Penkios sielos žaizdos: kokią kaukę užsidedate?

Pasak Lise Bourbeau ir kt. knygos „Heal Your Wounds and Find Your True Self“ ( „Išsigydyk žaizdas ir surask savo tikrąjį aš“) autorės, trauminius mūsų gyvenimo įvykius galima suskirstyti į penkias kategorijas: būti atstumtam, likti apleistam,  ištverti pažeminimą,  būti išduotam ir susidurti su neteisybe.

Kai kuri nors iš šių traumų suaktyvėja, „užsidedame kaukę“. Tai yra, kai mūsų elgesys nelabai atitinka mūsų prigimtį. Jeigu  ir jūs susidūrėte su tuo,  tai galite sužinoti, kaip nugalėti baimes ir kas nulemia jūsų elgesį.

Perskaitę trumpą kiekvienos žaizdos apibūdinimą, galite lengvai nusistatyti, kokią kaukę užsidedate.

1. Atstumto žmogaus žaizda

Tai labai gili žaizda, nes nuo jos kenčiantys žmonės jaučiasi atstumti visa savo esybe. Tada žmogus net pradeda abejoti savo teise egzistuoti. Jis ieško vienatvės: jei jam būtų skiriama daug dėmesio, jis būtų pasimetęs ir nežinotų, ką su tuo daryti. Toks žmogus nori neprisirišti prie materialių dalykų, nes jie neleis jam pabėgti. Jis galvoja apie tai, ką daro šioje planetoje, ir sunkiai tiki, kad čia gali būti laimingas ir ką nors atnešti šiam pasauliui.

Žmogus, kuris buvo atstumtas, nuolat ieško meilės arba perkelia šį poreikį kitiems.

Bendraudamas su tėvais ar kitais priešingos lyties žmonėmis jis linkęs jaustis atstumtas, o jei iš tikrųjų yra atstumtas, jaučiasi kaltas.

Toks žmogus dažniausiai mažai kalba, bijo kištis arba nesidomi. Jis dažnai gyvena ambivalentiškai: kai yra išrinktas, netiki savimi ir atstumia save, kartais sabotuodamas situaciją, kurioje jį kažkas vertina. Tačiau kai jis nėra išrinktas, jis jaučiasi kitų atstumtas. Jo dažniausiai vartojami žodžiai: „nėra“, „nulis“, „nieko“, „dingti“. Didžiausia baimė: panika.

2. Palikto ar apleisto žmogaus žaizda

Žaizda, kurią gauni po to, kai esi paliktas ar apleistas, yra antra giliausia žaizda po atstūmimo, nes abi traumos yra susijusios su pačiu žmogaus egzistavimu. Tokie žmonės jaučiasi nepakankamai emociškai užpildyti. Jiems nuolat reikia pagalbos ir paramos. Šie žmonės mano, kad patys negali visko susitvarkyti ir jam reikia nuolatinio žmogaus, kuris jį palaikytų.

Šiam žmogui dažnai būna pakilimų ir nuosmukių: kurį laiką būna laimingas ir viskas tvarkoje, o paskui staiga pasijunta nelaimingas ir liūdnas. Tai žmogus, kuris linkęs dramatizuoti: bet koks incidentas jam virsta kone tragedija.

Prieš priimant sprendimą dažniausiai  klausia kitų žmonių nuomonės ar pritarimo. Jis nepriima sprendimo ir neabejoja savo pasirinkimu tol, kol nejaučia kito palaikymo. Ir jei jis ką nors daro dėl ko nors, jis tikisi abipusės meilės. Tačiau, kuo labiau žmogus elgiasi kaip auka, tuo labiau stiprėja jo trauma. Jo dažniausiai vartojami žodžiai: „nebūsiu“, „vienatvė“, „negaliu pakęsti“, „mane siutina“, „aš pasiduodu“. Didžiausia baimė: vienatvė.

3. Pažeminimo žaizda

Ši trauma daugiausia susijusi su fiziniais pojūčiais. Ji atsiranda vystantis fizinio kūno funkcijoms (valgant vienam, einant į tualetą, kalbant apie seksualumą, suprantant pokalbį ir panašiai). Paprastai tai siejama su motina arba asmeniu, atsakingu už aukščiau paminėtas fizines ir seksualines funkcijas).

Šis žmogus dažnai gėdijasi savęs ir kitų, arba bijo būti sugėdintas. Jis gali manyti, kad yra nereikalingas ir visų apleistas. Nenori atpažinti ir priimti savo jausmingumo, taip pat meilės malonumų, susijusių su jausmais. Todėl jis kompensuoja ir apdovanoja save maistu. Taip pat bijo būti „nubaustas“, jei per daug mėgaujasi gyvenimu. Taip jis slopina savo laisvę, kitų poreikius iškeldamas aukščiau savo, kad nesidžiaugtų gyvenimu.

