Seksualinio priekabiavimo aukos atvirai: kaip prie jų lindo mokytojai ir dėstytojai

Anot psichologų, paaugliai turi tokią savybę – seksualizuoti bet kokius santykius, taip pat ir tuos, kuriuose nėra seksualinės konotacijos. Vaikai gali sąmoningai ar nesąmoningai išprovokuoti suaugusįjį, nesuprasdami jo poreikių ir reakcijos, painiodami sekso troškimą su įprastu žmogiškos šilumos ir priežiūros poreikiu bei neteisingai vertindami draugišką mokytojo dėmesį jo atžvilgiu.

Jūsų dėmesiui merginų pasakojimai, kuriuos parinkome įvairiuose forumuose.

 

Julija (26 metai)

„Jis sakydavo, kad per fizinio lavinimo pamoką neužsidėčiau liemenėlės, nes tai tik trukdys“.

2003-2004 metais aš mokiausi šeštoje klasėje. Mūsų fizinės kultūros mokytojui buvo  30–35. Jis dažnai vesdavo mus sportuoti į lauką, tačiau tik klasės mergaites. Visada atsistodavo mums iš nugaros ir liepdavo daryti atsilenkimus į priekį ir į šonus. Kitus pratimus darydavome labai retai.  Ne kartą prieidavo tai prie vienos, tai prie kitos ir ranka suduodavo per užpakalį. Taip pat ir man. Buvo gėda ir nemalonu, bet niekas nesiskundė dėl to.

Bėgdavau aš ne kaip, bet vieną kartą prabėgau labai gerai – nesustodama ir normaliu tempu. Tada prisimenu jam kažkodėl prireikė patikrinti mano pulsą ir užuot pačiupinėjęs jį ant riešo, pridėjo savo ranką tiesiog man ant krūties ir gana ilgai palaikė. Po to nusišypsojo ir nueidamas pasakė „Viskas gerai, normalus tavo pulsas!“. Aš nežinojau, kaip reaguoti – tarsi ir nieko neįvyko, bet mane ilgai kratė po to. Iki šiol negaliu  pamiršti to prisilietimo.

Jis mėgo mergaites vadinti malonybiniais žodžiais: -yte, ėle, -ute ir panašiai Tai irgi nervino. Nuolat nepasibeldęs įeidavo į mergaitėms skirtą persirengimo kambarį. Vyresnių klasių merginos visada pasikabindavo rankšluosčius, kai persirenginėdavo, kad jis nepamatytų jų, o mes kiekvieną kartą sutrikdavome ir prisidengdavome drabužiais. Tik ir galvojome: „Greičiau jis išsinešdintų“.

Bet daugiausiai fizinio lavinimo mokytojas  dėmesio skirdavo mergaitėms, turinčioms dailią ir gražią figūrą – nuolat jas girdavo ir siekdavo paliesti. Mergaitėms belikdavo tik kikenti, paslėpus sumišimą. Jis mums sakydavo, kad einant į fizinio lavinimo pamokas neužsidėtume liemenėlių, nes jos tik trukdo. O  prie sporto salės skirtoje patalpoje pasikabino didelį plakatą su pusiau apsinuoginusia moterimi vienomis kelnaitėmis. Ir tai ne kur nors kitur, o mokykloje! Aš visada nusukdavau akis ir stengdavausi nežiūrėti į sienas.

Kiti mokytojai žinojo apie fizruko pomėgius, bet nieko nedarė, nors ir atsiliepdavo apie jį dažnai nekaip. Prisimenu, tik vieną mergaitę, kai jos tėvai pasiskundė direktoriui. Po to ją perkėlė mokytis į kitą klasę, kur buvo kita fizinio lavinimo mokytoja.  Nors tėvų susirinkimuose ne kartą buvo keliamas klausimas dėl šio mokytojo elgesio ir kad  geriau būtų, jei pamoką pravestų moteris, bet taip ir liko. Niekas nesiėmė priemonių.  Aš visada supratau, ką reiškė jo toks elgesys, bet prieštarauti ar įsikišti bijojau. Juk jis buvo mokytojas ir jo reikėjo klausyti. Eiti į fizinio lavinimo pamokas buvo tikra kančia. Prieš mokytoją jausdavausi nejaukiai ir didelė gėdą.

 

Viktorija  (28 metai)

„Sodindavosi mergaites ant kelių ir kišdavo ranką joms tarp kojų“.

Tai buvo seniai – 1998 metų pavasarį. Aš mokiausi antroje klasėje. Vasarą ilsėjomės stovykloje.  Sportavome. Pasibaigus varžyboms, vienos pamainos mergaitės nuėjo į dailės studiją, esančią stovyklos teritorijoje. Ten dirbo tapybos mokytojas, 60 metų vyras. Prisimenu, kad studijoje buvo sena žalia sofa – ten viskas ir nutiko. Mokytojas pasisodindavo kurią nors  mergaitę, kalbėdavo  laikydamas ranką tarp jos kojų. Po to jis atsisėdo prie stalo ir mes pradėjome piešti.

