pasakoti apie seksą, kad jie susikurtų sveiką, adekvatų, blaivų požiūrį į seksą, kad jie galėtų įvertinti savo jėgas ir būti apsaugoti. Kad galėtų derėtis, niekuo neužsikrėsti ir būti sveiki bei saugūs.

• Ką ir kada pasakyti vaikams apie masturbaciją?
• Jei kyla klausimas, normalus amžius yra apie devynerius metus. Bet jei pastebėsite, kad mažas vaikas paliečia atitinkamas vietas, pirmiausia išsiaiškinkite, ar tam yra kokių nors medicininių priežasčių. Galbūt kažkas niežti ar skauda.

Ką vaikas turėtų žinoti apie masturbaciją? Pirma, masturbacija yra normalu, tačiau tai yra intymus reikalas. Taigi, jums nereikia nieko įtraukti į tai, išskyrus asmenį, su kuriuo palaikote romantiškus santykius. Turite žinoti prevencijos taisykles, jei masturbuojatės šalia žmogaus, kuris taip pat tuo užsiima. Kad niekas neturi teisės versti tavęs masturbuotis. Nes tai malonumas. Ir svarbiausia. Negalima sakyti, kad tai gėdinga, bloga, nešvaru. Jums viso šito nereikia. Visa tai yra netiesa. Masturbacija yra absoliučiai asmeninis, intymus žmogaus reikalas, jis turi teisę masturbuotis kiek nori. Arba nesimasturbuoti taip pat gerai.

• Kaip kalbėtis su paaugliais temomis, kurios dažniausiai būna nutylimos? Pavyzdžiui, apie homoseksualumą?
• Pirmiausia turite perskaityti literatūrą šia tema. Kad jūs patys turėtumėte teisingus terminus ir teisingai suprastumėte problemą. Galų gale, jei jūsų idėja susiveda į „leisk jiems daryti tai, ką nori, tik tu to nematyk“ – tai toli gražu nėra visuotinis lytinis švietimas. Šiuolaikinis sutarimas daro prielaidą, kad visi žmonės turi turėti vienodas pagrindines teises – tuoktis, turėti vaikų. Tai neturėtų priklausyti nuo seksualinės orientacijos ir niekas neturėtų dėl to jaudintis nei darbe, vakarėlyje – bet kur.

Kai suprasite save ir savo požiūrį į problemą, galite šia tema pasikalbėti su vaikais. Kalbėkite taip, kaip yra. Sakykite, ką galvojate. Jei nesuprantate kai kurių klausimų, kalbėkite nuoširdžiai – nežinau. Tai normalu, visa mūsų šalis nesupranta krūvos klausimų. Tačiau yra dar viena taisyklė. Pirmiausia vaikas turi papasakoti apie savo išgyvenimus, pasidalinti jais. Tik tada pokalbis vyks taip, kaip turėtų. Galų gale, šiuo metu jam gali būti ne taip įdomu klausytis apie pilietines teises. Nes jam dvylika metų ir jis tiesiog nežino, kaip reaguoti į savo draugo elgesį.