Šis žmogus siekia viską daryti dėl kitų. Tiesą sakant, tokiu būdu jis sukuria apribojimus ir įsipareigojimus, kad nepasinaudotų savo laisve. Tai tik dar labiau sustiprina pažeminimo jausmą. Ir lygiai taip pat linkęs žeminti kitus.

Be to, jis dažnai yra linkęs dėl visko kaltinti save ir net prisiimti kaltę už kitus. Šie žmonės labai seksualūs: dažnai mylisi (žinoma, jei gali leisti sau šį jausmingą malonumą). Tačiau tuo pat metu jie nedrįsta, gėdijasi pasakyti partneriui apie savo jausmingumą. Jo dažnai vartojami žodžiai: „vertas“, „nevertas“, „mažas“, „riebus“, „kiaulė“, „nešvarus“. Didžiausia baimė: laisvė.

4. Išdavystės žaizda

Išdavystės išgyvenimo trauma yra glaudžiai susijęs su palikto žmogaus trauma. Bet jei būti paliktam reiškia „būti“, „egzistuoti“, tai išdavystė reiškia „turėjimą“ ir „darymą“.

Šiems žmonėms neretai dar vaikystėje gali  išsivystyti atitinkami kompleksai: Edipo berniukams ir Elektros kompleksas mergaitėms.

Labai bekompromisis šios žaizdos turėtojas nori kitiems parodyti, ką sugeba. Dažnai pertraukia ir atsako pašnekovui nebaigus. Kai viskas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi, jis pyksta. Jis laiko save darbščiu ir atsakingu, sunkiai ištveria tinginystę.

Šie žmonės nelinkę prašyti pagalbos. Be to, ir jis pats ne visada vykdo savo įsipareigojimus ir pažadus arba yra priverstas prisiversti juos vykdyti. Netolerantiškas ir nekantrus. Jam sunku dalintis savo jausmais ir mintimis ir neparodo savo pažeidžiamumo.

Šiam žmogui labai sunku susitaikyti su kitų bailumu. Jam sunku deleguoti užduotis, nes tam reikia kuo nors pasitikėti. Iš visų penkių būtent jis iš kitų žmonių tikisi daugiausiai, nes mėgsta viską numatyti ir kontroliuoti.

Jei kai kurių kitų žaizdų turėtojai nori būti mylimi ir palaikomi, tai šis nori pasirūpinti, kad kiti darytų tai, ko jam reikia, ir taip patikrinti, ar gali jais pasitikėti. Jis tvirtai tiki savo įsitikinimais ir tikisi, kad kiti sutiks su jo pažiūromis. Jis yra linkęs kategoriškai ginti savo požiūrį ir bet kokia kaina siekia tuo įtikinti kitus. Jo dažniausiai vartojami žodžiai: „Aš galiu“, „Aš tai padarysiu pats“, „Pasitikėk manimi“, „Aš juo nepasitikiu“, „Ar tu mane supranti?“. Stipri baimė: susiskaldymas, išsiskyrimas, neigimas.

5. Neteisingumo žaizda

Neteisybės išgyvenimo žaizda glaudžiai susijusi su atstumto žmogaus trauma. Nors atmetimas paliečia buvimą giliai, neteisybės žaizda paliečia turėjimą ir veiksmą.

Šis žmogus yra aktyvus, dinamiškais judesiais, bet nelankstus. Jis linkęs į pavydą ir perfekcionizmą. Slepia savo jausmus ir dažnai sukryžiuoja rankas. Siekia tobulumo ir dažnai pasiteisina. Jam sunku pripažinti, kad turi problemų. Jis dažnai abejoja savo pasirinkimu. Mėgsta tvarką ir linkęs save valdyti, per daug reikalauja.

Jis gali būti neprieinamas ir šaltas, jam sunku parodyti meilę. Toks žmogus nemėgsta vėluoti, tačiau dažnai taip vis tiek nutinka dėl to, kad pasiruošimas užima daug laiko. Jis yra linkęs perdėti, vartodamas žodžius „niekada“, „visada“ arba „labai“.

Šiam žmogui patinka, kad jį suprantantys žmonės žinotų viską, kas su juo susiję. Jei kai kurių kitų žaizdų turėtojai elgiasi, kad parodytų savo atsakomybę, tai šis žmogus elgiasi, kad įrodytų, jog nusipelno atlygio. Tokiam žmogui sunku  ir dėl to, kad jis nuolat jaučia pareigą. Todėl jo žodyne apstu šių žodžių: „nėra problemų“, „visada“, „niekada“, „labai gerai“, „teisingai“, „tiksliai“, „sutinku? Didžiausia baimė: šaltis.