15 metų Nichole Cable norėjo mylėti ir būti mylima

2013 metai. Gegužės 12 diena, sekmadienis. Motinos diena.

„Kur tu buvai su Kyle praėjusią naktį?“ –  atsiuntė Sarah žinutę.

„Atstok“, –  Nichole neleido  aršiai nusiteikusiai Sarah sugadinti šventės.

 

Svarbiausia buvo, kaip išslysti iš mamos kontroliuojamų akių

Po to mergina nuėjo į mamos kambarį. Prisėdo ant jos lovos, pažadino miegančią mamą, švelniai pabučiavo į skruostą ir įteikė savo darbo atvirutę iš spalvoto popieriaus, ant kurio viršelio puikavosi didelė širdis ir gėlytė.

  • Mamyte, sveikinu tave su mamos diena.
  • Ačiū, dukrele.
  • Aš tave labai myliu, mamyte.

Bet Nichole negali pamiršti Bryano. Mergina vylėsi, kad jis nepaliko jos.

„Kur buvai praėjusią naktį?“ – nusiuntė Nichole SMS jam.

„Mėginau tau prisiskambinti, bet ten nebuvo ryšio“, – atsakė jis.

„Ar gali šiandien atvažiuoti?“, – paprašė mergina.

„Taip“, – atsakė jis.

Ir mergina su palengvėjimu nusiramino supratusi, kad Bryanas nori su ja susitikti. Jis atvažiuos ir šį kartą tikrai viskas bus gerai.

Paskui atskriejo dar vienas pranešimas, bet jau nuo Kyle‘o.

„Kaip tavo reikalai?“

„Mes su Bryanu šiandien susitinkame“, – atsakė ji.

Mergina galvojo, kadangi šį kartą Kyle‘as jos neveš, vadinasi, nereikia bijoti ir jo draugės Sarah reakcijos. Svarbiausia dabar Nicholei buvo, kaip išslysti iš mamos kontroliuojamų akių.

Todėl mamai nuėjus gulti, mergina suprato, kad pats laikas…

Bryanas: „Kada man užvažiuoti?“

Nichole: „Po 20 minučių“.

Bryanas: „Aš jau beveik prie tavo namų“.

Mergina išėjo jo pasitikti. Lauke buvo tamsu ir Brayno nesimatė. Nichole parašė:

„Aš jau čia. Laukiu tavęs“.

Prie jos iš lėto privažiavo automobilis. Nichole atidarė dureles, įsėdo ir nesavu balsu suriko: „Ne-e-e“.

Pirmadienis, gegužės 13 diena. Nicholes tėvai pabudo apie 8 val. ryto, nes panašiu laiku mama ir duktė ruošdavosi į mokyklą. Mama apėjo kambarius, bet dukters nesimatė.

  • Nichole, Nichole, – šūktelėjo ji.
  • Gal ji kur nors lauke, ar žiūrėjai? – paklausė vyras.
  • Ne, nėra.

Kol patėvis dairėsi podukros lauke, motina jai skambino į mobilųjį telefoną, bet vis atsakydavo balso paštas. Tada motina paskambino dukters draugei Haleigh. Bet ji atsakė nieko nežinanti, nors paprastai Nichole pranešdavo jai kur eis ir ką darys, ir kada grįš namo. Todėl draugė suprato, kad kažkas nutiko su Nichole, nes ji neprašė pridengti jos.

Ir tada motina nusprendė patikrinti dukters kompiuterį. Atidariusi dukters paskyrą Facebook‘e, norėjo parašyti Bryanui ir paklausti, kur yra Nichole, bet jo paskyra  jau buvo pašalinta, tarsi jos niekada ir nebuvo. Tarsi niekada nebuvo ir  jokio banglentininko. Nicholes draugė ne juokais išsigando. O motina puolė skambinti į policiją:

  • Mano duktė išėjo vakare susitikti su kažkokiu vaikinu ir negrįžo.

