Jelena sako, kad 17 metų, praleistų Afrikoje, jau tapo jos gyvenimo dalimi. O svarbiausia – ji čia laiminga. "Instagram" nuotrauka

Jelena gimė ir užaugo Minske, baigė institutą, dėstė anglų kalbą, užsiėmė saviugda ir niekada negalvojo apie Afriką. Jai ranką ir širdį pasiūlė turtingas ispanas, bet ji mieliau pasirinko juodaodį studentą iš Nigerijos. Moteris negalėjo pastoti, gydytojų prognozės nedžiugino, tačiau ji nesiruošė taikstytis su „nevaisingumo“ diagnoze.

 

Dono meilė merginai iš pradžių taip pat buvo be atsako

Dabar ji turi keturias žavingas dukras ir savo šokių mokyklą vyro tėvynėje. Jelena sako pamilo šalį, kurioje užsieniečiai dažnai grobiami už išpirką, o korupcijos lygis yra vienas didžiausių pasaulyje.

Elena Nigerijoje gyvena 17 metų, bet ji gimė ir užaugo Baltarusijos sostinėje ir buvo eilinė mergina. Na, galbūt, labiau išsiskyrė iš kitų savo smalsumu ir  kad šiek tiek nenuspėjama. Nors universiteto dėstytojai  ne kartą skeptiškai pareiškė, kad „nieko gero iš jos nebus“.

Būdama 19 metų Jelena jau mokė vaikus anglų kalbos, pati mokėsi ir išbandė save įvairiose srityse. Ji dainavo, šoko, nesiskyrė su gitara, baigė įvairius kursus ir net prekiavo kosmetika. Tačiau jos niekada  net baisiausiame sapne neaplankė beprotiška mintis persikelti gyventi į Afriką.

Be to, sulaukusi 26 metų, Jelena sulaukė rimto ir turtingo ispano pasiūlymo tekėti už jo, bet mergina atsisakė, abejodama savo jausmais. Ir tada jos gyvenime pasirodė jis – nigerietis Donaldas.

Merginą su Donu supažindino  jo draugas, kuris  pats buvo ilgai ir be atsako ją įsimylėjęs. Tačiau Dono meilė merginai iš pradžių taip pat buvo be atsako. Tris mėnesius jis bandė ją merginti  ir visaip rodė dėmesio ženklus.

Visi aplinkui kalbėjo apie tai, koks nuostabus Donas žmogus. Rusų kalbos dėstytoja,  kuri dėstė  jaunuoliui universitete, su susižavėjimu pasakojo Jelenai, kad šis juodaodis buvo geriausias jų universiteto studentas iš užsienio per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Draugai apkaltino Eleną kietaširdiškumu ir atkreipė dėmesį į geriausias jo savybes: gerumą, sumanumą, žalingų įpročių nebuvimą ir meilę jai. Nepaisant to, Jelena liko abejinga ir priėmė jį tik kaip draugą.

Ir vieną kartą per Kalėdas kažkaip akimirksniu suprato, kad ji negali gyventi be šio žmogaus. Jelena paskambino jam ir nuskubėjo pas jį į bendrabutį, kad ištartų tik tris žodžius: „Aš tave myliu!“. Donas nepriklaupė ant kelio ir neįteikė sužadėtuvių žiedo savo mylimajai, o tiesiog atėjo pas  jos tėvus ir paprašė dukters rankos.

 

Mergina ne kartą buvo įžeidinėjama tiesiog gatvėje

Iš pradžių Jelenos tėvai buvo sutrikę. Tačiau matydami laimingas dukters akis, jie netrukdė jos santuokai. Su  giminaičiais ir aplinkiniais padėtis buvo daug sudėtingesnė. Mergina ne kartą buvo įžeidinėjama tiesiog gatvėje. Tiesiogine to žodžio prasme spjaudė  jai į veidą ir elgėsi su neslepiama panieka. Tačiau Dono tėvai taip pat nebuvo patenkinti sūnaus pasirinkimu, bet ir neatkalbinėjo sūnaus nuo šio žingsnio.

Jelena ir Donas Minske gyveno dvejus metus. Per tą laiką ji taip ir nesugebėjo pagimdyti vaiko, patyrusi nesėkmingą nėštumą, tačiau atsisakė patikėti gydytojų žodžiais, kurie tvirtino, kad  ji gali ir neturėti vaikų.

Po to, kai sutuoktinių turėtas verslas žlugo ir jiems nebuvo suteikta viza keliauti į Europą, jie nusprendė vykti į Nigeriją. Tiesa, prieš išvykdami pora jau spėjo tapti tėvais ir sėdo į lėktuvą su 8 mėnesių dukrele ant rankų.

Gyvenimas Nigerijoje nebuvo panašus į tą, ką Jelena buvo skaičiusi apie šią šalį.

Iki išvykimo moteris apie Nigeriją perskaitė, atrodo, viską, ką galėjo. Ji skaitė apie valdžią, muzikantus, politikus ir gentis. Ji  nepraleido pro ausis ir savo pažįstamų abejonių dėl savo pasirinkto sprendimo adekvatumo.

Be to, Jelena prisiklausė ir siaubo istorijų, kad Nigerijoje aukojami baltieji,  kad europietei ilgi plaukai bus nukirpti tiesiog gatvėje, nes afrikiečiams tai patinka, o jos vyras gimtinėje tikrai turės ne vieną žmoną ir daug vaikų.

Laimei, tikrovė su šiais baisumais nesutapo, tačiau pirmieji gyvenimo Afrikoje metai bet kam galėjo atrodyti kaip pragaras. Ketverius metus ji gyveno po vienu stogu su vyro giminaičiais name, kuriame elektra atsirasdavo tik retkarčiais, o vandens visai nebuvo. Skalbė rankomis, mat pelės pragraužė skalbimo mašinos laidą. Gamino maistą ant laužo ir netgi sugebėjo dirbti mokykloje už labai juokingą atlyginimą.

 

Nusprendė atidaryti savo šokių mokyklą

Dabar atrodo, kad visoje Afrikoje nėra laimingesnės šeimos. Kadangi sunkumai ją tik užgrūdino. Ji didžiuojasi savimi, kad išgyveno visus išbandymus, sugebėjo išlaikyti tikėjimą savimi ir tapti keturių nuostabių dukrų mama, iš kurių vyriausiajai jau 17, o jauniausiai 2 metai. Siekdama užtikrinti laimingą dukterų ateitį, Jelena nusprendė atidaryti savo šokių mokyklą.

Dabar moteris daro tai, ką mėgsta: moko choreografijos, taip pat turi internetinę suvenyrų iš Afrikos parduotuvę. Ji didžiuojasi, kad sugebėjo sustiprėti ir tvirtai atsistoti ant kojų. Nepaisant visko, tikėjo, kad ji ir jos šeima bus laiminga.

Jelena  prasitarė vis dar negalinti priprasti prie kyšių oro uoste, prie dažno elektros ir karšto vandens trūkumo namuose. Ją stebina kainos maisto prekių parduotuvėse ir nepažįstamų žmonių klausimai apie suvenyrus, kuriuos ji neva turėjo atvežti jiems ir padovanoti.

Moteris su užsidegimu studijuoja Afrikos tradicijas, gerbia šalies, kuri padovanojo jai geriausią vyrą pasaulyje, papročius ir svajoja apie laimę savo dukroms.

Jelena savo dukrų labui atidarė šokių mokyklą, o dabar džiugina šiuo užsiėmimu dešimtis mažų Afrikos mergaičių.

Atvykusi į Minską aplankyti savo tėvų, moteris stebisi, kad maistas toks pigus, o vakarais visos gatvės būna apšviestos, nes elektra Nigerijoje prilygsta šventėms.  Jelenai nesuprantama, kodėl žmonės Minske nesišypso ir kaip 6-7 metų vaikai  vieni lakioja po miestą, jei jos dukros be tėvų palydos net neišeina pro vartus.

Nepaisant didelių  skirtumų, Jelena  nė už ką neiškeis savo gyvenimo Nigerijoje su visomis problemomis į gana patogų gyvenimą Minske. Jos vyras yra igbų genties vado sūnus, o oro uoste ji buvo išlydėta su žodžiais: „Ar mūsų afrikietė išskrenda?“.

Jelena sako, kad 17 metų, praleistų Afrikoje, jau tapo jos gyvenimo dalimi. O svarbiausia – ji čia laiminga.

Nuotr. instagram.com/white_in_africa/

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą