Daug žmonių būna įsitikinę, kad priėmė teisingą sprendimą. Šiuo atveju užduotis yra išvalyti šiukšles nuo neveikiančių įsitikinimų, pasikliaujant „čia ir dabar“, atgaivinti savo esmę. Archyvo nuotrauka

Kaip manote, ar įmanoma išsiugdyti šeštąjį pojūtį? Taip. Atrinkome keletą pratimų, kurie padės išmokti išgirsti intuiciją ir rasti su ja kontaktą. Jei intuicija nėra mistinė dovana, tai kiekvienas iš mūsų geba išmokti išgirsti intuiciją, tereikia su ja padirbėti. Jūsų dėmesiui keletas praktinių patarimų ir pratimų tiems, kurie nori susisiekti su savo vidiniu balsu,  rašo psychologytoday.com.

 

Intuicijos balsą dažniausiai užgožia racionalūs skaičiavimai

Intuicija nėra retų laimingųjų dalis. Tai gebėjimas, kurį turime kiekvienas iš mūsų. Kitas klausimas, ar galime išgirsti, ką ji mums bando perteikti, ir kiek  galima pasitikėti tuo, ką girdime?

Kitaip tariant, galima ugdyti gebėjimą išgirsti save ir pasitikėti savimi. Pradedantiesiems patartina pirmiausiai sulėtinti žingsnius ir nuraminti savo mintis. Šiuo atveju gali padėti bet kokia meditacija, kvėpavimo pratimai. Atsisėskite patogiai ir dešimt  kartų pilnai įkvėpkite ir iškvėpkite. Stebėkite, kaip kvėpuojate – ši technika vadinama „sąmoningu kvėpavimu“. Tada pabandykite „įžeminti“ tai.

Tai yra greitai pašokite aukštyn ir garsiai sušukite „Oi!“. Užduotis – „sugrįžti“ į savo kūną, nustoti būti tūkstantyje skirtingų vietų vienu metu, sulėtinti tempą, sulėtinti nesibaigiantį minčių srautą… Žinoma, šiems tinka ir kiti, labiau tradiciniai metodai bei tikslai: poilsis, vaikščiojimas, šokiai, plaukimas. Jie tiesiog užtrunka daug ilgiau.

Intuicijos balsą dažniausiai užgožia racionalūs skaičiavimai, geležinė logika, įtikinami argumentai.

Tokiais atvejais labai padeda piešimas. Tačiau piešti reikia pradėti tada, kai užsimezga ryšys su kūnu, jausmais ir pereinama prie vaizdinių, fantazijų, svajonių – tai yra subtilesnių sferų. Bet koks darbas pirštų galiukais skatina oksitocino išsiskyrimą, kuris mažina kortizolio – streso hormono – veiklą.

Čia nėra nieko stebuklingo, tiesiog leidžiame dešiniajam pusrutuliui atlikti savo darbą: apdoroti didžiulį informacijos, gautos iš įvairių šaltinių, srautą. Ir šią akimirką jie patys pasiruošę išgirsti intuicijos balsą, kurį dažniausiai užgožia racionalūs skaičiavimai, geležinė logika, nepaneigiami argumentai.

Kaip rasti tinkamą sprendimą? „Emocijos yra pagrindinis sprendimų priėmimo proceso elementas, – sako žinomas mokslo žurnalistas Jonahas Lehreris.- Įsivaizduokite, kad pasirinkimas jau padarytas. Tada įsiklausykite į savo jausmus ir emocijas, pabandykite „nuskaityti“ save.

Nepraleiskite akimirkos, kai atsiranda palengvėjimo jausmas: tai reiškia, kad sprendimas atėjo iš širdies“.

Anot jo, daugiau dėmesio reikia skirti savo kūnui, jo reakcijoms. Pavyzdžiui, pradėjo skaudėti pilvą, trūkčioja akis, maudžia apatinę nugaros dalį… Jei  kažko baiminatės, atsisėskite, giliai kvėpuokite, „įsižeminkite“ ir, jauduliui išnykus, įsiklausykite į save: ar atsirado pojūtis, kad  priėmėte teisingą sprendimą? Jei baimė ne tik nepraėjo, bet prie jos prisidėjo ir kiti nemalonūs pojūčiai, labai gali būti, kad jūsų sprendimas klaidingas.

