Ar hermafroditas gali save apvaisinti? Dažnai vienas organų turi viršenybę prieš kitus. Tai yra, jei išsivysto vyro lytinis organas, moteriškasis savo ruožtu gali atsilikti ir negalėti dalyvauti reprodukcinėje veikloje. Bet, tarkime, jei vis tiek turime fenomenalų atvejį ir abu kūnai veikia kaip laikrodžio rodyklė?

***

Tiesiogiai per varpos įsiskverbimą į makštį ir vėlesnę ejakuliaciją, mažai tikėtina, nes hermafrodito organų dydis yra gerokai mažesnis, palyginti su normaliais dydžiais. Tarkime, vidutinis paprasto suaugusio vyro varpos dydis yra nuo 14 iki 18 cm, tai hermafrodito jis siekia apie 8 cm. Taigi gamta patvarkėtaip,, kad varpa yra arčiau pilvo, nei makštis, todėl prieš įvesdamas į ją, hermafroditas turėtų sulenkti savo „pasididžiavimą“ atgal, o tai žymiai sutrumpėtų ir taip jo mažas penio ilgis. Gali nepakakti net pasiekti moteriško organo.

Be to, dėl penio kreivumo blogėja sėklinio skysčio (spermos) tekėjimas, mažėja ir jos srovės greitis. O tai taip pat ne mažiau svarbu, nes dėl nepakankamo ilgio spermatozoidų greitis turėtų būti didesnis, kad būtų galima apvaisinti. Jo lašeliai gali tiesiog nepasiekti kelionės tikslo.

Taigi, žinant, kad hermafrodito penis yra 2 kartus mažesnis, norint apvaisinti spermatozoidų greitis turėtų būti 8 mm per minutę / 140 km per valandą! Biologiniu požiūriu tai teoriškai neįmanoma, todėl apvaisinimas ir neįvyks.

Bet kas nutiktų, jei hermafroditas elgtųsi „sėklintojo“ principu? Norint tai padaryti, pakanka, kad jis įsigytų ilgą pipetę (apie 7 cm), kurioje būtų jo paties sperma ir kuri galėtų prasiskverbti giliai į makštį, kad būtų užtikrintas šimtaprocentinis apvaisinimas.

Apvaisinimo procese dalyvauja dvi gametos (ląstelės su haploidiniu chromosomų rinkiniu) – sperma ir kiaušialąstė. Abi lytinės ląstelės turi savo genetinį kodą. Jei apvaisinus vieną ir tą patį asmenį, jis turėtų labai panašų charakterį, nes formuojantis vaisiui, dalyvautų tik vienas organizmas (tai užkerta kelią naujų požymių atsiradimui). Apvaisinimo metu genetinė informacija tiesiog vystosi ir negimęs kūdikis turėtų beveik visus „motinos“ organizmo požymius, kurių tikimybė yra iki 70 proc. Žinia, hermafroditizmas nėra paveldimas. Tai yra intrauterinė mutacija būsimos vaiko reprodukcinės sistemos formavimosi stadijoje. Labai tikėtina, kad naujai sukurtas vyras parodys ankstesnių protėvių (pavyzdžiui, senelių ir močiutės) požymius, tačiau labiau tikėtina, kad atkartos tik savo.

Žinia, žmogus turi tik du organus, atsakingus už lytinių ląstelių gamybą. Ir tai yra dešinė ir kairė sėklidės / kiaušidės. Bet hermafroditas paprastai turi arba sėklides, arba kiaušides. Tai yra, arba jis gali gaminti spermą, bet neturi kiaušialąsčių ir atvirkščiai. Taigi nieko iš to neišeis.

Kita ne mažiau svarbi problema slypi chromosomų rinkinyje. Tai  yra zigota ( po apvaisinimo susidariusi diploidinė ląstelė, iš kurios ima augti ir vystytis naujas organizmas. Dažniausiai zigota susidaro susijungus lytinėms ląstelėms: vyriškajai su moteriškąja) vis tiek nebus gyvybinga.

Kadangi hermafroditas neturi visiškai suformuotos ir pilnai veikiančios abiejų lyčių reprodukcinių sistemų.

 

 

3 KOMENTARAI

  1. Attractive element of content. I simply stumbled upon your blog and in accession capital to say that I acquire in fact loved
    account your weblog posts. Any way I will be subscribing for
    your augment or even I achievement you access constantly quickly.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą