sniegopilys.lt
Šeštajame dešimtmetyje viena populiariausių vietų pavalgyti Makono mieste buvo Mulberry‘io gatvėje įsikūrusi kavinė „Anjette‘s“. Patogioje vietoje ,pačiame miesto centre, netoli šimtų biurų. Verslininkai ir teisininkai čia užsukdavo su malonumu pasimėgauti gardžiu maistu per pietų pertrauką ir svetingumu. Nors pagrindinė šios įstaigos atrakcija (daugiausia vyrams) buvo ne maistas, o jos savininkė – Anjette Lyles.
Dažniausiai gaudavo viską, ko norėjo
Jaunoji našlė turėjo puikių manierų, kurios akimirksniu nuramindavo bet kurį nepatenkintą ir įsismarkavusį klientą. Anjette dažnai prisėsdavo ir šnekučiuodavosi su svečiais, kol jie valgydavo savo pietus. O paskui, žinoma, vaišindavo juos vienu iš savo garsiųjų desertų.
Daugelis moterų pavydėjo Lyles nepriekaištingos, kartais prašmatnios aprangos, žavios figūros ir to, kad ji vairavo prabangų automobilį. Nenuostabu, kad aplink ją sklandė daugybė gandų apie jos laisvą elgesį, tačiau dažniausiai tai lėmė eilinis pavydas.
Tačiau vargu ar kas nors galėjo net pagalvoti, kad šios moters saugomos paslaptys su trenksmais iškils į viešumą.
Anjette Donovan gimė 1925 metais ir buvo vienintelė turtingos verslininkų poros Jettos Watkins ir Williamo Donovano dukra. Annjette mokėsi vidutiniškai, bet apskritai gavo gerą išsilavinimą.
Kurso draugai Donovan dažniausiai prisiminė kaip merginą, kuri dažniausiai gaudavo viską, ko norėjo, manipuliuodama savo natūraliu žavesiu. Nepaisant šių gudrybių, ji vis tiek labai patiko aplinkiniams.
1947 metais Anjette ištekėjo už Beno Lyleso, jaunuolio, kuris (kaip ir dauguma to meto vyrų) tarnavo Antrajame pasauliniame kare. 1948 metais gimus pirmajai dukrai Marciai, Anjette pradėjo dirbti Lylesų šeimos restorane, kurį atidarė Beno tėvas.
Netrukus įstaigos įkūrėjas mirė, o restoranui vadovavo Beno mama Julia. Jai tai nelabai sekėsi. Tačiau Anjette turėjo tikrą verslo talentą ir jo vedama gana greitai išpopuliarino restoraną ir viskas klostėsi daug geriau. Jos mažoji dukra, kurią dažnai pasiimdavo į darbą, tapo darbuotojų ir svečių numylėtinė.
Nors verslios moters asmeninio gyvenimo pusė atrodė įspūdingai, jos santykiai su vyru toli gražu nebuvo geri. Benas buvo silpnos sveikatos – per karą pasigavo gerklės infekciją, kuri peraugo į lėtinę ligą. Vėliau susirgo reumatine karštine, dėl kurios negalėjo normaliai dirbti ir dažnai buvo gydomas.
Nors šios ligos suteikė jam teisę į gerą veterano pensiją, tačiau per dieną nieko neveikdamas, galiausiai tai privedė prie alkoholizmo. Be to, Benas tapo priklausomas nuo azartinių lošimų ir įklimpo į daugybę skolų. Dėl šios priežasties jis buvo priverstas 1951 metais parduoti šeimos restoraną už juokingai mažą 2500 JAV dolerių kainą.
Anjette, ką tik pagimdžiusi antrąją dukrą, kurią pavadino Carla, įsiuto, kad prieš priimant šį svarbų sprendimą jis su ja nepasitarė. Pora pradėjo dažnai bartis.
Laikui bėgant jų ginčai tapo grėsmingi, o Veteranų tarybai nusprendus Beno pensiją panaikinti, nes jis pasveiko ir gali dirbti, santykiai šeimoje įkaito iki ribos.
Tarsi norėdamas įrodyti, kad veteranų organizacija klysta, 1951 metais gruodį Benas Lylesas sunkiai susirgo. Gydytojai buvo sutrikę. Tai nebuvo panašu į ankstesnes jo pasikartojančias ligas. Tiesą sakant, niekas nesuprato, kas jam darosi.
Vyrui kraujavo iš nosies, apėmė traukuliai, vėliau – kiti nepaaiškinami simptomai. Galiausiai jį teko paguldyti į ligoninę ir 1952 metų sausį jį ištiko koma. Gydytojai nusprendė, kad tai encefalitas, tačiau išgydyti nepavyko. Benas, neatgavęs sąmonės, mirė sausio 25 dieną.
Niekas, žinoma, neįtarė jo žmonos, kuri uoliai apsimetė gedinti, nors niekas nematė, kad per laidotuves ji būtų nubraukusi bent ašarą.
Tapo naujojo restorano veidu
Po Beno mirties Anjette buvo priversta išsikraustyti iš patogaus buto, kurį jie nuomojo, ir grįžti į savo tėvų namus. Ji įsidarbino naujame restorane ir keletą ateinančių metų praleido mokydamasi amato, taupydama kiekvieną centą.
Moteris tai darė turėdama vienintelį tikslą – sutaupyti pinigų savo restoranui. Galiausiai, 1955 metais balandžio mėnesį jai pavyko išpirkti Lylesų šeimos restoraną už 12 tūkst. JAV dolerius – beveik penkis kartus daugiau, nei Benas jį pardavė. Aišku, kad dabar restoranui norėjosi suteikti kitą pavadinimą ir virš įstaigos įėjimų atsirado naujas užrašas – „Anjette‘s“ („Pas Anjettę“ ).
Akivaizdu, kad moteris daug išmoko iš darbo kituose restoranuose, nes „Anjette‘s“ netrukus tapo viena populiariausių Makono miesto vietų. Siekdama suteikti įstaigai tęstinumą, ji pasamdė savo anytą Julią ir kitus buvusius darbuotojus, tačiau būtent Anjette tapo naujojo restorano veidu.
Netoli restorano buvo oro uostas ir ši vieta greitai išpopuliarėjo tarp pilotų. Vienas iš jų buvo Joe Neilas Gabbbertas, kurį visi vadino Buddy.
Buddy ir Anjette iškart pajuto vienas kitam simpatiją ir netrukus pradėjo susitikinėti. 1955 metų birželį jie išvyko bendrų atostogų į Teksasą ir Naująją Meksiką. Todėl žinia, kad grįžusi pora nusprendė susituokti, niekam nebuvo netikėta.
Naujoji Anjette santuoka atrodė laimingesnė nei ankstesnė, nors ji ir toliau gyveno savo tėvų namuose. Galbūt tai lėmė Buddy, kaip piloto, darbo ypatumai. Jo nebūdavo savaitėmis. Kai kuriems vietiniams tai buvo apkalbų priežastis, dėl kurios pasklido gandai apie daugybę žavios moters meilužių.
Kiti pavydūs žmonės atkreipė dėmesį, kad restorano savininkė mėgo magiją ir paslaptingus tamsius ritualus, kurie buvo laikomi nepriimtinais itin religingose pietinėse Amerikos valstijose.
Tiesą sakant, Anjettes susižavėjimas magija apsiribojo tuo, kad ji mėgo lankytis pas būrėjas, tačiau kartais jos darbuotojai pasakodavo apie tai, kaip restorane rado uždegtas žvakes ir jo savininkę, kuri šnabždėjo kažką panašaus į burtus ar užkalbėjimus.
1955 metais spalį Buddy darbe patyrė nedidelę rankos traumą ir atsidūrė ligoninėje, kur jam buvo atlikta nedidelė riešo operacija. Po to jis pateko į „rūpestingas“ žmonos rankas, kuri ėmė jį prižiūrėti neįprastai atidžiai.
Iš pradžių viskas klostėsi gerai, ranka atsigavo, bet po poros dienų atsirado odos bėrimas ir karščiavimas. Po dienos karščiavimas sustiprėjo, bėrimas išplito po visą kūną. Netrukus jis vėl atsidūrė ligoninėje, tačiau gydytojai gūžtelėjo pečiais ir nerado vaistų nuo šios ligos.
Buddy mirė gruodžio 2 dieną, o Anjette antrą kartą tapo našle. Gydytojai tikėjosi, kad skrodimas padės nustatyti piloto mirties priežastį, tačiau moteris atsisakė duoti leidimą, sakydama, kad Buddy tariamai nenorėjo, kad gydytojai apžiūrinėtų jo kūną po mirties.
Moteris, visų nuostabai, labai greitai atsigavo po vyro netekties. Per kelis mėnesius ji ne tik oficialiai pakeitė savo pavardę iš Gabbert į Lyles, bet ir pradėjo susitikinėti su kitu jaunu pilotu.