 

Atspausdino lapus su dukters atvaizdu ir iškabino juos mieste

Bet policijos pareigūnai pasakė moteriai, kad kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų mėgsta pabėgti iš namų, todėl grįš ir laukite. Bet tėvai mėgino įtikinti, kad duktė niekur neišeina nepasakiusi ir juo labiau neišjungia telefono. Bet policininkai vis tiek paprašė Kristin laukti dukters namuose. Motina žinojo, kad duktė negali neatsiliepti 12 valandų, todėl nusprendė  kažko imtis – atspausdino lapus su dukters atvaizdu ir iškabino juos mieste.

Antradienis, gegužės 14 diena. Nicholes nuotraukos kabėjo  kone  jau visame mieste ir miestiečiai prisijungė prie paieškų. Pradingusios merginos nebuvo jau 24 valandos. Policija irgi ėmėsi aktyvių veiksmų, tėvams pasakę, kad tai greičiausiai labai rimtas reikalas.

Netrukus parodymus policininkams davė viena Nichole draugių. Ji papasakojo jiems apie Nichole vaikiną, su kuriuo ji  galėjo susitikti tą vakarą:

  • Jo vardas Bryanas Baterfieldas. Jie susipažino „Facebook‘e“.
  • Kaip jis atrodo ir kur gyvena?
  • Ji atsiuntė man jo fotografiją. Štai ji.

Policininkai netrukus išsiaiškino, kad Bryano paskyra feisbuke – klastotė.

Bet kadangi kitų įrodymų nėra, jie pirmiausiai ieškojo žmogaus Bryano vardu.

Policininkai patikrinę savo duomenų bazę, atranda asmenį vardu Bryanas Baterfieldas. Paaiškėjo, kad jis gyvena 15 minučių nuo Nicholes tėvų namų. Policininkai skuba į jo namus tikėdamiesi, kad dar ne per vėlu. Policininkai beldžiasi į duris, kurias atidaro vaikinas.

  • Mes ieškome Bryano Baterfieldo.
  • Tai aš. Kuo galiu padėti?

Bet netrukus  atvykėliai įsitikina, kad prieš juos stovintis Bryanas visai nepanašus į tą, su kuriuo Nichole bendravo socialiniuose tinkluose.

  • Ar galima užduoti keletą klausimų?
  • Taip, žinoma. Įeikite.
  • Ar galima žvilgterėti į jūsų kompiuterį – paklausė vienas policininkų.
  • Taip, žinoma.

Vaikinas neturėjo nė menkiausio supratimo, kas vyksta. Paaiškėjo, kad jis ir nebendravo su Nichole.

Nepaisant to, kad  išvaizda skiriasi, bet nemažai anketos duomenų sutampa su tuo, ką pasakojo Nichole draugėms ir kas buvo parašyta. Policininkai padarė išvadą, kad tas, kuris slėpėsi už šio Bryano, turėjo jį pažinoti.

  • Kaip manai, ar galėjo tave kas nors „išdurti“?
  • Taip, mano buvusi mergina, kuri dabar pavertė mano gyvenimą pragaru.
  • Kuo ji vardu?
  • Sarah Mason.
  • Kur ją rasti?
  • Ji gyvena Varonoje, su nauju draugu Kyle‘u.

Policijos pareigūnai nedelsdami išskubėjo į Kyle‘o namus Varonoje.

Jie norėjo išsiaiškinti, ar Sarah buvo sukūrusi netikrą paskyrą.

Policininkai Sarah namuose nerado. Užtat buvo Kyle‘as, kuris remontavo mašiną.

  • Apie ką jūs norėtumėte pasikalbėti su ja? – paklausė jis policininkų.
  • Tegul paskambina, kai grįš.
  • Taip, žinoma, perduosiu.

 

Tūkstančiai savanorių ėjo žingsnis po žingsnio, mėgindami bent ką nors atrasti

Kol vieni tyrėjai laukė Sarah skambučio, kiti tyrinėjo Nichole susirašinėjimus socialiniuose tinkluose. Prieš tai  vienas tyrėjų ir IT specialistas susisiekė su „Facebook“ kompanija ir  mobiliojo ryšio kompanija, kurios paslaugomis naudojosi mergina ir paprašė pateikti duomenis. Po to gavus orderį kratai, atsirado galimybė patikrinti Nichole visų susirašinėjimų išklotines. Ir paaiškėjo, kad Nichole niekam nerašė ir neskambino nuo gegužės 12 dienos.

