12 tėvų posakių, žalojančių vaiko psichiką

Patarlės – tai liaudies išmintis, perduodama iš kartos į kartą. Ko gero dažnas mūsų girdėjo šias frazes iš savo tėvų ir nedvejodami, panašiose situacijose,  pasakėme jas ir savo vaikams.

Atrodo, kad protėvių išmintis yra paslėpta šiose sparnuotose frazėse, bet pagalvojus, kaip dabar pasikeitė pasaulis, šios „tiesos“ net gali būti žalingos vaikams.

 

1. „Vaizduoji protingą“

Paprastai tai pasakoma ironiškai, norint pabrėžti, kad žmogus nėra toks protingas, kaip kad jis galvoja. Taip tėvai neretai pasako ir savo vaikams, kai  jie mėgina įsiterpti į suaugusiųjų pokalbį ar bando pasakyti ką nors nesuprantamo. Tuo tarpu tėvai nori pasakyti jiems labai paprastą tiesą: neprasižiok ten, kur nebūtina, nes atsidursi kvailio vietoje.

Dabar gilinkimės giliau. Net jei nemanote, kad pati formuluotė yra gana grubi, ką vaikas iš jūsų girdi? Pirma, kad jūs laikote jį kvailiu. Antra, nenurodote, kokiose konkrečiai situacijose verta patylėti ir savo nuomonę geriau pasilaikyti sau. Ar būtent tai norėjote pasakyti?

2. „Geriau žvirblis saujoje, nei sakalas danguje“

Ši patarlė reiškia, kad tai, ką turite čia ir dabar, yra geriau nei kas nors nepamatuojama ir nepasiekiama. Tai tokia gana atšiauri gyvenimo tiesa.  Bet jei dažnai kartosite šią patarlę vaikui, tuomet tiesiog atgrasysite jį svajoti, stengtis, siekti tikslų, bandyti tobulėti ir panašiai. Be to, ateityje jis bijos priimti sprendimą ten, kur teks rizikuoti. Beje, prie to paties tinka ir posakis: „Gerai ten, kur mūsų nėra“.

3. „Kuo tyliau eisi, tuo toliau nueisi“

Tai yra vienas iš tų posakių, kurio prasmė laikui bėgant buvo visiškai iškreipta. Dabar tai dažniau sakoma tais atvejais, kai tėvai nori vaiką šiek tiek „pristabdyti“. Pavyzdžiui, jei rašys raides ant lapo atidžiai ir neskubėdamas, turės gražią ir tvarkingą rašyseną.

Be to, akivaizdu, kad šis posakis netinka situacijose, kur reikia žaibiškos reakcijos arba priimti greitus, svarbius sprendimus. Kadangi nusprendėte išmokyti vaiką šios liaudiškos išminties, visada paaiškinkite jam, ką turite omenyje.

4. „Kai valgai, turi būti kurčias ir nebylys“

Viena vertus, ši patarlė turi ir medicininį paaiškinimą: jei kalbėsi valgydamas, gali užspringti. Kita vertus, tėvai dažnai draudžia vaikams apskritai kalbėti valgant. Galų gale, jei daug kalbės, dalinsis įspūdžiais, susėdus šeimai prie vakarienės stalo, vaikas niekada nebaigs valgyti.

O jei pažvelgtumėte į šią situaciją iš kitos pusės? Tėvai dirba, vaikai visą dieną būna darželyje ir mokykloje. Šeimos vakarienė  yra reta galimybė visus suburti ir pabendrauti. Vietoj to, viskas virsta skausmingu pamokslavimu ar priekaištais, po kurių visi išsiskirsto į savo kambarius ir užsidaro.

Galbūt todėl dabar šeimos šventės pasikeitė neatpažįstamai…

5. „Juoktis be jokios priežasties – kvailumo ženklas“

Manoma, kad tai yra viena patarlių, nurodančių žmogaus prislėgtą nuotaiką.

Bet jei mes dabar kalbame apie vaiką, tai jis atras milijonus priežasčių juoktis, pokštauti ir be jokios priežasties. Vaikas pasaulį mato visiškai kitaip, skirtingai, nei suaugusieji, suvokia kai kuriuos žodžius ir veiksmus. Ir jei nematote priežasties juoktis, tai dar nereiškia, kad vaikas to tikrai nuoširdžiai nenori. Tai tarsi eiti gatve su  ausinėmis ir šypsotis, klausant mėgstamos muzikos, o praeiviai, žvelgdami į jį iš šalies, pagalvos: „Na ir kvailys“.

6. „Dabar juokiesi, paskui verksi“

Tai labai sena patarlė ir ji yra aiškinama jau istoriniu požiūriu. Gyvenimas retai suteikia mums galimybę atsipalaiduoti. Įsitikinimas, kad už bet kokį džiaugsmą teks sumokėti liūdesiu ar net  nelaime, lemia, kad daugelis nesidžiaugia iš visos širdies.

Bet ar esate tikri, kad tą reikia drausti vaikams? Kodėl reikėtų bijoti būti laimingu ir linksmu? Leiskite vaikui juoktis tiek, kiek jam patinka ir po dvidešimties metų pasaulyje bus dar vienas laimingas suaugęs žmogus.

7. „Jėgos yra – proto nereikia“

Oi … kai mes dažnai sakome šiuos žodžius vaikui. Pavyzdžiui, kai jis, neapskaičiavęs jėgų, ką nors sulaužo. Arba padaro ką nors kita, kur pirmiausiai reikia pagalvoti, o ne įdėti fizinių pastangų. Šis posakis skamba įžeidžiamai, nes vaikas galvoja, kad turėti jėgos, būti stipriam yra kažkas blogai!

Kita vertus, ar turėtume gyventi pagal gyvūnų pasaulio įstatymus? Žmogui tam ir duotas protas, kad jis jaustų skirtumą ir suprastų, kada naudoti jėgą, o kada ne.

8. „Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs“

Tai taip pat yra viena iš tų patarlių, kuri dabar įgijo kone priešingą reikšmę – darboholizmo atspalvį. Tai reiškia, kad ir kiek daug dirbsi, laikas pailsėti. Bet vaikui reikia būtinai paaiškinti skirtumą tarp „noriu“ ir „privalau“.

9. „Ašaromis liūdesiui nepadėsi“

Kokią reikšmę mes, suaugusieji, suteikiame šiam posakiui?  Ko gero teisingiausias atsakymas: ko čia šaukti, nes jau įvyko tai, kas įvyko. Dabar turime nusiraminti ir galvoti, kaip išspręsti problemą. Be to, jei auginate sūnų, galite pridurti, kad berniukai neverkia.

Dabar pagalvokime: iš esmės, kas yra ašaros? Vien emocijos? Liūdesys? Sielvartas?

Psichologai jau seniai tvirtina, kad varžyti emocijas yra kenksminga. Mat slepiami giliai savyje  emociniai išgyvenimai neretai virsta ligomis.

10. „Ne mano kiaulės, ne mano pupos“

Prie šios patarlės galime pridėti ir kitą „Mano namelis yra pakraštyje – aš nieko nežinau“ – skamba panašiai? Tai reiškia, kad žmogui, kuris niekur nesikiša, ramiai sėdi „užrištomis akimis“, niekam nepadeda, nieko nepalaiko, yra abejingas ir jam į viską nusispjauti.

Vis dėlto gal geriau mokyti vaiką būti drąsiu, iniciatyviu, teisingu, o ne abejingu?..

11. „Tu esi paskutinė abėcėlės raidė“

Tai viena iš labiausiai vaiko psichiką žalojančių patarlių. Viena vertus, tai yra bandymas parodyti vaikui, kad jis nieko nereiškia, velkasi gale (ši patarlė dažniau taikoma, kai vaikas pradeda blogai mokytis, gauti prastus pažymius). Sovietmečiu, kai visi siekė kolektyvizmo, sakydavo „Visi už vieną, vienas už visus“.

Dabar įžvelgiame kitokią prasmę. Vienaip ar kitaip, bet didžiausia tėvų klaida pasakyti savo  sūnui ar dukrai, kad jų norai ir nuomonės nieko nereiškia.

12. „ Muša, vadinasi, myli“

Kaip bebūtų keista, bet šią patarlę kai kurie tėvai mėgsta pritaikyti ir savo vaikams. Pavyzdžiui, kad ir tokia situacija: jūsų dukra grįžta namo ir skundžiasi: „Vienas berniukas šiandien klasėje mane pastūmė arba timptelėjo už plaukų“. O mama atsako: „Nieko baisaus. Tai reiškia, kad tu jam patinki. Kai muša, vadinasi, myli“. Tarkime, paauglystėje, berniukai iš tikrųjų nežino, kaip dar atkreipti mergaitės dėmesį, bet tai bene žalingiausia patarlė, kurią išsakome vaikams.

Todėl nustokime skleisti šias „išmintis“.