Kartais santykių su artimaisiais patirtis ar vidiniai vaikystės konfliktai (kuriuos išgyvena visi) konkrečiam berniukui ar mergaitei pasirodo per skausmingi. Ir šie įvykiai turi įtakos seksualinei sferai. Archyvo nuotrauka

Bet koks emocinis perversmas gali užgesinti trauką arba, priešingai, įžiebti destruktyvią aistrą. Bet ką daryti, jei emocinis protrūkis ar užsitęsęs konfliktas įvyko ankstyvoje vaikystėje? Mūsų jausmingumas yra susijęs su pirmųjų gyvenimo metų pojūčiais. Kartais santykių su artimaisiais patirtis ar vidiniai vaikystės konfliktai (kuriuos išgyvena visi) konkrečiam berniukui ar mergaitei pasirodo per skausmingi. Ir šie įvykiai turi įtakos seksualinei sferai. Jūsų dėmesiui, atrinkome tris atvejus, parodančius, kaip sunkumai intymiame gyvenime koreliuoja su vaikystėje išgyventais įvykiais, rašo www.mindwell-leeds.org.uk.

 

Ji buvo įpratusi slopinti emocijas, negalvoti apie tai

Būkime atviri: šios ir panašios situacijos reikalauja gilaus psichoterapinio darbo. Ir vis dėlto galime žengti pirmuosius žingsnius, kad išsilaisvintume nuo praeities naštos.

40-metė Ashley, išgyvenusi 20 metų santuokoje, sužinojo, kad jos vyras turi kitą moterį ir vaiką. Moteris visada stengėsi būti ideali žmona, įtikti vyrui, nors pati orgazmo nepatiria. Ji prisimena save 11-12 metų amžiaus, kai tėvas paprašė jos nusirengti ir palietė. Moteris tvirtina niekada apie tai nekalbėjo.

Anot psichologų, tai gali būti ryšys tarp nesėkmės santuokoje ir ankstyvos kraujomaišos patirties. Dažnai vaikai laiko save blogų dalykų, kurie jiems nutinka, priežastimi, jaučiasi kalti ir tyli apie tai, kas nutiko. O jei jausmų raiška šeimoje nebuvo skatinama, mergaitė dvigubai  stipriau bijodavo atskleisti tėvo gundymo faktą.

Poreikis saugoti paslaptį gali sustiprinti moteriai būdingą artumą ir nustatyti tabu jos seksualumui. Ji buvo įpratusi slopinti emocijas, negalvoti apie tai. Todėl pirmas dalykas, kurį jai teks išmokti, yra įsisąmoninti savo išgyvenimus ir juos įvardyti.

Specialistai pataria kasdien užsirašyti, kas vyksta (įvykiai, mintys, sapnai…) ir tuos jausmus, kuriuos sukėlė šis įvykis.

„Užduotis – užrašyti bent 4–6 skirtingas emocijas apie kiekvieną įvykį“, – patikslina specialistai. – Ir tada Ashley pagerins ryšį su savimi, tada jai bus lengviau kalbėti apie savo troškimus“.

Anot jų, detalus darbas su jausmais stumia išeiti iš griežtos savęs kaltinimo ir tabu seksualumo sistemos. Tada jai nereikės užsidaryti vyrų ir giminaičių atžvilgiu. Juk uždaroje sistemoje visiems tvanku. Kai esame suvaržyti, kiti pradeda jaustis taip pat. Galbūt su kita moterimi vyras tenkino atvirumo poreikį, kurio nepatenkina tokia, atrodytų, „ideali“ žmona.

Jausmingumo traumos: kaip vaikystės seksualiniai sukrėtimai mus veikia dabar

42 metų Jackobas iš esmės palaiko gerus santykius su žmona, tačiau prieš dešimt metų jai tapus mama, vyras nustojo jausti potraukį ir negali su ja mylėtis. Jis myli savo žmoną ir bijo, kad ji pradės apgaudinėti. Jis vaikystėje rado tėvą lovoje su kita moterimi ir prisimena, kaip tai buvo skaudu.

Galima daryti prielaidą, kad Jackobas tokiu būdu erzina  ar skatina savo žmoną (nors ir nesąmoningai), siekdamas išprovokuoti jos neištikimybę.

„Tikriausiai tėvo išdavystė vaikui padarė tokį stiprų įspūdį, kad Jackobui giliai užsifiksavo“, – teigė vienas psichologų. – Ir kaip nusikaltėlis, siekiantis patekti į nusikaltimo vietą, jis sukuria sąlygas vėl atsidurti išdavystės situacijoje ir ją iš naujo išgyventi, logiškai išspręsti.

Šią vaikystės patirtį galėjo papildyti potraukio praradimas, susijęs su vaikų gimimu. Dažnas atvejis, kai nėštumo ir kūdikio maitinimo metu partneriai vengia sekso, vyras pasitraukia į save, o po kurio laiko seksualinis gyvenimas nutrūksta. Traukos funkcija „užkonservuota“ kaip nereikalinga, nes mūsų kūnas veikia principu „panaudok arba prarask“.