Tada nieko nesupratau, bet jaučiau, kad kažkas vyksta neteisingai. Nesupratau, kodėl jis taip elgėsi.  Nežinau, ar kitos mergaitės apie tai pasakojo tėvams, bet stovyklos darbuotojai nieko nežinojo. Aš pati ilgai neprisiminiau šio įvykio ir tik po maždaug 20 metų viską supratau. mane tarsi kas nors būtų apliejęs lediniu vandeniu, pasidarė šlykštu. Nežinau, ar jis turėjo lytinių santykių su bent viena mergina, bet tai, ką jis padarė, galima aiškiai apibūdinti kaip tvirkinimą.

 

Аna (21metai)

„Vadino mus „kliūškomis“ ir paprašė, kad su savimi nešiotume prezervatyvus”.

Jis buvo vienos kolegijos dėstytojas. Suaugęs vyras, vedęs, praktikuojantis psichologas. Kai jis atvyko į mūsų kolegiją, iš pradžių visiems labai patiko – turintis humoro jausmą, nenuobodus, įdomiai pateikia medžiagą ir lengvai randa bendrą kalbą su jaunimu. Tiesa, bet pamačius, ką jis išdarinėja, pasidarė visai nejuokinga.

Jis paprašė merginų „pasiruošti“ užsiėmimams: pasidažyti lūpas ryškiais lūpų dažais, gražiai apsirengti. Jis pasakė: „Reikia pasiruošti užsiėmimams taip: įsivaizduokite, kad šalia  jūsų guli vyras – vienoje rankoje yra vadovėlis, o kitoje …“. Būtent tokie buvo jo pokštai.

Kitą kartą paprašė atsinešti  į paskaitas prezervatyvų (tai, matyt, taip pat buvo pokštas). Jis pagyrė merginas, kurios jo paklausė.  O kitoms pasakė: „Jūs neišlaikysite egzamino!“. Jis mėgo grabalioti  merginas ir nuolat keistai šypsojosi.

Mums, studentėms, buvo labai nemalonu to klausytis. Grupės vaikinai, beje, visada juokėsi iš jo žodžių. Dažnai  išeidavau iš auditorijos, tarsi būčiau išsimaudžiusi pamazgose.

Kiti dėstytojai žinojo apie jo bendravimo metodus ir specifinį, švelniai tariant, humoro jausmą. Bet jie nieko nesakė, išskyrus tai, kad jis buvo keistas. Studentai tik juokėsi iš jo, nors visai nebuvo juokinga.

Blogiausia, kad nebuvo įmanoma nei piktintis, nei kaip nors jam atsakyti. Jei kas nors panašiai pasielgtų gatvėje, gali priešintis, kovoti, o dėstytojo visi bijojo“.

 

Аleksandra (18 metų)

„O kaip kitaip merginos gauna gerus pažymius?“

Tai buvo pernai viename universitete. Kūno kultūros dėstytoją moterį pakeitė kitas dėstytojas. Kai atsisėdau pailsėti, jis atsisėdo šalia ir nedrąsiai pradėjo minkyti mano pečius. Aš iškart pasitraukiau  ir sušukau: „Ką darote?!“, o jis tik juokdamasis atsakė: „Kaip dar mergaitės gauna gerus pažymius?“ Tada jis pradėjo lįsti prie kitos merginos, sakydamas, kokios gražios jos kojos.

Man buvo labai nemalonu po jo žodžių. Sėdėjau ir supratau, kad mane tiesiog pažemino, bet nieko  negalėjau atsakyti. Pasipiktinimas buvo toks didelis, kad nusprendžiau parašyti pareiškimą dekanatui. Tačiau paaiškinus viską, pasakė: „Nusiramink, normalu, jis tik juokauja“. galvojau, nieko sau juokai, pasakyti, kad mergina tik per lovą gali gauti gerus pažymius. Nesulaukusi užtarimo dekano kabinete, apie tai anonimiškai parašiau socialiniame tinkle, kad pasklistų gandai, kaip elgiasi kai kurie dėstytojai universitete.

Kai istorija buvo paskelbta, komentaruose nemažai vaikinų rašė: „Tu pati kalta dėl to“, „Jei prie tavęs kabinėjasi, vadinasi esi laisvo elgesio mergina“, kai kurie išvadino tiesiog kekše.

Laimei, ši istorija pasiekė ir dekanatą. Nekompetentingas dėstytojas buvo išmestas. Manau, kad toks elgesys neturėtų būti toleruojamas, net jei taip elgtųsi ir pats popiežius. Mokytojai yra tie patys žmonės ir neturėtų naudotis savo pozicija žemindami kitus.