Dėl savo piloto darbo Buddy turėjo tvirtą draudimo polisą. Mirusio vyro Gabberto gyvybės draudimo pinigais Anjette nusipirko didelį namą ir brangų automobilį, dėl to Makono miesto ponios pavydėjo, tačiau Lyles niekada nekreipė dėmesio, ką šneka kiti žmonės.
Julia Lyles taip pat persikėlė į naujus Anjette namus, kur pradėjo prižiūrėti anūkes, kol jos marti dirbo restorane. Moterų santykiai buvo įtempti, ypač dėl to, kad vyresnioji ponia Lyles, nepaisydama atkaklių Anjette prašymų, atsisakė sudaryti testamentą.
Moteris atrodė sveika ir nesijaudino, kad kas nors gali atsitikti. Be to, Julia turėjo dar vieną sūnų. Atrodė, kad marčią tai labai jaudino, nes anytos mirties atveju viskas atitektų jos sūnui.
Vienaip ar kitaip, 1957 metais Julia staiga susirgo. Kurį laiką liga atrodė kaip paprastas vasaros peršalimas, tačiau vėliau jos būklė ėmė smarkiai blogėti, atsirado keisti simptomai. Močiutę teko guldyti į ligoninę.
Anjette iš karto virto rūpestingiausiu žmogumi pasaulyje ir kasdien ateidavo aplankyti ligonės, iš restorano parsinešdama ponios Lyles mėgstamų patiekalų ir maitindama ją šaukštu. Šiuo atsidavimu ji pelnė anytos, kuri sutiko parašyti testamentą, susižavėjimą. Sutapimas ar ne, bet kitą dieną pagyvenusiai moteriai tapo daug blogiau ir ji mirė rugsėjo 29 dieną.
Pagal Julios Lyles testamentą pirmasis jos turto trečdalis liko Josephui (sūnui), antrasis trečdalis – marčiai, o likęs trečdalis jos anūkėms.
Net liudininkų akivaizdoje ji „juokaudama“ sakė norinti nužudyti dukterį
Paaiškėjo, kad Julios turtas siekė net 11 tūkst. JAV dolerius – tuo metu tai buvo labai didelė suma. Gali būti, kad būtent dėl šios priežasties per laidotuves Anjette neįsitengė pavaizduoti sielvarto savo gražiame veide.
Šios moters negalima pavadinti bloga mama, ji nuoširdžiai mylėjo savo dukras ir skyrė joms daug laiko. Tačiau kai mergaitės šiek tiek paaugo, našlė pradėjo pastebėti, kad jos 9 metų dukra tampa tarsi pirmasis jos vyras.
Tai taip suerzino Lyles, kad ji dažnai ją supykusi pavadindavo „šūduku kaip Benas“. Kelis kartus, net liudininkų akivaizdoje, ji „juokaudama“ sakė norinti nužudyti Marcią. Dažniausiai tokiais pykčio protrūkiais motiną ramindavo jauniausia dukra Carla, kuriai „pasisekė su veidu“, nes ji nebuvo panaši į tėvą.
1958 metų kovą Marcia staiga pradėjo smarkiai kosėti ir skųstis galvos skausmu. Anjette bandė dukrą gydyti namuose, tačiau mergaitei tik pablogėjo, ji pradėjo smarkiai vemti ir motina nuvežė Marcią į ligoninę.
Anjette atrodė sutrikusi ir kasdien lankydavo dukrą, nunešdama jai vaisių gėrimų ir arbatos, bet atrodė, kad tai tik pablogino jos savijautą. Marciai kasdien vis blogėjo.
Maždaug nuo tos akimirkos žmonės pradėjo įtarti motiną. Tai visų pirma lėmė tai, kad po poros savaičių Lyles pradėjo ruoštis dukters laidotuvėms, nepaisant staigaus Marcios būklės pagerėjimo. Deja, po kelių neeilinių Anjettes apsilankymų ligoninėje dukrai vėl pablogėjo.
Gydytojai kažkodėl nespėjo laiku suprasti, kad mergaitei sutriko inkstai. Jos būklė itin pablogėjo. Prasidėjus haliucinacijomis, kurių metu vargšė mergaitė maldavo apsaugoti ją „nuo puolančių gyvūnų ir pašalinti vabzdžius bei kirminus, ropojančius jos kūnu“.
Kartą motina net nusijuokė išgirdusi dukters prašymą padėti. Gydytoja, kuri tuo metu buvo palatoje, su siaubu pažvelgė į Anjettę, bet ji nuleido akis ir, kaip pasiteisinimą, liūdnu balsu pasakė:
– Atleisk už nervingą juoką, aš nežinau, kas su manimi darosi. O mano vargšė Marcia, tikiuosi, kad jautiesi geriau…
Marcia mirė balandžio 5 dieną. Motina stovėjo šalia lovos, kurioje gulėjo dukters kūnas, tačiau iš akmeninio moters veido buvo sunku pasakyti, ką ji jaučia. Po Marcios mirties buvo nuspręsta atlikti skrodimą, tačiau medicinos ekspertai merginos inkstų nepakankamumo priežasties negalėjo nustatyti.
Po kelių dienų gydytojas gavo anoniminį laišką, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo išsiųstas vienos iš restorano „Anjette‘s“ darbuotojų. Ji draugavo su restorano savininkės tarnaite, kuri minėjo, kad Anjette neseniai nusipirko skruzdžių nuodų, neva norėdama išnaikinti šiuos vabzdžius restorane.
Bet „Anjette‘s“ restorane skruzdėlių niekada nebuvo. Darbuotojai tai atrodė šiek tiek keista ir, norėdama apsidrausti, ji parašė medicinos ekspertui.
Gydytojas neliko abejingas žinutei ir nuėjo į parduotuvę išsiaiškinti skruzdžių nuodų sudėties. Paaiškėjo, kad jame buvo arseno, kuriuo apsinuodijimas atitiko Anjettes dukters simptomus.
Medicinos ekspertas su Anjette palaikė gerus santykius, todėl nuvyko į jos namus ir papasakojo apie savo įtarimus, nurodant, kad Marcia galėjo netyčia išgerti nuodų. Carla medicinos ekspertui papasakojo istoriją, kaip matė Marcią ir kitus du vaikus žaidžiančius „daktarą ir sergantį“, o jos sesuo tariamai paėmė „vaistus“ iš buteliuko.
Gydytojas vėliau pasakys, kad jautė žiūrintis gerai surepetuotą spektaklį, bet vis tiek pasistengė perspėti kitų dviejų vaikų mamas.
Anjette atrado jų vardus telefonų knygoje ir paskambino moterims, sakydama, kad jų vaikai galėjo liestis su nuodais. (Nors vėliau šių vaikų tėvai sakys, kad jokių skambučių nesulaukė. Be to, vienos iš moterų telefonų numeris net nebuvo įrašytas į telefonų knygą.)
Panašu, kad Anjette suprato – jos spektaklis nepavyko. Moteris pradėjo negaluoti, paūmėjo senos opos, o praėjus mėnesiui po Marcios mirties ji buvo paguldyta į ligoninę dėl išsiplėtusių venų uždegimo. Tuo tarpu medicinos ekspertas savo įtarimus perdavė policijai, kuri nusprendė Anjettę nedelsiant suimti.
Kaltinamosios gynyba buvo sudaužyta į šipulius
Moteris negalėjo vaikščioti, todėl, kai jai buvo pareikšti kaltinimai dėl keturių žmogžudysčių: jos dviejų vyrų, Julios Lyles ir dukters Marcios, Anjette sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje.
Įdomu tai, kad policija Marcios nužudymo byloje turėjo tik vilčių teikiančių įrodymų, tačiau siekdama susieti šią bylą su kitomis trimis mirtimis, prokuratūra turėjo surinkti daug kitų įrodymų.
Natūralu, kad Anjettes Lyles areštas buvo sensacija Makone ir visoje valstijoje. Laikraščiai pradėjo varžytis tarpusavyje dėl „spalvingos žudikės platininiais plaukais“ ir „žiaurios žmonių naikintojos“.
Tarsi nužudyti šeimos narius būtų negana, netrukus pasirodė informacija, kad jos namuose buvo rasta apie tuziną knygų apie vudu magiją. Gražaus atspalvio šiai istorijai suteikė Anjettes pažįstamų pasakojimai apie jos burtus ir dažni apsilankymai pas būrėjus.
1958 metų spalį, prieš prasidedant pirmajam Anjettes teismo procesui, prie teismo rūmų susirinko didžiulė minia.
Arsenas yra vienas stipriausių nuodų. Kadangi šių nuodų naudojimo pėdsakų galima rasti net ilgai po žmogaus mirties, Julios, Buddy ir Beno palaikai buvo ekshumuoti. Jų palaikų analizė patvirtino tyrimo versiją – visuose trijuose kūnuose buvo arseno (kaip ir Marcia).
