sniegopilys.lt
15 metų Pavelas dabar gyvena Lvovo vaikų globos namuose. Jis – našlaitis. Jo tėvas buvo girtas, rūkė lovoje ir žuvo liepsnose, mama taip pat smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu ir mirė padauginusi jo. 10 metų Pavelas liko be priežiūros. Iš pradžių jį priglaudė giminaičiai. Bet po kiek laiko paauglys ėmė nebelankyti mokyklos, praleidinėti pamokas, prastai mokytis ir giminaičiai atidavė jį į vaikų globos namus.
Dabar Pavelas stengiasi gerai mokytis ir svajoja tapti veterinaru. „Aš labai myliu šunis, o vaikystėje norėjau turėti gyvą tigriuką. Labai norėčiau gydyti gyvūnus – ne tik naminius, bet ir laukinius. Taip pat aš labai norėčiau nuvykti į Afriką, kur gyvena ir laisvai vaikšto daugybė laukinių gyvūnų. Aš nebijočiau jų. O būdamas ten, galėčiau priimti dramblio patelės gimdymą arba išgelbėti krokodilą“, – entuziastingai pasakojo vaikinas. Anot jo, neišsigąstų ir gimdančios karvės. Nevyriausybinės organizacijos nariai, lankydamiesi vaikų globos namuose ir pamatę paauglio meilę gyvūnams, specialiai jam suorganizavo kursus, kaip gydyti gyvūnus namų ir laukinėmis sąlygomis.
Pavelas sakė tikintis Dievą, todėl melsdamasis visada prašo jo sveikos šeimos ir kad bent truputėlį jam pasisektų. Laisvalaikiu paauglys skaito Bibliją, rūpinasi mažesniaisiais vaikų globos namų auklėtiniais ir dažnai pamaitina benamius gyvūnus.
Vaikinas pasigyrė, kad pas tetą gyvena jo mėgstamas šuo Lordas – vokiečių aviganio ir bulterio terjero mišinys, kurį jis nuolat aplanko. „Svarbiausia – nereikia bijoti gyvūnų. Prisimenu, kažkada mes vaikštinėjome su draugų kompanija ir netikėtai prieš mus išdygo benamių šunų banda! Ir tada mano Šarikas (vaikino šuo, kurį jis turėjo iki tol. kol pradėjo gyventi vaikų globos namuose) išėjo prieš juos, tik pažiūrėjo, net nesulojo ir visi šunys kaip mat išsilakstė ! Тaip jis apgynė mus“, – linksmai pasakojo Pavelas.
parengta pagal segodnya.ua