Alina (15 metų)

„Galvojau, kad tuo bučiniu viskas ir pasibaigs“

Viskas prasidėjo vasaros stovykloje… Aš patekau į būrį, kuriame visi buvo iš mūsų miesto. Ir mūsų būrio auklėtojas buvo iš mūsų miesto. Mano pirmojo mokytojo sūnus. Mes su juo paprastai kalbėjomės, juokdavomės, erzindami vienas kitą. Viskas buvo gerai, bet vieną vakarą jis pašaukė mane į tuščią pavėsinę. Sakė, kad nori pasikalbėti ir bac pabučiavo mane į lūpas. Tada  jam buvo 21- eri, o man 12 metų. Iš pradžių maniau, kad tai šaunu. Po to dar kartą bučiavomės…

Naujais mokslo metais pradėjus lankyti mokyklą paaiškėjo, kad jis bus mano informatikos mokytojas  Aš labai išsigandau … Man buvo gėda pakelti akis į jį. Juk aš bučiavausi su mokytoju. Tyliai sėdėjau per jo pamokas.  Ir vien pamačiusi jo žvilgsnį, išrausdavau. Bet ir to buvo maža…

Vieną dieną po pamokos jis paprašė manęs pasilikti. Na, aš pasilikau, jis užrakino klasės duris ir prispaudė mane prie sienos… Aš klausiu, ko tu nori iš manęs, o jis atsakė, kad nori tokio pat bučinio, kaip ir stovykloje.  Ištrūkau iš jo glėbio ir nubėgau į klasės galą, o jis atsekė paskui mane… Ir vėl norėjo  prispausti  prie sienos, bet aš pabėgau. „Tai jūs mane pasileidėle laikote, negi nėra kitų merginų?“ – paklausiau jo, bet jis nieko neatsakė. Priešingai –  įsižeidė ar net supyko – demonstratyviai atrakino duris ir aš išėjau.

Paskui jis pradėjo rašyti man SMS, kad nori bučinio ir panašiai.  Aš atsisakiau.  Pradėjau gauti iš jo blogesnius pažymius, nors ir išmokdavau gerai pamoką. Imdavo šaukti ant manęs be jokios priežasties, net žeminti. Kartą aš negalėdavau nutylėti, kai jis mane ir vėl pažemindavo. Atsistojau ir išėjau iš klasės, pasakius „už…ai mane“. Jis paskui mane, pradėjo gąsdinti, kad mamai pasakys… Atvirai pasakius, nežinau, ką man daryti toliau ?…

 

Svetlana (12 metų)

„Kviesdavo smagiai praleisti laiką, tuo pačiu pabrėždamas žodį „seksas“

Aš mokausi muzikos mokykloje. Ten mano mokytojas pastaruoju metu itin priekabiavo prie manęs. Nors iki tol jis visada su manimi elgdavosi labai gerai, sakydavo man komplimentus, kviesdavo smagiai praleisti laiką, tuo pačiu pabrėždamas žodį „ seksas“. Neseniai turėjau vieną nutikimą su juo.  Eidama į solfedžio pamoką, apsivilkau šiek tiek permatomą palaidinę trumpomis rankovėmis, o ant viršaus – megztinį. Kai atėjau į pamoką, mokytojas pradėjo sakyti, kad klasėje yra labai šilta ir kad aš nusivilkčiau megztinį. Taip bus patogiau ir groti! Nusivilkus megztinį, jis nuolat lietė mano petį, glostė galvą ir pasakė krūvą komplimentų!

Bet paskutinį kartą apskritai buvo nesąmonė!

Į pamoką atėjau vėl apsivilkusi palaidinę su trumpomis rankovėmis, o ant viršaus buvau apsivilkusi šiltą, pilkos spalvos palaidinę.  Buvau visai neseniai pasidariusi mažytę tatuiruotę (na, tokią visai vaikišką, bet ji man labai patinka iki šiol) ir  nežinau kaip, bet ją pastebėjo mokytojas! Ir staiga truktelėjęs palaidinę, apnuogino mano pečius. Aš atsitraukiau ir jis paklausė, ar neturiu tatuiruotės ant krūtinės, pilvo, šlaunies, nugaros. Aš taip išsigandau, nes pamaniau, kad jis privers mane parodyti.

Aš papasakojau tėčiui apie tai, o jis pasakė, kad  nesakyčiau mamai ir nešiočiau  megztinius ilgomis rankovėmis.

 

Psichologės ir psichoterapeuto komentarai

Daugelyje civilizuotų šalių bausmė už priekabiavimą yra profesijos draudimas visam gyvenimui.  Aš už griežtas bausmes tokiems mokytojams.