Taip pat gali būti, kad jo žmonai tapus mama įsijungė „Madonos kompleksas“: mama yra šventa, su ja negalima mylėtis.

Anot specialistų, Jackobas  turėtų išsiaiškinti, ar jis iš principo turi potraukį. Jei jis visiškai išnyko,  tai turėtų kreiptis į gydytoją, atlikti kraujo tyrimus dėl prolaktino ir testosterono, kad būtų išvengta galimų hormoninių sutrikimų.

O jei problema yra santykiuose su žmona, turėtų atidžiai įsiklausyti į save. Ką jis jaučia tuo metu, kai žmona pradeda  kalbėti apie seksą? Pasibjaurėjimą, susierzinimą ar baimę? Galbūt intymią santykių pusę jis sieja su tėvo išdavyste, su jo meiluže, o ne su žmona-mama, todėl bet koks erotinis kontaktas jam sukelia neigiamus jausmus. O gal jis bijo po pertraukos pasirodyti esąs blogas sekso partneris?

 

Buvo audringo savo tėvų seksualinio gyvenimo liudininkė

Sunku atlikti tokią analizę be psichoterapeuto, tačiau jos esmė – išsiaiškinti tikrąją reikalų būklę ir tikrąsias išgyvenimų priežastis. Patvirtintas senamadiškas metodas nepakenks: tris savaites, o dar geriau, mėnesį be vaikų su žmona išvykti į poilsio namus ir visapusiškai atsipalaiduoti, negalvojant apie darbą ir buitį. Atostogų metu lengviau suteikti vietos svajonėms ir erotinėms fantazijoms ir stengtis jas perkelti į intymių santykių sferą.

28-erių Maria prisimena aistringus, bet nesuprantamus tėvų santykius – vaikystėje ji dažnai iš už durų girdėdavo jų dejones ir verksmus, jai atrodė, kad tėtis skriaudžia mamą. Kai jai buvo dešimt, ji pirmą kartą žiūrėjo pornografiją ir tada ėmė be galo fantazuoti apie seksą. Nekaltybę ji prarado būdama 13 metų, vasaros stovykloje susitarusi su savo drauge ir dviem vaikinais dėl grupinio sekso. Nuo tada Maria dažnai keičia partnerius ir mano, kad kuo nešvaresnis seksas, tuo geriau.

Iš tikrųjų mergina, prieš savo valią, dar nesuvokdama, kas vyksta, buvo audringo savo tėvų seksualinio gyvenimo liudininkė ir buvo traumuota ankstyvos seksualizacijos. Greičiausiai Maria tą akimirką jautėsi susijaudinusi, ir šis jausmas buvo įspaustas į jos psichiką. Ji vėl ir vėl norėjo patirti dopamino pojūčius, tapo priklausoma nuo šių malonumų.

Mergina nusprendė, kad viską, ko jai reikia, gali gauti tik per seksą. Ji vilioja vyrus ir palieka juos, tačiau nesugeba užmegzti santykių.

Galbūt vaikystės scenos, įsirėžusios į jos atmintį, sustiprino jos nereikalingumo ir atskirties nuo poros jausmą, kurį ji jau turėjo santykiuose su tėvais. Izoliacijos patirtis suformavo tam tikrą sadistinį požiūrį į save ir partnerius. Viena vertus, Mariai reikia artumo, kita vertus, ji nuvertina šį artumą, suvokdama seksą kaip kažką vienkartinio, trumpalaikio ir „nešvaraus“. Jai neįmanoma turėti ilgo ir gilaus ryšio su vienu žmogumi. Įskaitant su savimi.

Anot psichologų, Maria turi pripažinti, kad ji yra jausmingas žmogus, galintis patirti skausmą, ilgėtis, ko nors norėti, pykti ir kuriam reikia dėmesio bei pagarbos, o ne pulti. Kad tai įvyktų, gali pabandyti įsivaizduoti save kaip mažą mergaitę, prisiminti, ko tuomet labiausiai norėjo, pagalvoti apie žmogų, kuris buvo jautrus jos jausmams, atsiliepė į jos prašymus.

Psichologų tvirtinimu, jei tokio žmogaus nebūtų, verta įsivaizduoti literatūros ar filmo herojų/ heroję, kuri, pasak Marios, besąlygiškai rūpintųsi vaiku. Ir tada ji gali pabandyti atverti savyje šią suaugusiųjų dalį ir išmokti žiūrėti į save taip pat rūpestingai ir pagarbiai.

Tikslas yra neatmesti savo silpnybių ir poreikių, išmokti geriau pasirūpinti savimi. Todėl specialistai siūlo Mariai išvardinti, kodėl ją galima mylėti, kas joje gero. O epitetų reikia parašyti bent šimtą. Dvidešimties tezių jos fantazija gali išsekti, tačiau svarbu įveikti šį barjerą ir toliau pažvelgti į patrauklias puses, pozityviai galvoti apie save, pamatyti ne tik jos gundantį kūną, bet ir dvasines savybes, orumą. Tai gana ilgas kelias, norint atkurti sąžiningus, bičiuliškus santykius su savimi.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą