Nemažai moterų linkusios nutylėti, nenori pasakoti apie patirtą smurtą net savo artimiesiems ar draugams, nes „gali blogai pagalvoti apie mano partnerį“

Nepaisant to, kad jau gyvename gana saugiame XXI amžiuje, pasaulyje vis dar yra nemažai žmonių, kurie patys savo egzistavimu gali patirti nemalonumų. Tai moteriškos lyties atstovės.

Atrodytų, kad dabar pagrindinės grėsmės, kylančios mergaitėms ir moterims, turėjo nugrimzti į praeitį: aukšto lygio išsilavinimas, aktyviai veikiančios policijos pajėgos, savigynos priemonės ir kitos saugumo taisyklės turėtų turėti tam įtakos.

 

„Jei muša, vadinasi, myli“ – blogiausias posakis, kurį tenka girdėti

Nepaisant to, vis tiek didžiulė dalis merginų ir moterų susiduria su pavojais namuose, gatvėje, darbe ar mokykloje: jos gali patirti psichologinį spaudimą, fizinę ar net seksualinę prievartą. Deja, nuo jo niekas nėra apsaugotas.

Gali nepadėti  ir reikiamas sijono ilgis, apskritai kukli išvaizda ar atvirkščiai – gebėjimas pastovėti už save. Kartais  ir lankomos kovos menų pamokos gali neduoti norimo rezultato, nes netikėtumo   ir nelauktumo situacija dažnai nugali visus išankstinius pasiruošimus.

Čia kalbama ne apie tamsiame skersgatvyje tykojantį iškrypėlį. Kiek merginų ir moterų santykiuose  beveik savanoriškai išgyvena smurtą? Ar tikrai žmonės taip nutolo nuo gyvūno, kad sugadino pagrindinį instinktą – stengtis išvengti grėsmės?

Ar apskritai verta kalbėti apie psichinę sveikatą, jei psichologai yra įpratę jas vadinti „silpnąja lytimi“? Smurtas  jau yra  beveik „įtvirtintas“ mūsų kasdienybėje, jau kone įprasta to tikėtis iš tų, kurie turi bent kažkokią galią ar viršenybę prieš kitus, nesvarbu, ar tai būtų prekybos centro apsaugininkas, vanojęs tualete benamį, ar mokytojas, gydytojas, viršininkas… Agresija iš jų pusės nieko nestebina, netgi atrodo natūralu – kai kurie net tiki, kad jei „tai nebuvo skausminga, tada gydymas buvo blogas“.

Toks požiūris įtvirtintas net liaudies „išmintyje“. Niekas nebando užginčyti medicinos pažangos, bet niekas neatsisako vartoti vaistų vien todėl, kad XIV amžiuje ši opa buvo gydoma ugniažolėmis. Racionalesnis „naujas“ pakeičia jau atsilikusį „seną“: laikas mums visiems suvokti, kad „jei muša, vadinasi, myli“ – blogiausias posakis, kurį tenka girdėti mūsų visuomenėje. Iš tikrųjų meilės nėra ten, kur yra daug skausmo, ašarų ir kančios. Tai Stokholmo sindromas, kurį gydo psichiatrai.

Meilė, santykiai, draugystė, pažintys … Visa tai buvo sukurta tam, kad mūsų gyvenimas būtų geresnis.

Aišku, vyras taip pat gali susidurti su smurtu santykiuose, tačiau statistikoje tokie atvejai yra pavieniai, lyginant su moterimis Apskritai per ilgai moterų padėtis buvo neproporcinga, lyginant su vyrais. Todėl, kad tėvas neverčia sūnaus apsirengti kažkuo „mažiau iššaukiančiu“, nemoko jo griežtai pasakyti „ne“, kai yra linkęs į lytinius santykius, nekalba apie skaistybės ar kuklumo svarbą. Užtat dukros privalo…

Akimirka, kai sūnus atves nuotaką į namus, laukiama su užsidegimu, o kai dukra – būsimą jaunikį – su baime. Nes dažniausiai kenčia merginos.

Todėl mergaitės, merginos, moterys, kad ir kokio jos būtų amžiaus, turėtų atsiminti pagrindines taisykles, kurios padės išvengti daug problemų ir apsisaugoti nuo šių situacijų:

  1. Santykiai turi baigtis, patyrus pirmą vyro ar vaikino smūgį

Antrojo neturėtų būti, tiksliau, jo negalima leisti. Tai yra po pirmojo smurtavimo, rankos pakėlimo reikia susirinkti visus daiktus, nieko neklausyti ir nutraukti kontaktus. Šioje situacijoje bet kurie žodžiai, atsiprašymai ir prašymai jau nieko nereiškia, nes niekas nenusipelno fizinio smurto. O jei žmogus kartą  taip padarė, neabejokite, padarys ir kitą kartą.

  1. Negali būti pasakymo: „tu mane privedei prie to“ arba „išprovokavai“

Gali būti tik tokie paaiškinimai: „aš nesusivaldžiau“, aš nekontroliuoju savęs“,  „aš perlenkiau lazdą“ ir panašiai. Geriau net nekalbėti su tokiais tipais ir  juo labiau, kurti santykius  su jais, nes geruoju nesibaigs.