Tokias istorijas gana dažnai girdžiu iš pažįstamų ir klientų. Problema ta, kad dauguma nepilnamečių dėl savo amžiaus ir nepakankamo sąmoningumo nesugeba laiku suprasti nusikaltėlio ketinimų ir apsisaugoti nuo seksualinės prievartos.

Mano giliu įsitikinimu, visi mokytojai, dirbantys su vaikais ir paaugliais, turėtų išklausyti specialių mokymų kursus, kuriems neskiriama reikiamo dėmesio. Paaugliai turi tokią savybę – seksualizuoti bet kokius santykius, taip pat ir tuos, kuriuose nėra seksualinės konotacijos. Vaikai gali sąmoningai ar nesąmoningai išprovokuoti suaugusįjį, nesuprasdami jo poreikių ir reakcijos, painiodami sekso troškimą su įprastu žmogiškos šilumos ir priežiūros poreikiu bei neteisingai vertindami draugišką mokytojo dėmesį jo atžvilgiu. Kompetentingas mokytojas turėtų į tai atsižvelgti ir žinoti, kaip  elgtis. Todėl atsakomybė už seksualinį priekabiavimą visada tenka suaugusiam asmeniui, aprašytais atvejais, mokytojui, nes mokytojas nuo mokinių skiriasi ne tik amžiumi ir patirtimi, bet ir atsakomybės bei profesinės etikos idėjų supratimu.

Kiekvienas priekabiavimo atvejis turi būti kruopščiai išnagrinėtas. Jei jūsų vaikas apie tai papasakojo, pirmiausia turite su juo pasikalbėti. Bet jokiu būdu neturėtumėte jo kaltinti. Vaikas šioje situacijoje negali būti kaltininkas, nepaisant amžiaus. Geriau, kad tokie atvejai būtų aiškinamasi dalyvaujant psichologui.

Kitas žingsnis – eiti pas direktorių. Jis turėtų imtis priemonių ir patikrinti atvejį. Ir jei jis pasitvirtintų, tada viskas priklausys nuo to, kokių veiksmų bus imtasi.

Galų gale apie visus veiksmus, kurie gali prilygti seksualiniam priekabiavimui, reikia pranešti ne tik mokyklos direktoriui, psichologui ar kuriam nors kitam suaugusiajam, kuriuo pasitikite.

Suaugusiųjų ir mokytojų veiksmai priklauso nuo situacijos rimtumo. Jei situacija yra pakankamai rimta, reikia imtis tinkamų priemonių.

***

Aprašytais atvejais pateikiami du amžiaus tarpsniai ir kiekvienas iš jų turi būti vertinamas atskirai.

Paauglystė – tai pats sunkiausias ir svarbiausias asmenybės ir seksualumo formavimosi etapas. Šis amžius susijęs su kūno ir hormonų pokyčiais, kurie gali sukelti keistą paauglių elgesį. Berniukams tai yra padidėjęs seksualinis aktyvumas.

Merginos  bręsta anksčiau, tačiau jų psichika gali būti visiškai nepasiruošusi savo seksualumo ir ypač kito žmogaus seksualumo pasireiškimui. Tai yra jauni žmonės gali nesuprasti, kas su jais vyksta ir ką daryti. Tačiau kuo vyresnis paauglys, tuo labiau būna nubrėžtos asmenybės ribos ir didesnis savęs supratimas.

Ką turėtų daryti tėvai? Išklausinėkite paauglį, kas tiksliai atsitiko. Kalbėkitės su juo, bet aiškiai pasakykite, kad jis nėra dėl nieko kaltas. Jei prie jo buvo seksualiai priekabiaujama, tuomet būtinai nueikite su vaiku pas psichologą konsultacijai. Taip pat nueikite pas mokyklos direktorių ir paaiškinkite, kas įvyko. Jei nepavyks tą padaryti, pakeiskite mokyklą.

Svarbiausia  – nekaltinti vaiko, leisti jam išsikalbėti ir neslėpti sunkių išgyvenimų. Paprastai tam padeda psichologai.

Bet kokiu atveju, nesvarbu, kaip paauglys elgiasi tokiais atvejais, bet visada atsako suaugęs žmogus. Paauglys gali būti viliojamas, bet gali to ir nesuprasti. Vadinasi, jis nėra atsakingas už save. Seksualiniai veiksmai, kurių nenorėjo asmuo, yra reglamentuojami Baudžiamojo kodekso straipsniais, o prašymą policijai gali pateikti tik smurto auka. Žinoma, kalbėdami apie mokytojus, kurie daro didelę įtaką, visi gali bijoti tapti nauja auka ir pradėti pasyviai elgtis, kad nekiltų skandalas. Todėl geriausia taktika yra diktofonas, liudytojai ir pareiškimas. Jei jaučiate kokių nors psichologinių sunkumų ar tą pačią apatiją, tuomet geriau pasikonsultuoti su psichologu.