2013 metai, gegužės 15 diena, trečiadienis. Praėjo trys dienos, kai Nichole  Cable paskutinį kartą naudojosi savo mobiliuoju telefonu. Bijodami blogiausio, policijos pareigūnai organizavo merginos paieškas. Keliai buvo užtverti „stop“ juostomis. Dirbo fotografai, kinologai su šunimis.

Pakelėje, netoli laukymės policininkai aptiko daiktus. Motina atpažino savo dukters kojines ir sportbačius. Vyras priminė žmonai, kad neseniai jie buvo išmetę krūvą nereikalingų drabužių, tai gal paukščiai ir ištampė juos po laukus. Paskui policininkai aptiko kiek neįprastą daiktą – slidininko kepurę. Gegužės mėnesį žieminę kepurę galima užsismaukti ant akių tik norint paslėpti savo veidą. Policininkai paėmė įkaltį ir perdavė ekspertams, kurie turėjo atlikti DNR tyrimą.

Pareigūnai suprato, kad mergina buvo pagrobta. Jie taip pat suprato, kad norint atrasti dar gyvą, reikia imtis kuo skubiausių veiksmų.  Policininkai meta visas jėgas paieškos operacijai. Į orą pakeliamas sraigtasparnis ir lengvasis sklandytuvas. Prisijungė ir kitos tarnybos bei savanoriai, kurie apžiūrėjo kiekvieną metrą. Negalima buvo praleisti nei vienos detalės. Jie turėjo iššukuoti visą mišką. Negana to, artimiausių apylinkių ir miestelių gyventojai susivienijo ir padėjo ieškoti pradingusios merginos. Tūkstančiai savanorių ėjo žingsnis po žingsnio, mėgindami bent ką nors atrasti. „Mes tikėjomės ir laukėme, kad kas nors pasakytų, kad su ja viskas gerai“, – sakė viena Nichole draugių.

Kol galų gale, 15 kilometrų miško tankmėje atrado Nichole palaidinę, perplėštą pusiau.

„Ir mes supratome, kad čia vyko kova, – sako merginos patėvis. – Baisiai išsigandome“.

Kai viltis rasti Nichole gyvą išsisklaidė galutinai, į policiją prisistatė Sarah Mason. Po miestelį jau seniai sklandė gandai, kad Sarah nekenčia Nicholes, kaip varžovės. Taip pat ne vienas girdėjo, kaip ji grasino Nichole. Bet ar ji įvykdė grasinimus?

  • Kur buvote šeštadienio vakarą? – paklausė policininkas.
  • Buvau pas mamą. Galite patikrinti.
  • Ar dažnai naudojatės Kyle‘o kompiuteriu?
  • Kartais.
  • Ar Kyle palaikė artimus ryšius su Nichole?
  • Ne, nepalaikė. Antraip būčiau ją užmušusi, – pratrūko Sarah.

Bet tyrėjams buvo reikalingi tvirti įrodymai. Kol pareigūnai tikrino Sarah alibį, atkeliavo to kompiuterio IT adreso duomenys. Paaiškėjo, kad paskyra buvo sukurta Kyle‘o namuose, kur Sarah galėjo laisvai prieiti prie kompiuterio. Detektyvai artėjo prie atomazgos, bet netikėtai buvo patvirtintas Sarah alibis. Paaiškėjo, kad per motinos dieną, ji viešėjo pas savo mamą. Ir Sarah  buvo išbraukta iš įtariamųjų rato.

 

Jis taip ir neprisipažino įvykdęs sunkų nusikaltimą

Bet vienas dalykas liko neginčijamas. Bryano Baterfieldo paskyra buvo sukurta Kyle‘o namuose. Ir byla pasisuko visai kitu kampu. Mat netrukus pareigūnai išsiaiškino, kad Kyle‘as jį ir sukūrė.

Praėjo beveik savaitė, kai Nichole išėjo iš namų ir dingo kaip į vandenį. Visi įkalčiai liudijo, kad Kyle‘as pagrobė Nichole. Bet policininkams reikalingas nuoširdus prisipažinimas.

Kitą rytą Kyle‘as buvo iškviestas į apklausą. Tyrėjai klausinėjo, kur jis buvo Nichole dingimo naktį. Bet vaikinas tvirtino, kad jis buvo su Sarah, nes nuvyko paimti jos iš motinos namų. Bet jo mobiliojo telefono išklotinė liudijo visai ką kita. Kyle‘as melavo. Policininkai pasakė žinantys, kad Bryano paskyra socialiniame tinkle buvo sukurta jo namuose. Taip pat paaiškėjo, kad  Nicholei pranešimus į  jos feisbuko paskyrą siuntė iš Kyle‘o telefono arba iš  sukurtos netikros Bryano Baterfieldo paskyros. Bet Kyle‘as ir toliau viską neigė.

Apklausos pabaigoje tyrėjai parodė vaikinui slidininko kepurę.

  • Ar kada nors teko matyti šią kepurę? – paklausė policininkas.
  • Ne.
  • O turėtum, nes ant jos liko tavo DNR.

Dabar tyrėjai norėjo, kad Kyle‘as nuvestų juos prie Nichole palaikų.

  • Kur ji – vandenyje, miške?
  • Nežinau.
  • Tu ją užkasei?
  • Nežinau.

Kyle‘as nieko nepasakojo. Bet kai įtariamąjį paleido namo, jis atskleidė Sarah šokiruojantį prisipažinimą. Kyle‘as papasakojo savo draugei, kad jis užmušė Nichole. Ir pasakė, kur yra merginos palaikai. Išgirdusi tai, Sarah pranešė policijai ir ši kaip mat išsiuntė paieškos grupę. Policininkai išvien su miškininkais atranda kauburėlį, pridengtą lapais ir medžių šakelėmis. Tada ir suprato, kad atrado Nichole Cable kapą. Merginos palaikai buvo rasti 15 km nu jos namų Voltaune. Praėjus aštuonioms dienoms po jos dingimo. Detektyvams beliko pranešti baisą žinią Nichole artimiesiems. Paskambino merginos patėviui Jasonui ir pranešė, kad pas juos atvyksta iš policijos. Jiems atvažiavus, Nichole patėvis išėjo į kiemą ir pakalbėjo su jais. Po to Jasonas pakvietė  policininkus į vidų ir pasiūlė pakalbėti su žmona. Nespėjus nieko jai pasakyti, moteris paklausė:

  • Jūs radote ją?

Policininkas linktelėjo galvą. Suprato, kad nieko daugiau ir nereikia sakyti motinai.

Kyle‘as Dube buvo apkaltintas pagrobimu ir pirmojo laipsnio žmogžudyste. Jis taip ir neprisipažino įvykdęs sunkų nusikaltimą. Bet teismo metu buvo išsiaiškintos įvykio aplinkybės.

Kai Nichole pamatė, kad Kyle‘as turi draugę, suprato, kad su juo nėra jokių santykių perspektyvų. Bet vaikinas  nė už ką nenorėjo paleisti Nicholes. Todėl apsimetęs Bryanu, Kyle‘as išviliojo merginą iš namų. Kyle‘as turėjo planą – norėjo paslėpti merginą miške, pririšęs ją prie medžio, o po to su visais kartu ieškoti jos. Kyle‘as tikėjo tapti didvyriu, atradęs merginą. Bet jo planas žlugo. Jis negalvojo, kad Nichole įnirtingai kausis dėl savo gyvybės. Mergina nuplėšė kaukę ir pažino Kyle‘ą. Pagrasino pranešianti policijai ir jį pasodins į kalėjimą. Tada jis ir nužudė ją, prieš tai mėginęs išprievartauti.

Kyle’as Dube buvo pripažintas kaltas pagal du punktus ir nuteistas 60 metų kalėjimo. Teisingumas buvo įvykdytas, bet niekas nesugrąžins Nicholes. Dvi merginos seserys norėjo persikelti gyventi į jos kambarį, bet mama neleido ne tik gulti į jos lovą, bet ir liesti jos daiktų. Motina užrakino savo nužudytos dukters kambarį, norėdama išsaugoti prisiminimus apie ją.

Socialinių tinklų nuotraukos: Nichole vaikystėje, tėvas laiko rankoje dukters nuotrauką, mergaitės albumas, kapas, jos žudikas ir paskutinis draugės bučinys.

 

 

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą