sniegopilys.lt
Vidurinės mokyklos nebaigusi supermodelis Natalija Vodianova įsitikinusi, kad nereikalingi dideli mokslai, norint pasiekti karjeros aukštumų. Modelis dėl tokios pozicijos sulaukė griežtos kritikos, tačiau dalis tiesos tame vis tiek yra.
Psichologai ir pažangūs pedagogai jau seniai kalba, kad mokyklinis pažymys – itin subjektyvus ir ribotas mokinio žinių vertinimo kriterijus. Nemenkindami žinių svarbos, radome penkias priežastis, kodėl mokykloje prastai mokslus krimtęs mokinys taps sėkmingu žmogumi.
- Jis įpranta būti baramas
Suaugusiųjų gyvenime tai vadinama madingu žodžiu „kritikuoti“. Tačiau esmė nepasikeis – nevykėlis gana dažnai girdi jam adresuotus priekaištus. Taip dažnai, kad baigdamas mokyklą jis jau užsiaugina storą odą ir nustoja reaguoti į įžeidžiančius pareiškimus.
Ir čia jis turi aiškų pranašumą prieš puikų mokinį, kuris buvo sektinas pavyzdys visus 12 klasių, o darbe staiga tapo viršininkų kritikos objektu. Esant tokiai situacijai, antrasis gali sutrikti, pasimesti ir pasiduoti. Tuo tarpu pirmasis net nekreips dėmesio į kritikos formą, išskirdamas problemos esmę: reikia kažką taisyti ar perdaryti. Ir jei jo projektas žlugs, jis jį išgyvens daug lengviau.
- Jis moka derėtis ir prašyti pagalbos
Arba, vėlgi protingų suaugusiųjų kalba, „būti autoritetu“. Namų darbus galima nusirašyti iš vieno, kitas padės atlikti testą, o fizikos laboratorijoje atsisės su tiksliųjų mokslų mokslinčiumi. Šiuo atveju pačiam mūsų herojui tereikia vieno įgūdžio: gerai sutarti su tais, į kuriuos planuoja kreiptis pagalbos. Taip pat žinoti, ką pasiūlyti mainais, būti pasiruošusiam padėti ir panašiai. Ateityje nevykėlis, žinantis, kaip suburti komandą, kuri sėkmingai dirbs jam vadovaujant, bus vertingesnis nei puikiai besimokantis studentas.
- Jis žino, kaip greitai rasti išeitį iš bet kokios situacijos
Ką daryti, jei po penkių minučių tikrai būsite pakviestas prie lentos, bet net neatsivertėte nurodytos pastraipos. Galite iš karto pasakyti, kad neišmokote ir gauti teisėtą dvejetą. Galite pabėgti iš pamokos. Arba galite surengti išradingumo šventę prie lentos ir greitai sugalvoti atsakymą, pagrįstą žiniomis, kurios vis dar yra jūsų galvoje (tikimės, kad taip yra). Mąstymas iš nieko, gebėjimas daryti naujas išvadas iš žinomų faktų yra tai, ką dabar darbdaviai vertina ne mažiau nei raudonos spalvos diplomą.
- Jis nesiekia idealo
Dramos būrelis, foto būrelis, o taip pat reikia vienu metu gerai atlikti visas užduotis, būti klasės, mokyklos aktyvistu ir apskritai – pavyzdžiu visiems. Kaip sunku šiems puikiems moksleiviams kartais gyventi. Toks žmogus darbe tada griebsis visų užduočių iš eilės, stengdamasis įtikti visiems ir visur. Ir tai nėra faktas, kad jam pasiseks su savo perfekcionizmu.
Savo ruožtu tie, kurie nesiekė „aukso medalio“, žino, kam teikti pirmenybę. Prastai besimokantis moksleivis, kuriam nuolat primenama apie „perspektyvią kiemsargio karjerą“, jau supranta: reikia susikoncentruoti į tai, kas svarbu, į tai, kas jam iš tikrųjų duota. Tai yra ugdyti savo stipriąsias puses, o ne siekti kažko aukštesnio, kuris jam yra „nei protas, nei širdis“.
- Iš jo nieko nesitikima
Ir kaip bebūtų keista, būtent tai lemia sėkmę. Puikiai besimokantiems mokiniams tenka didelė atsakomybė. Mokytojai tikisi, kad visada bus pasiruošę pamokai, įskaitai, olimpiadai. Tėvai svajoja ir mato, kaip jų vaikas įstoja į prestižinį universitetą ir baigia jį su pagyrimu. Sunku būti geriausiu mokiniu, nes visiems ko nors iš tavęs reikia. Šiuo atžvilgiu nevykėliui yra daug lengviau ir paprasčiau: iš jo nieko nesitikima, į jį nededama ypatingų vilčių. Jis laisvas nuo įsipareigojimų, todėl yra pasirengęs gyventi neplanuotai, rizikuoti ir siekti sėkmės, mokydamasis iš savo klaidų.
Specialistų komentaras
Mokykloje priimta vertinimo sistema yra šališka: neatspindi viso vaiko žinių ir įgūdžių spektro, taip pat neatsižvelgiama į aplinkos sąlygas, mokinio moralinę ir fizinę būklę. Įvertinimas yra savotiškas galutinis rezultatas, kuris uždeda antspaudą: „tu žinai arba ne“. Mokinį labiau motyvuoja grįžtamasis ryšys, leidžiantis suprasti, kas pavyko, o kas ne.
Be to, vaikai, kurie absoliučiai visame kame nesiekia vienodo aukšto rezultato, yra lankstesni, į pasaulį žvelgia plačiau. Moka susidėlioti prioritetus, o ne siekti atitikti „skaičius“, kuriuose neatsižvelgiama į daugelį dalykų.
Žmogus yra laimingas ir sėkmingas tada, kai yra paklausus, daro tai, kas jam teikia malonumą, kai turi tarpusavio supratimą ir harmoniją su jį supančiu pasauliu. O siekti sėkmės šiuolaikinėje visuomenėje pirmiausia padės ne mokykliniai pažymiai, o asmeninės savybės: atsparumas, gebėjimas susikaupti ir valdyti dėmesį, gebėjimas būti prisitaikančiam, lanksčiam netikrumo situacijoje. Be to, pasaulyje, kuriame daugelis bendrauja internete, kaip niekada svarbu išmokyti vaiką bendradarbiauti, užjausti, kurti bendrą veiklą.
Vis dėlto ką daryti, jei vaikas blogai mokosi? Pirmiausia išsiaiškinkite, kas dėl to yra labiau nusiminęs – jūs ar jūsų vaikas. O gal jūs abu? „Jei tik tėvai nusiminę, pabandykite suprasti, kodėl jūsų ir jūsų vaiko prioritetai skiriasi. Greičiausiai jis protestuoja prieš kažką, kas jam atrodo svetima ir primesta. Tokiu atveju išeitis galbūt yra tik viena – aptarti su vaiku tai, kas jam iš tiesų įdomu ir susitelkti ties tikslų šioje srityje siekimu. Yra tikimybė, kad nutraukus psichologinį spaudimą jo vidinis protestas išnyks ir jis nuspręs pakoreguoti pažymius.
Jei vaikas ar abu tėvai susierzina dėl blogo pažymio, nebarkite jo, jis jau ir taip blogai jaučiasi. Geriau užjausti jį, apgailestauti, kad taip atsitiko. Tada pabandykite kartu išanalizuoti jo emocijų priežastį. Galbūt jis nerimauja, kad jus nuliūdins, tačiau jis yra abejingas pačiam įvertinimui.
Kita priežastis: jis mano, kad vertinimas yra neteisingas. Tada jūs turite paaiškinti, kad mokyklų vertinimo sistema negali būti objektyvi iš esmės.
Jei padarytos klaidos buvo prasto pažymio priežastimi, pasakykite vaikui, kad jis, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę klysti, o nesėkmė yra tik pretekstas analizuoti, kas pakeliui į tikslą buvo padaryta ne taip ir kas galima pakeisti, kad kitą kartą pavyktų geriau.