Daug žmonių būna įsitikinę, kad priėmė teisingą sprendimą. Šiuo atveju užduotis yra išvalyti šiukšles nuo neveikiančių įsitikinimų, pasikliaujant „čia ir dabar“, atgaivinti savo esmę. Kiekvienas iš mūsų turime daugybę realybės suvokimo būdų, įskaitant logiką, jausmus, kūno signalus… Intuicija yra būdas apdoroti informaciją iš visų šių sričių vienu metu. Jei toks įgūdis yra lavinamas, jis gali duoti mums sprendimų, kuriems nereikia įrodymų.

„Intuityvus mąstymas leidžia greitai susidaryti įspūdį apie žmogų. Tačiau, kiek tai buvo tikslu, galime sužinoti tik po to. Kad suprastume, kaip elgtis, mums reikalingos intuityvios prielaidos – dažnai turime ką nors nuspręsti neturėdami tam visos informacijos“, – sakė psichologas Eugene‘as Sadleris-Smithas.

 

Gyvename „kairiojo pusrutulio visuomenėje“

Anot jo, pabandykite susieti pirmąjį įspūdį apie žmogų ir tai, ką kūnas jums tada sakė. Žinia, informaciją gauname daugiausia vienu iš trijų kanalų – regėjimo (vizualiniai), klausos (audialiniai), lytėjimo (kinestetika). 65 proc. žmonių yra vizualai, kuriems labiau patinka vaizdas, o ne tūkstantis žodžių, o 30 proc. yra klausos žmonės, kuriems bendravimas yra pagrindinis dalykas. Ir tik 5 proc. yra kinestetikai, pirmiausia pasitikintys savo lytėjimo ar motoriniais pojūčiais.

Beje, kinestezinį kanalą  gali išvystyti kiekvienas, kuris nori geriau jaustis savo kūne. O norėdami lavinti visų informacijos priėmimo kanalų suvokimą vienu metu, išbandykite šį pratimą: sėdėdami tyloje, pasižymėkite viską, ką matote aplinkui (spalvas, judesius), ką girdite (garsus, artimus ir tolimus) ir ką jaučiate ( savo kūno svorį, minkštą pagalvę).

„Gyvename „kairiojo pusrutulio visuomenėje“: nuo vaikystės mokomės planuoti, struktūrizuoti, tvarkyti dalykus. Ir dėl to daugelis žmonių įpranta mąstyti tik įprastu formatu ir nepajėgia iš to ištrūkti, todėl susiduria su nežinomybe ir nesugeba rasti teisingo sprendimo“, – sako meno terapeutas ir treneris Dominique‘as Vaudoise‘as,  sukūręs metodą, leidžiantį užmegzti kontaktą tarp dviejų mūsų smegenų pusrutulių: kairiojo, atsakingo už logiką, ir dešiniojo, atsakingo už kūrybiškumą.

Norėdami duoti laisvę vaizduotei, išgirsti savo norus, įžvelgti paslėptas reikšmes pažįstamuose siužetuose, atsisėskite ramioje vietoje, su savimi pasiimdami baltą popieriaus lapą ir spalvotų pieštukų rinkinį. Pasirinkite temą, kurią norėtumėte suprasti aiškiau. Užsirašykite ją lapo centre ir apjuoskite. Tada pradėkite rašyti visus žodžius, kurie ateina į galvą: neredaguokite ir nestabdykite savęs ir nebijokite kartotis. Pavyzdžiui, ratu parašykite žodį „darbas“, o šalia – „redakcija“, „draugai“, „studijuoti“, „rašyti“, „duoti interviu“… Kai nebeliks vietos, grįžkite į centrą ir pradėkite kitą žodžių šaką. Dabar pasukite į kairįjį pusrutulį, kad iššifruotumėte gautą medžio diagramą. Pažymėkite vienašaknius ir pasikartojančius žodžius. Apveskite šiuos žodžius ir sujunkite juos.

„Žodžių išdėstymas lape taip pat svarbus: kairėje – praeitis, dešinėje – ateitis, viršuje – sąmonė, apačioje – nesąmoninga“, – aiškino Dominique’as Vaudoisé‘as.

Anot jo, po to pabandykite surasti maksimalias galimas reikšmes gautame žodžių derinyje ir pakabinkite diagramą ant šaldytuvo ar veidrodžio. Kasdien stebėkite, kokios mintys ir jausmai pažadins jus pažvelgus į ją.

Šis metodas  padės jums rasti bei priimti teisingus sprendimus.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą