Man 17 metų ir aš nesuprantu, kodėl vyras turi žemintis prieš moterį, bėgioti paskui ją ir pildyti visus jos kaprizus?
vaikinas
Jei vyras bėgioja paskui moterį, tada jis yra be principų, negerbia savęs arba, neduok Dieve, maniakas.
O jei rimtai, vyras taip elgiasi neretai iš baimės prarasti moterį. Šiuolaikiniai santykiai, žvelgiant iš vyro pozicijos, yra trapūs ir lengvai pažeidžiami. Anot jo, turi pereiti kelis tūkstančius keistų išbandymų, patirti pažeminimą, norėdamas užkariauti geidžiamos moters širdį.
Tuo tarpu moterys nenori prarasti laisvės ir žaisti pagal kažkokias sąlygines taisykles, kurių nesilaikymas nėra baudžiamas. Ar įmanoma užmegzti ilgalaikius santykius su tokiomis moterimis? Ar verta ištverti sunkumus, norint pasiekti savo gyvenimo svajonę?
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad sunku užmegzti santykius ne todėl, kad su jumis kažkas negerai, o todėl, kad su santykiais viskas ne taip. Tai keistas žaidimas. Šis „žaidimas“ neatneša daug naudos, bet jam reikia daug energijos, nervų ir laiko. Visa priežastis slypi vertybių nepakankamume. Todėl abejotinas tokio žaidimo populiarumas ir, juo labiau, sėkmė.
Normalūs santykiai yra vyro ir moters jausmų sąveika, o ne išskaičiavimo ar naudos pagrindu. Ar jūs galėtumėte pastatyti namą be pamatų? Panašiai ir su santykiais: jei jausmų nėra, gaunama nauda ir santykiai baigiasi.
Šis žaidimas tapo plačiai paplitęs, kai buvo leidžiama išsiskirti be jokios ypatingos priežasties. Kai vyrai buvo sulyginti su moterimis. Kai valstybė suteikė moterims privilegijas vaikams.
Tai įvyko ne taip ir seniai. Nors daugelis mano, kad taip buvo per visą žmonijos istoriją. (Kai jie ką nors kalba apie šeimos maitintoją, medžiotoją, kažkodėl iš karto prisimena mamutus).
Bet vyrams nepatinka, kad šis žaidimas ne jų naudai. Nelinkę ieškoti moters palankumo, bet nežino kito būdo susitikti. Nes imtis iniciatyvos, anot kai kurių vyrų, reiškia pažeminti save prieš moterį. Nepaisant to, viskas vyksta pagal tą patį scenarijų: jis bando jai įtikti, o ji nusprendžia – atsisakyti ar sutikti.
Ir jei vyras pirmasis pasiūlo susitikti, tada moteris nusprendžia, kad jam to reikia labiau nei jai. Ir tada ji pažvelgia į jį „iš viršaus“ ir nusprendžia, ką su juo daryti. Vienaip ar kitaip, lieka dvi pozicijos: davėjo ir vargstančiojo padėtis. Imtis iniciatyvos reiškia užimti vargstančiojo poziciją. Ir moteris bet kokiu atveju pasirinks davėjo poziciją. Nes tai yra palanki padėtis.
Vyrai, kurie pirmą kartą susitinka su moterimis, kurios įtikina juos pasimylėti, jų akyse atrodo kaip benamiai, elgetaujantys išmaldos. Na, benamiai bent jau turi poreikį. O šiems vyrams nuo tokio pasiūlymo tiesiog aptemsta protas. Jie nepastebi, kokį žaidimą patys pradėjo.
Iniciatyvos ėmimasis su moterimis (susitikimas, kalbėjimas, seksas) yra „žudiko“ taktika.
Kita vertus, iniciatyva skaudžiai smogia iniciatoriui. Todėl jūs neturėtumėte būti pirmasis, kuris nori susipažinti. Geriau būkite pirmas pakvietęs į pasimatymą. Bet jūs negalite priversti moters jausti, kad jums reikia kažko iš jos. Parodykite savo palankumą jai, kad tie santykiai jums brangūs, kad ji yra svarbus žmogus jūsų gyvenime. Kad be jos jums bus nuobodu ir vieniša. Kad ji suteikia jūsų gyvenimui prasmę.
Ir esmė čia nėra elgtis pretenzingai ar manipuliuoti ja. Jei nesijaučiate taip, tada nereikia savęs apgaudinėti, nereikia pateikti save kaip nepriklausomą žmogų. Jūs turite būti savimi.
Vyrai neretai mėgsta girtis intymiais santykiais. Tai reiškia, kad jis neseniai turėjo lytinių santykių, pavyzdžiui, vakar vakare. Bet tai nereiškia, kad jis reguliariai mylisi. Labai nedaug žmonių tai turi. Nes nedaugelis žmonių turi sekso vergus.
Seksas šiandien labai brangus. Turite sumokėti didelius pinigus arba skirti labai daug laiko ir pastangų, norėdami sulaukti šio malonumo. Dabar moterys tiesiog tokios – neskuba duoti. Ir kam joms to reikia? Kad suteiktų vyrui malonumą, bet ne sau? Porą kartų ji gali duoti nemokamai iš smalsumo.
O jei ir davė, tada manė, kad tas vyras nusipelnė.
Ar verta įsijausti į prašytojo vaidmenį? Pačios moterys paprastai nepatenka į tokią poziciją. Jos laiko save nepriklausomomis. Jos visada turi viską ir nieko joms nereikia.
Jei atkreipėte dėmesį, šiose aprašytose situacijos nėra meilės. Jei taip susiklostytų aplinkybės, kad jums tektų bėgti paskui savo garbinimo objektą, vadinasi, žeminate save ir pasiruošęs tenkinti visas jos užgaidas. Jei leisitės žeminamas ir išnaudojamas, kaip mat paversite save durų kilimėliu. Tikrai neverta užmegzti santykius, neatsiejamus nuo manipuliacijų, kaprizų ir šantažų.
Kokios lieka galimybės? Pirmiausiai reikia galvoti galva ir atsargiai išsirinkti potencialius partnerius, kad galų gale rasite labiausiai tinkamą. Norėdami tai padaryti, taip pat turėsite tapti geresni patys, tobulėti, išlikdami savimi. Tačiau nereikia žemintis.
Jei moteris apsimeta „fyfa“, yra kaprizinga ir parodo, kad turite bėgti paskui ją vos pamojus piršteliu, nieko iš to nebus. Jei vyras bėgioja paskui moterį, ji įsitikinusi, kad toks vyras nevertas jos dėmesio.
Bet jei tokiu būdu jūs, mielosios, mėginate „patikrinti“ jį (ką tiksliai ji tikrina, išlieka klausimas), tada leiskite jam žinoti, kad berniukas neišlaikė testo, nes toks „patikrinimas“ yra bandymas išsiaiškinti, koks jis vyras ir ar jis visą gyvenimą bėgios paskui ją.
Galų gale tai yra abipusio intereso išraiška. Jei nėra abipusiškumo, tada nereikia ir bėgioti.
Priešingu atveju, jums teks sumokėti už ją visur ir visada, pirkti viską, ko tik ji nori, visur ir visų akivaizdoje sakyti jai komplimentus, guosti, užtarti ir taip toliau.
Kodėl turėtumėte tai daryti, jei nenorite? Vadinasi, teks rinktis kitą kelią.
Visuomenėje paprastai yra priimta elgtis pagarbiai, neatsižvelgiant į lytį. Ir jei mylite, tada darykite vienas kitam gražius dalykus – vėlgi, nepriklausomai nuo lyties. Ir kurkite savo šeimą lygios partnerystės principais.
seksologas Liudvikas Petravičius