Siekdamas atmesti galimybę, kad balzamavimo metu galėjo atsirasti arsenas, prokuroras netgi paskambino vietiniam laidotuvių biuro savininkui, kuris patvirtino, kad jo preparatuose arseno nėra. Medicinos eksperto atliktas pakartotinis mirusiųjų tyrimas tik sustiprino prokuratūros poziciją.
Anjettes gynyba buvo paremta laišku, kurį tariamai parašė Julia. Jame buvo teigiama, kad ji nunuodijo savo sūnų ir antrąjį marčios vyrą, o paskui dėl kaltės nusižudė.
Tačiau tarnaitė, turėjusi duoti parodymus, kad laišką rado senolės rankinėje, vietoj to liudijo baudžiamojo persekiojimo naudai. Pridurdama, kad teisiamoji bandė ją papirkti.
Laiško analizė ir rašysenos ekspertizė parodė, kad tai klastotė. Tačiau tai dar ne viskas – policija nusprendė ištirti Julios surašytą testamentą. Ekspertai padarė išvadą, kad šio laiško autorė suklastojo ir Julios parašą ant testamento, kurį Anjette neva įtikino ją pasirašyti.
Jos gynyba, švelniai tariant, buvo sudaužyta į šipulius, todėl Anjette tegalėjo neigti bet kokius kaltinimus ir periodiškai fantazuoti ir išsigalvoti nebūtų dalykų. Pavyzdžiui, ji pasakojo, kad Benas mirė nuo alkoholizmo, o Buddy sunkiai sirgo prieš jiems susituokiant. Tačiau nei dėl pirmojo, nei dėl antrojo vyro neturėjo įrodymų.
Todėl nė vienas iš paskutiniame posėdyje dalyvavusių teismo salėje nenustebo, kad prisiekusiųjų komisijai prireikė vos 1 valandos, kol ją pripažino visiškai kalta. Anjette buvo nuteista mirties bausme elektros kėdėje.
Žinoma, nuteistoji bandė apskųsti nuosprendį, tačiau jos skundai buvo atmesti. Nors moteriai ir buvo skirta mirties bausmė, tačiau niekas neskubėjo vykdyti nuosprendžio.
Anjette būtų buvusi pirmoji baltoji moteris, kuriai buvo įvykdyta mirties bausmė Džordžijos valstijoje. Norėdamas atsikratyti nepatogaus nusikaltėlio, valstijos gubernatorius paskyrė komisiją, kuri turėjo nustatyti, ar nuteistoji yra pakaltinama. Psichiatrai įtartinai greitai nusprendė, kad Lyles serga šizofrenija. Tai reiškė, kad moteriai mirties bausmė negalėjo būti įvykdyta, todėl ji buvo perkelta į Milledgeville‘io valstybinę psichiatrijos ligoninę.
Ten moteris praleido 18 metų. Įdomu tai, kad ji visai neatrodė serganti, išlikdama tokia pat žavinga ir miela. Anjette, išmokusi burti kortomis, labai išpopuliarėjo tarp pacientų ir personalo.
Nepaisant to, kad ji visiems atrodė sveika, jos sveikatos kortelėje vis tiek buvo įrašas apie „nepagydomą ligą“. Vieną dieną Lyles prasitarė draugei (taip, ji turėjo daug pažįstamų, kurie nenustojo su ja bendrauti), kad ji tyčia pripažinta nesveiko proto, nes bijojo egzekucijos. Bet Anjettei atlygino Aukščiausiasis. Lyles mirė 1977 metais, būdama 52 metų, nuo širdies smūgio.
Jums gali kilti klausimas, kas nutiko Carlai, antrajai Anjettes dukrai. Patikimos informacijos šiuo klausimu nėra, tačiau tarp vietos gyventojų sklando gandai, kad 7 metų mergaitę įvaikino kita šeima, pakeitusi jos vardą. Carla niekada nebandė aplankyti savo motinos ir nedarė jokių viešų pareiškimų, todėl sunku žinoti, ar tai tiesa, ar ne.
Nepaisant ažiotažo apie serijinės žudikės teismą, Anjettes mirtimi beveik niekas nesidomėjo. Jos giminaičiai (per jos tėvus) reikalavo, kad moteris būtų palaidota Donovanų šeimos vietoje Wadley mieste. Taip atsitiko, kad Anjette buvo palaidota tarp dukters Marcios ir pirmojo vyro Beno, su kurių mirtimis ji buvo tiesiogiai susijusi.
parengė Vytautė Jogailaitė
Twitter, Facebook, ranker.com, murderpedia.org nuotraukos