  1. Moteris gali būti išprievartauta santykiuose, o ne vien tamsioje tarpuvartėje tykojant maniakui

Bet koks bandymas užmegzti seksualinius kontaktus ar priversti santykiauti be jūsų sutikimo  yra seksualinis smurtas ir prievarta. Todėl taip nutikus, reikia iš karto kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne mėginti suprasti ir pateisinti savo vyrą ar vaikiną.

  1. Negalima tylėti, nes to tikisi ir nori smurtautojai, įpratę prie nebaudžiamumo

Tai  jau išdėstyto ankstesnio punkto tęsinys: slėpdamos problemą, jūs suteikiate jai galimybę pasikartoti. Todėl turite pranešti savo artimiesiems, teisėsaugos institucijoms ar kaip nors kitaip  paviešinti šią problemą. Negalima likti vienai su smurtu, nes patekus į tokią situaciją, ne jūs atrodysite blogai, o tas, kuris smurtavo.

  1. Smurto dangstymas nepadės apsisaugoti

Nemažai moterų linkusios nutylėti, nenori pasakoti apie  patirtą smurtą net savo artimiesiems ar draugams, nes „gali blogai pagalvoti apie mano partnerį“. Tai yra, jūsų partneris gali be baimės padaryti ką nors blogo, nemalonaus, bet jūs jį dangstote ir bandote išlaikyti jo reputaciją? Ar  ilgai sugebėsite slėpti savo veidą nuo nusėtų  sumušimų ir mėlynių.  Kai nutinka kas nors panašaus, reikia atsisėsti ir pagalvoti, ką reikia toliau daryti santykiuose su šiuo žmogumi. Šiame etape daugelio bėdų vis dar galima išvengti paprasčiausiai nutraukus bendravimą.

  1. Žmogus parodo savo „tikrąjį veidą“ ne iš karto, o pamažu

Iš pradžių viskas gali būti pasakiška ir nuostabu santykiuose, bet niekas negarantuoja, kad buvęs „princas“ netaps „monstru“. Smurto ir kontrolės lygis didėja ne iš karto: iš pradžių tai gali būti jūsų nuomonės nepaisymas, po to atitinkamas tonas ir visuotina kontrolė. Fizinė prievarta dažnai įvyksta, kai smurtautojas jaučia, kad mergina ar moteris neturi kur nuo jo pabėgti.

  1. Elgiasi dvilypiai: viešumoje nors prie žaizdos dėk, o namuose smurtauja

Jei žmogus viešumoje arba  vieną dieną elgiasi gerai ir tinkamai, o kitą – nemaloniai ir agresyviai, ir ši situacija kartojasi, tai yra blogas ženklas. Subalansuotas žmogus negali kardinaliai keistis kiekvieną dieną, nes nebūna tokių nuotaikos pokyčių. Ar turėtume laukti, kol vieną iš blogų dienų jis parodys savo „tikrąjį veidą“? Ne. Negalima laukti ir tikėtis, kad žmogus „suaugs į protą“, pasikeis“.

  1. Atminkite, kad negalite priklausyti nuo ko nors!

Rizika padidėja, jei jūsų santykiai yra nevienodi: planuojate vaikus ar yra kitų ribojančių aplinkybių. Taigi, neturėtų būti situacijos, kai visiškai neturite savo pinigų, kontaktų ir galimybių. Nes poroje asmeninių lėšų turėjimas pirmiausiai yra saugumo garantas.

  1. Neturėtumėte visiškai ištirpti santykiuose ir viską paaukoti dėl jo

Pirma, tai yra ta pati priklausomybė, kurios jūs siekiate savanoriškai. Kita vertus, neturint savo  interesų ir pomėgių greitai nustosite būti įdomi ne tik savo partneriui, aplinkiniams, bet ir sau. Meilė, esanti jūsų pasaulėžiūros centre, nepadarys jos stipresnės, tačiau sunaikins visas kitas sritis. Be to, tai, ko yra per daug mūsų gyvenime, tampa nuobodu ir nyku!

  1. Jūs turite būti sau prioritetas

Jūsų savijauta, sveikata ir laimė turėtų būti svarbiausia, norint išlikti stipriomis ir džiaugtis gyvenimu.

  1. Laikas pamiršti socialinius standartus, kitų žmonių nuomonę ar pasmerkimą

Įsidėmėkite, kad jūsų gyvenimas yra tik jūsų ir  niekas neturėtų į jį patekti be jūsų sutikimo, priimti be jūsų pagrindinius gyvenimo sprendimus. Jei nenorite šeimos, vaikų  – jūsų valia, bet jūs neturite susitaikyti su  diskomfortu dėl sugalvoto  ir primetamo socialinio „modelio“.

  1. Patekti į nemalonią situaciją nėra gėda

Taip pat ir prašyti pagalbos nėra gėda. Kovoti už savo laimę nėra gėda. Bet savo noru susigadinti gyvenimą dėl nepavykusių santykių  – jūs to nenusipelnėte. Geriau kreiptis pagalbos vėliau nei niekada. Bet dar geriau atsikratyti problemos nedelsiant, atsiradus pirmiesiems ženklams.

 

parengta pagal equalitynow.org

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą