sniegopilys.lt
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, kasmet pasaulyje nėščiomis tampa daugiau nei 16 milijonų 15–19 metų mergaičių, o apie 5 milijonai būna priverstos nutraukti nėštumą. Tarptautinė reguliuojamo gimdymo federacija pranešė, kad tarp 10-24 metų jaunimo kasmet užfiksuojama mažiausiai 111 milijonų naujų lytiškai plintančių infekcijų atvejų.
Per pastaruosius kelerius metus Jungtinių Tautų fondas atliko anoniminę Rytų Europos šalyse gyvenančių paauglių apklausą, kurios rezultatai parodė, kad vidutinis lytinių santykių amžius yra 16,5 metų. Taip pat tyrėjai išsiaiškino, ką patys paaugliai galvoja apie seksą ir lytinio ugdymo pamokas mokyklose.
Vaikinas, 15 metų
„Apie savo sveikatą, ypač apie reprodukcinę sveikatą, sužinojau dažniausiai iš interneto. Kai man buvo 12 metų labai mažai ir paviršutiniškai kalbėjau apie tai su savo tėvais. Bet dabar galiu ramiai aptarti šias temas, susijusias su brendimu, lytiniu keliu plintančiomis ligomis ir panašiai.
Mokykloje, kiek pamenu, toks pokalbis buvo tik kartą – 10 klasėje. 16-17 metų mergaitėms buvo pasakyta, kas yra mėnesinės ir prezervatyvas. Mūsų amžiui ši informacija nebėra aktuali. Šiaip jie daugiausiai aiškino nereikalingus dalykus, bet nekalbėjo apie naudingus dalykus.
Ar tai reiškia, kad penkiolikmečiai negali užsikrėsti, ar ko (paaugliai) neturėtų žinoti apie infekcijų prevenciją?“
Vaikinas, 16 metų
„Mano šeimoje seksas visada buvo tabu tema. Tėvai man niekada nepasakojo apie paauglių kūno pokyčius, neaiškino apie intymių santykių higieną ir nekalbėjo apie protingo seksualinių partnerių pasirinkimo svarbą. Aš pats viską susiradau internete (laimei, mūsų kartai nėra ribojama prieiga prie įvairiausios informacijos).
Jau būdamas dešimties metų pradėjau domėtis lytiniu švietimu, vaiko nuomone, labiausiai suprantamu būdu – pornografinių vaizdo įrašų žiūrėjimu. Tai padariau apeidamas šeimos kompiuteryje įdiegtą tėvų kontrolę. Bet kai apie tai sužinojo mano tėvai, kilo baisus skandalas. Kelis mėnesius buvau nubaustas ir ypač kontroliuojamas dėl kompiuterio naudojimo.
Taip supratau, kad seksas yra gėdingas reikalas ir geriau su tėvais apie tai nediskutuoti.
Man buvo sunkiau susitvarkyti su pačių tėvų seksualiniais santykiais. Kartais bute rasdavau prezervatyvų pakuočių ir jausdavau prieštaringus jausmus. Džiaugiausi, kad per šeimos gyvenimo metus jie nebuvo nutolę, bet tuo pačiu jaučiau ir pasibjaurėjimą.
Gerai, kad per tuos metus susiformavo gana sveikas požiūris į seksą ir nebesuku galvos, kad tėvai yra seksualiai aktyvūs“.
Mergina, 15 metų
„Kai man buvo trylika metų jau gana daug žinojau apie seksualinius kontaktus ir kontracepciją. Kartą sėdėjau prie kompiuterio, kur žaidžiau internetinius žaidimus ir per vieną iš pertraukų nuėjau į tualetą ir pamačiau klozete plūduriuojantį panaudotą prezervatyvą. Kažkodėl tai mane išgąsdino. Aš uždariau duris ir greitai grįžau į savo kambarį. Nustebau, kad tėvai, tiesiog užsiėmė seksu, tiesiogine prasme, už sienos, žinodami, kad aš nemiegu. Kita vertus, nesivargino paslėpti savo bendravimo pėdsakus. Galų gale nežino, kad negalima mesti prezervatyvus į klozetą.
Maždaug po metų, kalbėdama su mama, nusprendžiau jai pasakyti, kad kažkada mačiau prezervatyvą tualete ir kad tai blogas būdas juo atsikratyti. Mamai akivaizdžiai buvo labai nepatogu dėl šio pokalbio, ji sumurmėjo, kad tai tėvo darbas ir greitai pakeitė temą. Smagu, kaip mano bendraamžių karta dažnai žino tokius dalykus, o tėvai ne“.
Vaikinas, 17 metų
„Dauguma vaikinų, kaip ir aš, daug laiko praleidžia internete. Todėl pagrindiniai informacijos apie brendimą šaltiniai mums yra „YouTube“, vieši puslapiai socialiniuose tinkluose ir tam tikros rūšies svetainės. Iš esmės visa informacija būtent iš ten. Bet kalbant apie ką nors konkretaus, galiu pasikalbėti su mama, nes esame artimi. Ji nesidrovi kalbėti tokiomis temomis.
Tačiau mokykloje mes neturime sisteminio lytinio švietimo. Galbūt mokyklos medikė pasako ką nors naudingo, kai ateina pas ją. Bet būsiu sąžiningas ir atviras, pas ją labai retai lankausi.
Tokių pokalbių turėjome tik su geografijos mokytoja. Kartais ji vietoj pamokų sąmoningai kalba apie reprodukcinę sveikatą. Be to, kiek žinau, savo iniciatyva, nes ji supranta: yra problemų dėl lytinio švietimo, nes niekas apie tai nekalba. Galiu pasakyti, kad jos pamokos šia tema yra tikrai naudingos.
Apskritai, žinoma, visi gėdijasi apie tai kalbėti, bet nuolat galvoja apie tai. Pavyzdžiui, kartą klasės draugas norėjo įkrauti telefoną ir be jokio pasityčiojimo paklausė mokytojos: „Ar neatsirastų dviejų laisvų skylių?“. Jis taip pasakė ne specialiai, bet mokytoja suprato savaip. Buvo tokia audringa reakcija!“.
Vaikinas, 18 metų
Su lytiniu švietimu mūsų šalyje viskas liūdna. Asmeniškai mano šeimoje visiškai nebuvo kalbama seksualinių santykių temomis. Bent jau aš to nepamenu. Aš pats apie tai pradėjau diskutuoti su savo tėvais būdamas 15-16 metų – tada jau pakankamai žinojau apie seksą. Vienintelis dalykas, kurio reikalavo mama, kad seksas būtų tik po vestuvių.
Per visus mokymosi metus pakeičiau net penkias mokyklas ir tik vienoje iš jų kalbėjo su mokiniais apie seksą. Nuo septintos iki devintos klasės biologijos mokytojas mus aktyviai auklėjo savo iniciatyva – be dalyko dėstymo, jis skatino moksleivius uždavinėti klausimus, taip pat ir intymiomis temomis. Jis suprato įprastą paauglių susidomėjimą. Todėl labai vertinu, nes tai suteikė ne tik reikalingų ir naudingų žinių, bet tuo pačiu pripažino, kad sekso tema nėra niekinga ir tabu. Taip pat supratome, kad yra žmonių, į kuriuos galima kreiptis patarimo. Deja, toks mokytojas yra retas. Bendraudamas su draugais dažnai girdėjau, kad mokytojai net tema „reprodukcinė sistema“ aiškino maždaug taip: „Jūs jau žinote daugiau nei aš, pereikime prie kitos temos“.
Mergina, 17 metų
„Manau, kad mokykla yra ta vieta, kur galima suteikti sisteminių žinių lytinio švietimo klausimais. Ir tai yra žinios ne tik anatomijos ir fiziologijos, bet ir psichologijos bei sveikatos srityse. Be to, jei tema pateikiama teisingai, labai tikėtina, kad ji taps viena populiariausių tarp paauglių – kai jie labai domisi šia „uždrausta“ tema.
Kitas informacijos šaltinis yra bendraamžiai. Iš jų daug ko išmokau. Bet ar tai naudinga, priklauso nuo pačių žmonių ir jų sąmoningumo. Tai yra geras būdas ir ugdyti pasitikėjimą. Bet tie paaugliai, kurie patys menkai išmano sekso temą, gali duoti žalingų patarimų ar net sukurti žmonėms kompleksus dėl savo kūno struktūros bei elgesio ypatumų.
Ir, žinoma, internetas. Ko gero yra nedaug vaikų ir paauglių, kurie neturi prieigos prie interneto. Puiku, kad visa informacija gali būti vienoje vietoje. Be daugybės straipsnių, yra ir „YouTube“ kanalų, kuriuose laisvai ir įdomiai aptariamos daugeliui taip subtilios temos. Daug žinių gavau tiesiog iš ten. Tačiau yra ir trūkumų: nenuoseklumas ir netiksli informacija.
Aš laikausi atviro ir sistemingo paauglių lytinio švietimo pozicijos. Liūdna matyti politinius ir religinius lyderius, neigiančius lytinį švietimą, nes tai, anot jų, „neetiška“. Manau, kad lytinis švietimas mokyklose su tinkamai parengta programa galėtų būti puikus problemų sprendimas“.
Vaikinas, 15 metų
„Aš specialiai neieškau informacijos apie brendimą. Būna, kad netyčia užklystu į kurią nors svetainę internete ir jei ten parašyta kokia nors nesąmonė, pavyzdžiui, „visi paaugliai tingi ir nekenčia mokytis“ arba „masturbuojantis greičiau užauga plaukai ant veido“, suprantu, kad tai yra kažkokie kvaili mitai ir nespusteliu nuorodos. Bet jei parašyta kas nors logiško , pavyzdžiui, „Endokrinologas paaiškino, kokie hormoniniai pokyčiai prisideda prie spuogų atsiradimo paauglystėje“, – greičiausiai norėsiu tai perskaityti. Ši informacija gali būti naudinga ir nesukelia jausmo, kad kažkas bando mane apgauti“.
Mergina, 16 metų
„Su tėvais ir mokytojais nieko panašaus nediskutuojame. Būna, kad kalbamės su draugais, bet ir tada dažniausiai ne apie fiziologiją, o greičiau apie nuotaiką. Mes dažnai juokaujame dėl depresijos. Tai yra, mes rimtai nekalbame apie brendimo problemas, iš esmės viską išverčiame į pokštą.
Jei mokykloje aiškintų apie fiziologinį ir psichologinį brendimą, tai būtų labai naudinga. Tačiau svarbu, kad tokias pamokas dėstytų normalus žmogus. Daug kas priklauso nuo jo. Mūsų mokykloje tokias pamokas mokyti gali tik viena biologijos mokytoja. Ji kartais net pajuokauja šia tema. Na, pavyzdžiui, kažkaip viena mergina buvo labai aktyvi pamokoje, šaukė, o mokytoja ramino ją juokaudama: „Panašu, kad tau brendimas vėluoja“. Biologijos mokytoja yra normali, nes jos pokštai nebūna vulgarūs. Ji, kaip profesionalė, juokauja, bet supranta, apie ką kalba ir juokauja“.
